Vis daugiau automobilių ir vis daugiau jų išmetamųjų teršalų - jų poveikis aplinkai negali likti nepastebėtas. Todėl jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas vadinamasis R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.
EURO 4 standarto įsigaliojimas ir jo poveikis automobilių pramonei
EURO 4 standartas buvo parengtas ir patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Kitaip tariant, jei automobilis pirmą kartą buvo įregistruotas po 2006 m. Ketvirtoji išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir kietųjų dalelių išmetimo standartų redakcijos redakcija de facto galiojo penkerius metus. Tiesa, naujieji standartai, vėliau pavadinti “Euro 5a”, buvo patvirtinti dar 2009 m. rugsėjį, tačiau įsigaliojo tik 2011 m. sausį.
Įvedus EURO 4 standartą, gamintojai patyrė gana didelių pokyčių - jie buvo priversti perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visose iki šiol bandytose serijose. Pagal EURO 4 standartą dyzeliniams automobiliams išmetamo anglies monoksido kiekis sumažėjo nežymiai (nuo 0,64 iki 0,50 g/km), tačiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau. Būtent dėl pastarojo pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras, vadinamasis DPF arba FAP. Be DPF paprastai automobilis neatitikdavo standartų, kurie ir taip buvo laikomi labai aukštais. EURO 4 standarto įvedimas taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių varikliai, naudojantys common rail sistemą, įgijo pranašumą prieš variklius, kuriuose naudojami siurblio purkštukai.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. pirmą kartą įregistruoti automobiliai (ir nuo 2017 m. įregistruoti motociklai) turi atitikti EURO 4 standartą. Tačiau vien tai, kad automobilis buvo pagamintas iki 2006 m., automatiškai nereiškia, kad jis neatitiko EURO 4 standartų. 2000 m. GDI varikliai buvo patobulinti, kad atitiktų EURO4 reikalavimus, nors pats modelis baigtas gaminti 2004 m., likus dvejiems metams iki naujojo išmetamųjų teršalų standarto įsigaliojimo.
Verta paminėti, kad, kai buvo taikomas EURO4 standartas lengviesiems automobiliams, dviratėms ir triratėms transporto priemonėms buvo taikomas EURO III išmetamųjų teršalų standartas. Motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės nuo 2017 m. turi atitikti tik EURO IV standartą.
Žaliosios transporto zonos ir ateities iššūkiai
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai - tai vaizdas, prie kurio turėtume vis labiau priprasti. Kaip išsamiau aprašome straipsnyje apie vadinamąsias “žaliąsias zonas” Lietuvoje, jų kūrimas miestų centruose tapo būtinybe dėl prastėjančios oro kokybės. Tai reiškia tam tikrus sunkumus senesnių transporto priemonių pirkėjams. Jei automobilis neatitinka tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku reikalaujamų standartų, jam bus uždrausta įvažiuoti į SCT. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti.
Kita priemonė - griežčiau tikrinti automobilių techninę būklę, pavyzdžiui, ar nepašalintas kietųjų dalelių filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR) ir katalizatorius. Verta paminėti dar vieną priemonę - diferencijuotus mokesčius už naudojimąsi keliais.
Idealiu atveju visi vairuotojai turėtų persėsti į transporto priemones su elektriniais varikliais, tačiau su sąlyga, kad bus pereita prie energijos vartojimo. Kad elektros energija, reikalinga vadinamiesiems elektriniams ar hibridiniams automobiliams maitinti, būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Rasti patogų kompromisą tarp benzininių ir dyzelinių transporto priemonių taršos mažinimo ir jų naudotojų patogumo - nelengva užduotis. Todėl, nors jau seniai reikalaujama, kad naujai gaminami automobiliai atitiktų griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus, neįmanoma užtikrinti, kad - šiaip taip - keliuose liktų tik naujos ir ekologiškos transporto priemonės. Todėl net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Tačiau vėliau jie turės susitaikyti su tuo, kad jų laikas miestų centruose baigėsi.
Kelias į vienybę: ES istorija
Teisinis pagrindas ir reglamentai
Daugumai transporto priemonių taikomi Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje galiojantys išmetamųjų teršalų standartai. Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, nustato tipo patvirtinimo taisykles, taikomas sunkiųjų motorinių transporto priemonių (sunkvežimių, miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų) varikliams ir atsarginėms dalims, atsižvelgiant į jų išmetamus teršalus. Juo taip pat nustatomos taisyklės, taikomos transporto priemonių ir variklių eksploataciniam tinkamumui; taršos kontrolės įtaisų patvarumui; transporto priemonės diagnostikos sistemoms; degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio matavimui.
Šis reglamentas įsigaliojo 2013 m. gruodžio 31 d., ir juo panaikinamos direktyvos 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nacionalinės valdžios institucijos nebegali suteikti ES tipo patvirtinimo arba nacionalinio tipo patvirtinimo transporto priemonėms, neatitinkančioms šio reglamento nuostatų. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. šios institucijos taip pat draudžia registruoti naujas transporto priemones, neatitinkančias šio reglamento nuostatų.
| Standartas | Įsigaliojimo data (naujiems automobiliams) | Pagrindiniai pokyčiai |
|---|---|---|
| EURO 4 | 2006 m. sausio 1 d. | Perpus sumažintas teršalų kiekis, dyzeliniams automobiliams - didesnis azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimas, privalomas DPF/FAP montavimas. |
| EURO 5a | 2011 m. sausio 1 d. | Tolesnis išmetamųjų teršalų ribinių verčių mažinimas. |
Perkant ir parduodant transporto priemonę, visada verta nemokamai patikrinti VIN naudojant autoDNA transporto priemonės istorijos ataskaitą - rinkoje pirmaujantį VIN dekodavimo priemonių tiekėją. VIN numerio pakanka patikrinti, be kita ko, automobilio apgadinimus, įskaitant visišką nurašymą, susidūrimus, įrašytus odometro rodmenis ir archyvines nuotraukas.