Portalai DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą Lietuvoje atskleidžia, kas mūsų šalyje valdo didžiausius miško plotus. „Registrų centro“ duomenimis, didžiausias miškų savininkas Lietuvoje yra IKEA, kuri per savo valdomą bendrovę „IRI Investments Lietuva“ supirko jau 27 tūkst. ha miškų. Antroje vietoje - suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“, pernai įsigijusi švedų įmonių grupės „Euroforest“ valdytą 15 tūkst. ha miškų. Pasak ekspertų, Skandinavijos šalyse jaučiamas susidomėjimas Baltijos šalių miškais, nes jie laikomi nors ir nelabai pelninga, bet visiškai saugia investicija. Lietuvių susidomėjimas mišku, kaip investicija, taip pat didėja.
Didžiausi miškų valdytojai
„Registrų centro“ prašymu buvo sudarytas daugiausiai miško sklypų valdančių įmonių Lietuvoje 30-tukas. Šis sąrašas, nors ir praskleidžia uždangą, gaubiančią stambiausius miškininkus Lietuvoje, vis dėlto tik iš dalies atspindi tikrąją situaciją. Sąraše išvardinti atskirų įmonių valdomi plotai, tačiau stambiausi miškų valdytojai gali turėti po kelias miškus valdančias įmones. Rengiant šį tyrimą duomenų surinkimą apsunkino ir tai, kad dėl mokestinių niuansų apvaliosios medienos tiekimu užsiimančių įmonių savininkai nemažą dalį miškų įsigyja kaip fiziniai asmenys. O „Registrų centras“ žurnalistams neatskleidžia jokių duomenų apie privačius asmenis, tad sužinoti oficialius skaičius, kiek akcininkas asmeniškai įsigijęs miško, praktiškai neįmanoma. Užsienio kapitalo fondai ir įmonės dažniausiai sutinka atskleisti, kiek hektarų miško yra įsigiję Lietuvoje. Dalis Lietuvos įmonių savo veikloje taip pat vadovaujasi skaidrumo principais ir įvardija, kiek hektarų miško yra sukaupę įmonės bei akcininkai. Tuo metu kai kurie stambūs lietuvių miškininkai informaciją apie valdomus miškų plotus saugo it valstybinę paslaptį.
Kaip žinia, vasarą Seimas, atmesdamas prezidento Gitano Nausėdos veto, priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas apribojimas, jog asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. ha. Hektaro miško kaina svyruoja nuo 3-6 tūkst. eurų. Valdomo miško vertę įmonės dažnai pateikia savo finansinėse ataskaitose. Tiesa, oficialiai nurodoma vertė dažniausiai neatspindi realybės. Iš finansinių ataskaitų matyti, kad miško žemės hektarą įmonės įvertina 1-2 tūkst. eurų. Tuo metu rinkos dalyvių teigimu, šiuo metu vidutiniškai miško vertė Lietuvoje siekia 3-6 tūkst. eurų.
IKEA - didžiausia miškų valdytoja
Prieš mažiau nei penkerius metus į Lietuvos miško rinką įžengusi švedų kapitalo milžinė IKEA netruko įsiveržti į stambiausių miškų valdytojų sąrašo viršūnę. Vienas pirmųjų IKEA koncerno valdomos įmonės „IRI Investments Lietuva“ pirkinių buvo apie 6 tūkst. hektarų paketas, įsigytas iš švedų kapitalo turto valdymo įmonės „GreenGold“, už kurį, kaip skelbė žiniasklaida, IKEA galėjo sumokėti apie 20 mln. eurų. „Registrų centro“ duomenimis, bendrovei „IRI Investments Lietuva“ 2019 metų pradžioje priklausė 22663 ha miško sklypų. 2017-2018 metų finansinių ataskaitų duomenimis, „IRI Investments Lietuva“ valdomos žemės vertė siekia apie 14,6 mln. eurų. Prioritetą IKEA teikia didelėms valdoms, tad nemažai jau sukauptų miško sklypų pirko iš didžiųjų žaidėjų Lietuvos rinkoje. Be to, „IRI Investments Lietuva“ brangiai superka visus miškus - tiek brandžius, tiek kirtavietes. Kaip rugsėjį DELFI komentavo IKEA atstovas, „Forestland Investments“ ir „Ingka Investments“ valdytojas Andriy`us Hrytsyukas, jo duomenimis, „IRI Investments Lietuva“ šalyje valdo 27 tūkst. ha miškų. „Pastarųjų metų įsigijimai priklausė nuo galimo įsigyti turto kiekio ir jo kokybės.
„Dasos Capital“ - antra pagal dydį miškų valdytoja
Antroje vietoje - „Dasos Capital“ - 14,6 tūkst. ha. 2018 metais Suomijos konsorciumas „Dasos Capital“ įsigijo švedų kapitalo „Euroforest“ miškų valdas Lietuvoje. „Euroforest“ įmonių grupė per tris savo antrines įmones („Euroforest 2“, „Euroforest 3“ ir „Realforest 1“) Lietuvoje sukaupusi beveik 15 tūkst. ha miškų. Dar prieš porą metų „Euroforest“ buvo rinkos lyderė. Tiesa, „Euroforest“ pirko geresnės kokybės miškus negu IKEA, todėl jos portfelio vertė gerokai lenkia IKEA valdomų miškų vertę. Visų trijų įmonių finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad „Euroforest“ bendrovių įsigyto miško vertė siekia per 22 mln. eurų. Nuo 2009 metų aktyviai miškus Lietuvoje pirkusi „Euroforest“ pastaraisiais metais buvo pristabdžiusi plėtrą. Tačiau naujieji savininkai, žurnalo „Reitingai“ žiniomis, ketino vėl aktyviai pradėti miško pirkimą. Buvo kalbama, kad suomiai į miškų pirkimą planuoja investuoti apie 10 mln. eurų, už kuriuos ketina papildomai įsigyti 2-3 tūkst. ha. Tiesa, šiuos planus turėtų pakoreguoti nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis draudimas įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. ha.
„Dzūkijos miškas“ - didžiausias lietuviško kapitalo miškų valdytojas
Trečioje sąrašo vietoje - „Dzūkijos miškas“ kartu su akcininkais - 10 tūkst. ha. Šiuo metu įmonės „Dzūkijos miškas“ akcininkai turėtų būti didžiausi miško savininkai tarp lietuvių. Šią įmonę valdo Romualdas Lavrenovas kartu su tėvu Sergejumi Lavrenovu ir verslo partneriu Andriumi Bajorūnu. „Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Dzūkijos miškas“ nuosavybės teise valdo 1,7 tūkst. ha miško. Kaip DELFI informavo R. Lavrenovas, kartu su akcininkų privačiai įsigytu mišku, verslininkai iš viso valdo apie 10 tūkst. hektarų. „Per metus įsigyjame 700-800 hektarų miško, kartais - tūkstantį. Kol leis valstybė, tol stambinsime valdas, nes norisi, kad miškas atrodytų kaip miškas - sujungti įsiterpusius hektarus, ar įsigyti miško sklypą iš bendrasavininkio“, - teigė R. Lavrenovas.
Kiti stambūs miškų valdytojai
Ketvirtoje vietoje - Gintautas Zinkevičius - apie 7-7,5 tūkst. ha. Dar prieš kelerius metus verslininkas G. Zinkevičius buvo vadintas 43-čiuoju Lietuvos urėdu. Miškininkystės srityje dirbantys verslininkai pasakojo, kad kaip fizinis asmuo, o taip pat per savo įmones „Timbex“ ir „Baltforos miškai“ bei per šeimos narius G. Zinkevičius buvo sukaupęs apie 12-15 tūkst. ha miško ir neabejotinai buvo didžiausias miškų savininkas tarp lietuvių verslininkų. Pastaraisiais metais G. Zinkevičiui priklausančios miško valdos susitraukė - kaip paaiškino rinkos dalyviai, dalį sklypų G. Zinkevičius pardavė IKEA valdomai įmonei, kai esą prireikė papildomų lėšų viešbučio „Pacai“ statyboms. 2018 metų pavasarį istoriniuose rekonstruotuose Pacų rūmuose Vilniuje verslininkas atidarė prabangų penkių žvaigždučių viešbutį. Vis dėlto, kaip pabrėžia rinkos dalyviai, - verslininkas atsisveikino su jaunuolynais ir kitais menkesnės vertės miško sklypais, o pasiliko brangų ir labai vertingą turtą. Ekspertų vertinimu, vidutiniškai 1 hektaras miško kainuoja 6 tūkst. eurų, tad G. Zinkevičiaus valdomo miško vertė galėtų siekti 30-40 mln. eurų.
Penktoje sąrašo vietoje - „Dzūkijos mediena“ kartu su akcininkais - 7 tūkst. ha. Lietuviško kapitalo įmonei „Dzūkijos mediena“ 2019 metų pradžioje priklausė 5,8 tūkst. ha miško žemės. Finansinėse įmonės ataskaitose nurodoma, kad žemės vertė siekia 5,5 mln. eurų. M. Valukynas mums tvirtino, kad „Dzūkijos mediena“ kartu su akcininkų įsigyta žeme 2019 liepą turėjo apie 7 tūkst. hektarų nuosavo miško. Iki šiol per metus „Dzūkijos mediena“ nusipirkdavo apie 600-700 hektarus miško. „Mes perkame mišką iš žmonių, kurie nori parduoti ir jame ūkininkaujame, nes be plotų plėtros, darbas neįmanomas: viename sklype mišką kerti, kitame - sodini“, - pasakojo M. Valukynas.
Šeštoje vietoje - „Forestus“ kartu su akcininkais - per 6 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Forestus“ yra sukaupusi 1049,8 ha Lietuvos miškų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, dar tūkstančius hektarų miško asmeniškai įsigijęs įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų Marius Šabūnas. Rinkos dalyvių žiniomis, „Forestus“ akcininkai yra supirkę apie 6 tūkst. ha miškų.
Septinta vieta tenka „GreenGold“ - 5,5 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, įmonės „GreenGold Timberlands 1“ ir „GreenGold Timberlands 2“ Lietuvoje sukaupusios 5,5 tūkst. ha miško. Šios įmonės priklauso Švedijos privataus kapitalo fondui „GreenGold“, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir jų priežiūros srityse. Lietuvoje šiam fondui atstovauja įmonė „GreenGold Management“.
Aštunta vieta - „INVL Baltijos miškų fondas I“ - 4 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, 2019 metų pradžioje UAB „INVL miškai“ valdė apie 1,6 tūkst. ha miško sklypų. Ši įmonė priklauso vienai didžiausių investicijų valdymo įmonių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. „Invalda INVL“ valdomo miškų portfelio vertė 2019 metų pradžioje siekė 8,6 mln. eurų. Numatyta, kad fondo valdomo turto dydis gali pasiekti iki 50 mln. eurų.
Devintą vietą užima „Skogssällskapet“ - 2,8 tūkst. ha. Švedijos kapitalo bendrovė „Skogssallskapet“ yra viena stambiausių privačių miško žemės valdytojų Baltijos šalyse. Įmonė ne tik teikia miškų priežiūros, medienos ruošos ir pardavimo paslaugas privačių miškų savininkams, bet ir pati superka mišką. Lietuvoje švedų bendrovei „Skogssallskapet“ priklauso kelios miškininkystės įmonės.
Didžiausia iš jų - „Santakos miškas“, valdo 1674 ha miškų. Šios įmonės valdomo ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė - 4,3 mln. eurų.
Paskutinę vietą dešimtuke užima „Danamiškas“ - 2,57 tūkst. ha. Danijos įmonei „Randan A/S“ priklausanti bendrovė „Danamiškas“ yra dar vienas stambus miško savininkas Lietuvoje. „Registrų centro“ duomenimis, įmonei priklauso 2570 ha miškų Lietuvoje. Bendrovės ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė 2018 metais siekė 10 mln. eurų. Per metus turto vertė smarkiai paaugo, nes 2017 metais ilgalaikis turtas buvo įvertintas 3,8 mln. eurų.
Lietuvos miškų statistika ir valdymas
Lietuvos miškai - tai žemės plotas, kuris pagal Lietuvos įstatymus traktuojamas kaip miškas. 2017 m. duomenimis, miškai dengia 33,5 proc. šalies teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Dauguma Lietuvos miškų yra spygliuočiai: 34,6 % visų plotų užima pušynai, 20,9 % - eglynai. Iš lapuočių daugiausiai yra beržynų (22,2 %) ir juodalksnynų (7,6 %). Anot Valstybinės miškų tarnybos, vedančios Lietuvos miškų apskaitą, 2017 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2189,6 tūkst. ha ir užėmė 33,5 % šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 2,2%.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos naudojamą metodiką, kaip miškas vertinamas ne tik brandžiais medžiais apaugęs didesnis žemės plotas, bet visa žemė, kuri pagal įstatymus priskirta miškams, arba žemė, kurią leidžiama užsodinti mišku. Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra spygliuočių, tarp jų vyrauja pušynai.
Didžiausias Lietuvoje miškingumas yra Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje. Įvairiuose Lietuvos regionuose miškų užimama dalis įvairuoja - nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Visų Lietuvos apskričių miško paskirties žemės ploto procentas, 2017 m. sausio 1 d. Didžiausias miškų žemės paskirties plotas procentais šiose rajonų savivaldybėse: Neringos savivaldybė - 83,9 %, Druskininkų savivaldybė - 69,2 %, Varėnos raj. - 69,1 %, Kazlų Rūdos savivaldybė - 59,5 %, Visagino savivaldybė - 56 %, Švenčionių raj. - 56,0 %. Mažiausias miškų žemės paskirties plotas 1998 m. buvo šiose rajonų savivaldybėse: Vilkaviškio raj. - 9,1 %, Skuodo raj. - 14,9 %, Pasvalio raj. - 16,4 %, Pakruojo raj.
Valstybinių miškų valdymas
Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba.
Valstybinius miškus patikėjimo teise valdo ir vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą VĮ Valstybinių miškų urėdija. Privačius miškus tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys veiklą miškuose: LR Miškų Įstatymas (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671); Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (LR aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. D1-199); Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. D1-204); Miško kirtimų taisyklės (LR aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. D1-690); Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 632); Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 11-10-V); Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės (LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 631).
Lietuvos miškų istorija ir pokyčiai
Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529 m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636-1641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija).
1567 m. Lietuvai 1795-1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 1915-1918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai - 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai.
1918-1940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 1996-2005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos duomenimis, 2022 m. miško žemės plotas Lietuvoje buvo 2205,1 tūkst. ha ir užėmė 33,8% šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 159,8 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 2,5 proc. punkto. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo 113,6 tūkst. ha - iki 2064,6 tūkst. ha. Miškų plotas nustatomas sklypinės miškų inventorizacijos metu. Lietuvoje miškingumas nustatomas apskaičiuojant miškų ploto procentą nuo viso šalies ploto (miško žemės plotas 2205,1 tūkst. ha, o šalies plotas - 6528,6 tūkst. ha todėl miškingumas - 33,77 %). Tarptautinėje miškų apskaitoje miškingumas dažniausiai nustatomas apskaičiuojant miškų ploto procentą nuo šalies sausumos ploto. Tokiu būdu vertinant Lietuvos miškingumą jis būtų 35,22 %.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų Lietuvos miškų plotai padidėjo 13.2 %, o šalies miškų ištekliai per septynis dešimtmečius padidėjo 435 mln. m³. Lietuva priklauso šalims, kuriose miškų ištekliai sparčiausiai didėja.
Miškų apsauga ir klasifikacija
Miškai pagal funkcinę paskirtį skirstomi į 4 miškų grupes. I miškų grupė yra rezervatiniai miškai. Tokių miškų paskirtis - sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui. II miškų grupė yra specialios paskirties miškai. Jie yra dar skirstomi: II A miškų grupei priklauso ekosistemų apsaugos miškai, o II B grupei - rekreaciniai miškai. IIA miškų grupė skirstoma į du pogrupius: draustinių miškai ir priešeroziniai miškai. Draustinių miškų paskirtis - užtikrinti gyvosios gamtos vertybių, išsaugojimą kraštovaizdžio, telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose draustiniuose. Priešerozinių miškų paskirtis - apsaugoti dirvožemį nuo vandens ir vėjo erozijos. IIB rekreacinių miškų pogrupiai: miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai, kiti poilsiui skirti miškai.
III miškų grupė yra apsauginiai miškai. Apsauginių miškų pogrupiai: Draustinių miškai, Kultūrinių rezervatų miškai, Laukų apsauginiai miškai, Miško sėkliniai medynai, Apsaugos zonų miškai. IV miškų grupė yra ūkiniai miškai. Šie miškai skirti puoselėti medienos išteklius, nepertraukiamai tiekti šalies ūkio ir gyventojų reikmėms medieną, laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos duomenimis, 2022 m. miško žemės plotai, priklausantys I miškų grupei (rezervatiniai miškai), sudarė apie 27 tūkst. ha (1,2 %), II miškų grupei (specialios paskirties) - apie 252 tūkst. ha (11,4 %), iš jų IIA grupės (ekosistemų apsaugos) - 198 tūkst. ha, IIB (rekreaciniai) - 56 tūkst. ha, III miškų grupei (apsauginiai) - apie 274 tūkst. ha (12,8 %) ir IV miškų grupei (ūkiniai miškai) - apie 1 649 tūkst. ha (74,9 %).