Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau - KTK) 7 str. 2 d. apibrėžia vežėją kaip įmonę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka ir turinčią teisę vežti krovinius. Todėl, norint pradėti vežėjo veiklą, pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios pagrindinis tikslas būtų krovinių vežimas komerciniais tikslais. Lietuvoje populiariausios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija ir akcinė bendrovė.
Krovinių vežimo kelių transportu licencijavimas yra svarbus aspektas, net ir turint patirties šioje srityje. Savarankiška veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas.
Transporto priemonės konfiskavimas yra viena iš administracinio poveikio priemonių. Kontrabanda apibrėžiama kaip prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta didelis kiekis kontrabandinių cigarečių ir alkoholio.
Vairuotojo darbdaviui tenka atsakomybė už turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis.
Saugumo užtikrinimas transporto priemonėje yra svarbus. Nepaisant nuolatinių diskusijų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę baigiasi administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.
Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas yra svarbus. Kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, siekiant maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo produktais, pastebėta, kad jų nėra daug, o viešai skelbiamos tik trys draudimo rūšies taisyklės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje nurodyta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas - padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte.
Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Kalbant apie krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais, vadovaujamės tarptautine CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje.
Kiekviena ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis ar vienkartinis krovinių pervežimo užsakymas yra individualūs. Tačiau analizuojant pervežimo sutartis matyti daug bendrų aspektų, panašumų ir trūkumų. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime dažniausiai vežimo sutartyse pasitaikančius trūkumus, kurie apsunkina šalių teisių bei teisėtų interesų gynimą.
Tarptautinis krovinio vežimas yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims - ekspeditoriams, terminalams, agentams. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.).
Nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuota motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos.
Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau - SMGS susitarimas) ir LR geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką ginčuose, kylančiuose iš krovinių pervežimo geležinkeliais. Vienas iš tokių atvejų - geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, kuri nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu.
Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais, pavyzdžiui, nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam asmeniui jį gauti. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).
Vinstonas Čerčilis, 1942 m. lapkričio 10 d. sakydamas kalbą po pirmosios ženklesnės pergalės prieš nacius Šiaurės Afrikos fronte, Antrojo pasaulinio karo raidą apibūdino kalambūru: „Tai nėra pabaiga. Tai nėra netgi pabaigos pradžia.“ Šie žodžiai gali būti simboliški kalbant apie vežėjo atsakomybės už krovinį pradžią ir pabaigą.
Krovinių gabenimo grandinėje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, todėl terminai ir tikslumas šiuose procesuose yra būtini. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama.
Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų. Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu.
Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo). Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo.
2012-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas, net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės.
Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas. Ar kroviniams vežti reikalinga licencija?
Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, o vežėjų skolininkai ir kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokia teisė vežėjas turi, tai neginčytina.
Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Transporto įmonių mokestinė aplinka Lietuvoje (2012 m.) atspindi šią situaciją.
Ieškinio senaties terminą teisės aktai apibrėžia skaičiais - mėnesiais arba metais. Ne išimtis ir krovinių vežimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Štai CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“. Dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinės galios ir ieškinio senaties terminų sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis - nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau - GTK) teisės normos, konkrečiai - GTK 67 str.
Neretai, krovinio vežėjui praradus ar sugadinus vežamą krovinį, ginčas dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų kompensavimo tampa ne ką mažiau svarbus, nei ginčas dėl sugadinto ar prarasto krovinio vertės atlyginimo. Kaip žinia, krovinių vežimą kelių transportu reglamentuojanti Ženevos 1956 m. konvencija.
Krovinių sulaikymo ginant vežėjo teisę gauti užmokestį už vežimą banga lyg ir atslūgo. Tačiau teismų praktika krovinių sulaikymo srityje galutinai nesusiformavo. Neturi vieningos nuomonės teisininkai, nesutaria ir vežėjai. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu.
Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems - pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje - jau kitas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus?
Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais. Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus - per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali. Dėl įvykio AB “DFDS LISCO” kelte „Lisco Gloria“ gaisras užgesintas, padaryta žala skaičiuojama. Tačiau diskusijos, nuomonės ir ginčai netyla, tik įsibėgėja. Įvykis palietė daugiau dalyvių negu yra nukentėjusių kelių transporto vežėjų, praradusių vilkikus, puspriekabes.
Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų. Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010.
Nuo 2023 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus.
Vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiškas padarytų nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad patirta žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta būtent tiek, kiek jis prarado dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t.y. ribotos atsakomybės galimybę.
Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas - vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija.
Tai nesunkus tyčinis nusikaltimas. Už šį nusikaltimą gresia teistumas ir bausmė, ir viena arba net kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Asmuo ne tik pažymimas teistumu, bet ir jam gresia bausmė, kuri gali būti: bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (t. y. nuo 2 500 iki 100 000 Eur), arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kuris yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kuris yra 50 Eur. Yra galimybė išvengti ir teistumo, ir aukščiau minėtos bausmės - tai būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Neleiskite, kad ši nesąmoninga klaida paženklintų jus baudžiamuoju kodeksu ir taip užkirstų kelią jūsų ateities planams.
Be aukščiau paminėto teistumo ir bausmės, skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tačiau gali būti uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones net iki 7 metų, jeigu asmeniui, šios nusikalstamos veikos padarymo metu, jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; ir/arba įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nuo 10 iki 250 MGL (t. y. nuo 500 iki 12 500 Eur) dydžio; ir/arba automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas. Be kita ko, teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nuteistajam atlikus paskirtą bausmę, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos.
Šiuo atveju, norint, kad būtumėte atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla būtų nutraukta, yra keli variantai: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dažni atvejai, kai nukentėjęs asmuo nenori susitaikyti su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, nors žala jam ir atlyginta.
II. ŠIOSE TAISYKLĖSE VARTOJAMOS SĄVOKOS
- Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
- Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
- Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
- Kelio ženklas - šiose taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
- Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.
- Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimui skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai).
- Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
- Neįgaliųjų vežimėlis - įtaisas su ratais, varomas rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.
- Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju.
- Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
- Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“.
- Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone.
- Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
- Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (ar) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.
- Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę.
- Važiuojamoji kelio dalis (toliau - važiuojamoji dalis)- kelio dalis transporto priemonėms važiuoti.
2 straipsnis. Transporto priemonių klasifikacija
- Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti.
- Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais.
- Krovininis automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes.
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.
Teisė vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama kariams, turintiems teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, arba kariams, turintiems teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones ir dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis. Kariams, turintiems teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones ir dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, teisė vairuoti reikiamas karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama neatsižvelgiant į šių transporto priemonių ar jų junginių su priekabomis kategoriją.
Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais.
Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos.
Ne jaunesniems kaip 24 metų asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 2 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka baigusiems A1 kategorijos transporto priemonių praktinio vairavimo mokymą, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti A1 kategorijos transporto priemones.
tags: #keliu #transporto #priemones #teise