Europos kelių transporto sektoriuje vyksta pokyčiai, kurie pareikalaus papildomų išlaidų. Ilgą laiką vežėjams svarbiausia buvo degalų kaina ir maršruto ilgis, tačiau dabar vis svarbesnės tampa emisijos ir šalių mokestinė politika. Atnaujinta Eurovinjetės direktyva ir startuosianti ETS2 sistema CO₂ emisijas paverčia tiesioginėmis sąnaudomis: kuo transporto priemonė taršesnė, tuo daugiau mokama už nuvažiuotą kilometrą.
2022 m. priimta atnaujinta Eurovinjetės direktyva įpareigoja valstybes nares iki 2030 m. įtraukti CO₂ emisijas į kelių mokesčių struktūrą. Tai reiškia, kad mokesčiai nebebus vien tik už kelio nusidėvėjimą, bet ir už poveikį klimatui - kuo sunkvežimis taršesnis, tuo daugiau kainuos nuvažiuoti vieną kilometrą.
Šiuo metu devynios Europos šalys - Švedija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Slovakija, Austrija, Čekija ir Vengrija - jau įvedė arba artimiausiu metu įves CO₂ diferencijuotus kelių mokesčius. Bulgarija ir Belgija svarsto tokį žingsnį. Visose minėtose šalyse dėl to brangsta kelių mokesčiai.
Kartu nuo 2028 m. startuos ir ETS2 - antroji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, apimsianti transporto sektorių ir degalus. Pagal Europos parlamento prognozes, ji gali padidinti dyzelino kainą dar apie 0,10-0,12 euro už litrą.
Naujasis anglies dioksido mokestis Lietuvoje
Nuo 2027 m. pradžios įsigalios vadinamoji ATLPS direktyva - naujas anglies dioksido mokestis. Jis bus taikomas ne tik įmonėms, kaip iki šiol, bet ir paprastiems vartotojams. Naujasis mokestis - ETS2 (Emission Trading System 2) - bus taikomas vartotojų išmetamam CO₂.
Vidutiniškai apie 15-25 € per mėnesį kiekvienam namų ūkiui. Šeimos, kurios šildosi dujomis ar kietuoju kuru, gali mokėti iki 40-50 € per mėnesį daugiau. Ypač reikšmingas poveikis bus maisto gamybai - nuo trąšų gamybos iki produktų transportavimo.
Remiantis dabartinėmis Europos Sąjungos gairėmis, ETS2 sistema įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Tačiau neatmetama, kad jos įgyvendinimas gali būti atidėtas metams - iki 2028 m. Kadangi galutinis vartotojas bus apmokestinamas ne tik už šildymą, bet ir už daugelį kitų prekių bei paslaugų, bendros papildomos išlaidos dėl klimato mokesčio bus reikšmingos.
Skaičiuojama, kad pradžioje ši našta sudarys apie 86 proc. Pavyzdžiui, jei 2026 m. minimalus atlyginimas sieks 4806 zlotus (apie 1105 €), tai 86 proc. Efektyviausias būdas sušvelninti poveikį - pereiti prie ekologiškesnių energijos šaltinių, pavyzdžiui, šilumos siurblių, saulės ar vėjo energijos.
Poveikis transporto sektoriui ir kelionių organizatoriams
UAB „Alta transportas“ direktorius Raimondas Vėlavičius akcentuoja, kad vežėjai skaičiuoja, kurie maršrutai brangs labiausiai, kaip skirtingų emisijų vilkikai paveiks išlaidas ir kur CO₂ dedamoji bus didžiausia. Daug įmonių jau dabar peržiūri savo transporto parko atnaujinimo planus, nes tai - nauji veiklos kaštai keleriems metams į priekį, todėl juos reikia numatyti iš anksto.
„Tarptautiniai užsakovai dažniau sutinka įtraukti CO₂ dedamąją ar indeksavimą - jie supranta, kad šie mokesčiai neišvengiami. Vis dažniau sutartyse atsiranda sąlygos dėl „žalesnių automobilių“ arba „žalesnio kuro“, pavyzdžiui, HVO100 naudojimo pervežimams. Tuo metu Lietuvos rinka konservatyvesnė: dalis klientų vis dar laukia, kol taisyklės įsigalios, ir nenori įsipareigoti iš anksto. Tai kelia riziką, nes vežėjas negali prognozuoti kainų metus į priekį, jei būsimi mokesčiai nėra įtraukti į sutartis. Vis dėlto tiek vežėjai, tiek užsakovai negali ignoruoti fakto, kad CO₂ diferencijuoti kelių mokesčiai jau tapo naująja realybe. Prie jų teks prisitaikyti visiems“, - kalba R. Vėlavičius.
Pagrindiniuose Europos transporto koridoriuose kelių mokesčiai artimiausiais metais vis dažniau viršys degalų sąnaudas. Taip jau yra Austrijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Prie jų neišvengiamai prisijungs ir daugiau šalių. Naujoje realybėje kelių mokestis už dyzelinu varomą sunkvežimį visuomet didesnis nei taikomas nulinės emisijos sunkvežimiams. Pavyzdžiui, Vokietijoje jiems keliai iš viso nemokami iki 2031 metų, tad ilgainiui eksploatuoti elektra varomą sunkvežimį gali būti pigiau nei dyzelinius automobilius, nepaisant didesnių įsigijimo išlaidų.
„Šiandien didžiausią grąžą duoda investicijos į planavimą, duomenų analizę ir maršrutų optimizavimą. Geresnis planavimas gali sumažinti sąnaudas labiau nei bet koks technologinis sprendimas. Parką atnaujinti tikrai reikės, bet kol alternatyvūs varikliai neturi aiškaus atsiperkamumo, investicija į efektyvumą ir žmonių kompetenciją yra racionaliausia.“, - teigia A. Michejenko.
Lietuvos kelionių organizatorius „Tez Tour“ komentuoja „Delfi“, kad brangstant naftai, aviacinio kuro kaina išaugo daugiau nei 60 proc., o tai pastebimai augina skrydžių organizavimo savikainą visiems kelionių organizatoriams. „Siekėme, kad augančios degalų kainos pasekmes mūsų keliautojai jaustų kaip įmanoma mažiau, vis dėlto nepavyksta amortizuoti visų išaugusių kaštų tik savo sąskaita. Apgailestaujame, tačiau turėjome peržiūrėti skrydžių kainodarą. Tai palietė ir anksčiau atliktų kelionių rezervacijas“, - sako „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Taigi, reaguojant į kuro kainų šuolį, iki kovo 8 dienos įsigytoms kelionėms buvo įvestas degalų mokestis, priklausantis nuo skrydžio atstumo. Kelionėms, kurios bus įsigytos nuo kovo 9 dienos, degalų mokesčiai nėra taikomi.
Lietuvos turizmo asociacijos atstovė patvirtina, kad brangstant degalams, auga transporto ir logistikos kaštai, o tai tiesiogiai lemia kelionių paketų, skrydžių bei pervežimų kainas. „Turizmo sektorius jau mato pirmuosius pokyčius: kelionių organizatorius pasiekia naujos partnerių kainos - brangsta skrydžių degalai, pervežimai, dalis viešbučių savikainų“, - pranešime teigia Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Kelių mokesčių sistemos pokyčiai Lietuvoje
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonės valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės, o naudą pajaus visi kelių naudotojai - mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams.
Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą.
Transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitant) didžiausios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas - žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimą.
PVM ir akcizo grąžinimo galimybės
PVM arba akcizo už kurą grąžinimas yra pinigų suma, kurią mokesčių mokėtojas susigrąžina iš valstybės įstaigų. Šie mokesčiai sudaro gan didelę dalį išleidžiamos sumos degalams.
Akcizas - tai specifinis mokestis, įtrauktas į 1 litro kuro kainą tam tikrose šalyse. Šio mokesčio grąžinimas galimas užpylus kurą degalinėje vienoje iš 7 ES šalių: Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje.
PVM yra pridėtinės vertės mokestis, taikomas prekių ar paslaugų kainai ir mokamas galutinio vartotojo. PVM yra procentinė dalis nuo prekių ar paslaugų kainos.
Mūsų paslauga skirta įmonėms, registruotoms Europos Sąjungoje. E100 siūlo visapusišką pagalbą grąžinant akcizo mokestį visose šalyse, kur tai įmanoma. Tai apima įmonės registraciją muitinėje, kur tai būtina.
Minimali metinės paraiškos PVM suma yra 50 eurų. Taip pat minimali metinės paraiškos PVM suma yra CHF 2000. PVM susigrąžinti galima iš 30 šalių ir reikia pateikti prašymą atitinkamos šalies mokesčių inspekcijai.
Standartinis grąžinimas, greitasis mėnesinis grąžinimas, greitasis ketvirtinis grąžinimas, neto paslauga - tai įvairios PVM grąžinimo galimybės.
