Dviračio pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, bet žinant savo poreikius ir suprantant dviračių tipus, dydžius ir priedus, galėsite lengviau priimti sprendimą.
Jei niekada nesate pirkę dviračio, šis procesas gali atrodyti painus.
Dviračių yra įvairių tipų - nuo miesto dviračių iki kalnų ar plento, o kiekvienas jų turi savų ypatybių.
Tinkamai parinktas dviratis ne tik pagerins jūsų važiavimo patirtį, bet ir padės išvengti diskomforto ar net traumų.
Prieš pradedant žiūrėti į konkrečius modelius, pirmiausia pagalvokite, kaip ir kur ketinate važiuoti.
Kur dažniausiai važinėsite? Kokiam tikslui naudojate dviratį? Kiek laiko praleisite ant dviračio?
Kai žinote savo poreikius, laikas susipažinti su pagrindiniais dviračių tipais.
Pagrindiniai dviračių tipai
Miesto dviračiai
Miesto dviračiai yra sukurti patogiai kelionėms miesto gatvėmis, taip pat lengvai įveikti nedidelius atstumus.
Miesto dviračiai būna 28“, 27,5″ ir 26“ dydžio ratais, skirti važinėti lygumomis.
Numatytas minkštas ir patogus balnelis, platus vairas.
Atitinkama rėmo geometrija leidžia dviratininkui važiuoti beveik vertikalioje sėdėsenoje.
Moteriškų miesto dviračių rėmai dažniausia būna pažeminta apatine dalimi, lenktų formų, kad lipant ant dviračio nereikėtų aukštai kelti kojos ir būtų patogu juo važiuoti dėvint suknelę ar sijoną.
Elementariausias miesto dviratis teturi viena pavarą.
Pastaruoju metų labai populiarūs šio tipo dviračiai, kurie komplektuojami su stebulėmis, turinčiomis vidines pavarų perjungimo sistemas.
Tokios stebulės gali turėti nuo 3 iki 9 pavarų, rečiau pasitaiko hibridinės pavarų sistemos kai vienoje stebulėje susiejama ir vidinės ir išorinės pavaros.
Daugelis miesto tipo dviračių kojinį stabdį.
Sulankstomi dviračiai - smagūs, manevringi bei kompaktiški dviračiai, skirti važiuoti kieta danga arba vieškeliu mieste, ir yra priskiriami miesto dviračių tipui.
Dažniausiai puikiai telpa į automobilio bagažinę, tad dviratį galite vežtis ir į kelionę.
Namose ar darbe neužima tiek daug vietos, kiek tradicinis dviratis.
Plento dviračiai
Plento dviračiai yra lengvi ir skirti greitam važiavimui asfaltuotais keliais.
Šnekamojoje kalboje šie dviračiai vadinami „lenktyniniais“ ar „plentiniais“.
Pagrindinė paskirtis - greitas važiavimas lygia danga.
Pagrindinės plento dviračių savybės yra kieta važiuoklė ir mažas svoris.
Siekiant išgauti mažesnį svorį plento dviračiai gaminami anglies pluošto rėmu, kuris iš dalies slopina dviračio vibracijas.
Rėmai būna klasikinės formos, todėl važiavimo pozicijoje sėdynė būna aukščiau vairo, o tokia dviratininko sėdėsena sumažina pasipriešinimą ir leidžia palaikyti didesnį važiavimo greitį.
Plento dviračiai turi išskirtinės formos vairą - jis yra užriestas į apačią.
Šiuolaikinių šio tipo dviračių perjungimo rankenėlės taip pat yra nestandartinės - jos integruotos į stabdžių rankenas, o pavarų perjungimas vyksta lankstant rankenėlę į vieną ar kitą pusę.
Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų.
Tai deja riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą.
Dauguma tokių modelių sveria mažiau nei 10 Kg.
Plento dviračiai (angl. road bike) skirti važiavimui daugiausiai kietos lygios dangos keliais.
Pagrindiniai jų bruožai - mažas svoris, geros aerodinaminės savybės, siauros padangos bei riestas vairas, kuris suteikia dviratininkui galimybę važiuoti aerodinamiškoje sėdėsenoje.
Įprasti šiuolaikiniai plento dviračiai sveria 7-9 kg, aukščiausios klasės gali sverti ir mažiau nei 7 kg.
Lengvi dviračiai gaminami iš brangesnių metalo lydinių ar anglies pluošto.
Asfalto treniruotėms ir lenktynėms geriausiai tinka plento dviratis.
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračiai yra sukurti važiuoti nelygiais, sunkiais takais, miškais ir kalnais.
Dažnas tokius dviračius vadina tiesiog „MTB“ (angl. Mountain Terrain Bike).
Pagal savo paskirtį ir konstrukciją kalnų dviračiai skirti važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis.
Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, myniklio velenas yra aukščiau nuo žemės nei kito tipo dviračiuose, tai padidina dviračio pravažumą, tiesus ir platus vairas, galingi stabdžiai - dažniausiai naudojami diskiniai.
Šio tipo dviračiai komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, o pilnos amortizatoriaus kalnų dviračiai turi ir galinį amortizatorių.
Standartiškai ratai būna 26“ dydžio.
Nors pastaraisiais metais populiarėja kalnų dviračiai turintys 27,5″ arba net 29″ ratus.
Padangos plačios, su grubiu protektoriumi dėl to dviratis lengviau valdomas ir manevringesnis važiuojant bekelėje.
MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (24-30) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungikliais.
Šiuo metu brangesniuose dviračiuose tapo madinga naudoti vieną priekinę žvaigždę.
Kai nėra priekinio pavarų perjungėjo, pavarų rankenėlės, taip santykinai galima sutaupyti dviračio svorį.
Kalnų dviratis (angl. mountain terrain bike) - dviratis, pagal konstrukciją numatytas važinėti kalnuotomis ar kitokiomis sudėtingo reljefo vietovėmis.
Kalnų kroso dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove.
Šiuo metu populiariausi kalnų kroso dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau daug mėgėjų ir sportininkų renkasi ir pilnos amortizacijos kalnų kroso dviratį.
Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant sudėtingu reljefu.
Didelis pavarų skaičius užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą - tai leidžia pasirinkti optimalų sukimo momento perdavimą įvairiomis sąlygomis.
Dviračio rėmas su visa komplektacija suprojektuoti įvairioms galimoms sąlygoms: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui.
Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (29-33 cm) padidina dviračio pravažumą.
Vairas būna platus (55-67 cm), tiesus - tai palengvina manevravimą ant minkštos dangos.
Patogi stabdžių ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras tvirtai laikant vairą.
Esant poreikiui kalnų dviratį galima pritaikyti ir kasdienei eksploatacijai arba užmiesčio turizmui: panaudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų.
Kalnų dviratis yra ypač patvarios konstrukcijos ir mėgstamas miestuose ar kitur, kur sudėtingesnės važiavimo sąlygos ar prastesnė kelių infrastruktūra.
Kalnų dviratis netinka greičio lenktynėms plentu ar ilgai turistinei kelionei dėl sportiškos sėdėsenos, t. y.
Bekelės trasoms - kalnų dviratis.
Kalnų dviračiai kieta važiuokle, be amortizatorių (angl. Rigid);
Standžios galinės pakabos kalnų dviratis, su priekiniu amortizatoriumi (angl. Hardtail);
Pilnos amortizacijos kalnų dviratis (angl. Full Suspension).
Hibridiniai dviračiai
Šie dviračiai universaliausi savo važiavimo paskirtimi.
Hibridiniai dviračiai turi daug panašumo į turistinius ir kalnų tipo dviračius.
Hibridiniai dviračiai būna su 28” dydžio ratais, tačiau komplektuojami be papildomų aksesuarų, būdingų turistiniams dviračiams: bagažinės, skydelių, apšvietimo sistemos, dėl ko tampa lengvesni ir labiau sportiški.
Lyginant su kalnų dviračiais, jie neturi plačių ir grubaus protektorius padangų, todėl yra daug patogesni važiuoti asfaltuota danga.
Hibridinių dviračių rėmų geometrija yra kitokia nei kalnų tipo dviračių: dviratininko rankos apkraunamos mažiau, tad yra patogiau važiuoti ilgus atstumus.
Šio tipo dviračiai dažnai komplektuojami su reguliuojama vairo iškyša, o pavarų skaičius, priklausomai nuo dviračio lygio, būna 21-30.
Hibridinis dviratis yra universaliausias pasirinkimas, tinkantis ir miesto asfaltui, ir lengvam žvyrkeliui.
Pagrindinis skirtumas yra vairo forma: hibridinis dviratis turi tiesų vairą, o gravel - lenktą.
Tiesus vairas, vidutinio pločio padangos (35-45 mm) ir komfortiška, vertikali sėdėjimo pozicija daro hibridinį dviratį labiausiai draugišku pasirinkimu pradedantiesiems.
Ant lygaus asfalto hibridinis dviratis rieda laisvai, o lengvą žvyrkelį ar parko taką įveikia be problemų.
Jis nėra idealiausias nei greitam plento tempui, nei rimtam važiavimui bekele.
Hibridiniai dviračiai savo konstrukcija panašūs į kelioninius ir kalnų tipo dviračius.
Tokie dviračiai būna 28” dydžio ratais, tačiau papildomų aksesuarų, kaip kelioniniame dviratyje, nerasite.
Todėl šie dviračiai tesveria apie 12-14 kg ir yra sportiškesni.
Padangos šiems dviračiams yra siauresnės, protektorius lygesnis, todėl važiuoti asfaltuota danga yra lengviau.
Hibridiniu dviračiu yra patogiau važiuoti ilgas distancijas dėl jo rėmo geometrijos, nes rankos būna mažiau apkraunamos.
Todėl norinčiam turėti universalesnį dviratį, tai būtų optimaliausias pasirinkimas.
Turistiniai dviračiai
Dviračiai skirti tolimesnėms išvykoms, ar turistiniams žygiams.
Su tokio tipo dviračiu sėkmingai galima važiuoti tiek asfaltuotais, tiek ir neasfaltuotais keliais (žvyrkeliais, miško takeliais).
Rėmo geometrija leidžia sėdėti dviratininkui beveik vertikalioje padėtyje, be to esanti hibridinė vairo konstrukcija suteikia galimybę susireguliuoti sėdėseną pagal individualius poreikius.
Kelioniniai dviračiai gaminami su 28“ dydžio ratais.
Naudojamos siauresnės ir lygesnio protektoriaus padangos.
Kelioniniuose dviračiuose priekinė šakė yra amortizuojanti, ir neretai yra šakės rakinimo funkcija, kuri yra didelis privalumas.
Tokie dviračiai būna pilnai sukomplektuoti - turi tvirtą ir specifinę bagažinę, ant kurios galima kabinti specialius krepšius, sumontuoti skydeliai, apšvietimo sistema su generatoriumi priekinio rato stebulėje.
Šio tipo dviračių svoris labai priklauso nuo sumontuotos papildomos įrangos ir svyruoja nuo 15 iki 20 kg.
Kelioniniuose dviračiuose rasime tik išorinę pavarų perjungimo sistemą, kurią gali sudaryti nuo 21 iki 30 pavarų.
Šie dviračiai pritaikyti ilgesnėms kelionėms.
Jais galima vežtis daugiau krovinio: dažnai standartinėje komplektacijoje yra viena ar dvi bagažinės ir numatyta vieta pritvirtinti papildomų krepšių daiktams, sumontuoti purvasargiai.
Dažnai komplektuojamas su priekiniais amortizatoriais ir integruota dinama bei šviesos prietaisais, paprastai su sustiprintais ratlankiais, 30-40 mm diametro padangomis.
Vairas - dažniausiai klasikinis su ragais.
Tai leidžia sėdėti išsitiesus, kas ypač svarbu tolimose kelionėse.
Dviračio geometrija bei važiuoklės elementai užtikrina didesnį komfortą kelionėje, leidžia važiuoti nelaikant rankomis vairo, tačiau sumažina manevringumą bei padidina energijos nuostolius, tokiu dviračiu sunku ilgesnį laiką važiuoti dideliu tempu.
Gravel dviračiai
Turi išskirtines savybes - plento dviračio greitį ir kalnų dviračio pravažumą.
Šių tipų dviračių rėmai labiau sustiprinti, turi platesnes šakes, kurios iš dalies slopina vibraciją važiuojant nelygiu reljefu.
Dviračiuose būna sumontuotos platesnės padangos, skirtos tokiam reljefui.
Abu tipai dviračių atrodo beveik vienodai.
Abiejų dviračių tipų padangų protektorius specialiai skirtas bekelei.
Tačiau Cyclocross dviratyje rasime, neplatesnes nei 33mm pločio padangas.
Gravel dviratis pasižymi platesnėmis padangomis, kurių plotis bus didesnis nei 38mm.
Platesnės padangos užtikrina didesnį komfortą važiuojant ilgesnį laiką.
Cyclocross ir Gravel tipo dviračiai šiek tiek skiriasi ir rėmų geometrija.
Cyclocross dviratis turi daugiau sportinės dvasios, todėl sėdėsena, kaip ir važiavimo stilius - agresyvesnė, tai reiškia, kad dviratininkas labiau palinkęs į priekį.
Kaip taisyklė - abu dviračių tipai komplektuojami su diskiniais stabdžiais, mechaniniais arba hidrauliniais.
Tam kad sumažinti dviračių svorį, priekinėje žvaigždžių pavarų sistemoje, vis dažniau montuojama viena žvaigždė, rečiau dvi.
Galinėje pavarų sistemoje dažniausiai montuojama plataus diapazono galinė žvaigždžių kasetė.
Lenktas vairas su platesnėmis 35-50 mm padangomis ir stabilesnė rėmo geometrija nei plento dviračio daro gravel dviratį tikru universalu.
Palyginti su hibridiniu dviračiu, gravel pasižymi didesniu efektyvumu ilgose distancijose.
Lenktas vairas leidžia keisti rankų padėtį ir mažina nuovargį keliaujant 50 km ir daugiau.
Jei ieškai vieno dviračio ir asfaltui, ir žvyrui, gravel yra logiškiausias kompromisas.
Fitness dviračiai
Skirti greitiems pasivažinėjimams ir neilgiems atstumams mieste ar užmiestyje.
Tai tarpinis dviračių tipas tarp hibridinių ir plentinių.
Greičiu jie panašūs į plento dviračius, bet sėdėsena, patogesnė ir primena hibridinio dviračio sėdėseną.
Tai dviratis su tiesiu vairu.
Numatyta montuoti siauras, lygiu protektoriumi, apie 25-32mm pločio padangas.
Priekinės šakės dažniausiai tam tikros aerodinaminės formos, kad priešpriešinis oro srautas prasiskirtų ir sumažintų pasipriešinimą.
Fitness dviračio rėmas komplektuojamas su lengvesniais komponentais.
Tokiame dviratyje priekinėje pavarų sistemoje galim rasti vieną - dvi žvaigždes, o galinių žvaigždžių skaičius užtikrina jų tikslesnį parinkimą, prisitaikant prie važiavimo ritmo.
Stilingi dviračiai
Stilingus dviračius charakterizuoja plieninis (kartais aliuminis) išskirtinio dizaino rėmas, platus vairas, panašus į naudojamus kelioniniuose motocikluose, ir specialūs komponentai, kurie dar išryškina jo specifinį dizainą.
Ratai šiuose dviračiuose būna 26“ dydžio, o padangos - plačios (50-60 mm), dar vadinamos balioninėmis dviračių padangomis (angl. Balloonbike).
Stilingi dviračiai labiausiai populiarūs buvo JAV dar 1930-1950 metais.
Vėliau jų buvo atvežta iš Europos - jie buvo modernesni, lengvesni ir su pavaromis.
Tokius dviračius charakterizuoja išskirtinio dizaino rėmas, platus vairas, panašus į naudojamus „Harley“ tipo motocikluose, su specialiais komponentais, kurie dar išryškina jo specifinį dizainą.
Ratai šiuose dviračiuose būna įvairaus dydžio, o plačios padangos (50-60 mm) dar vadinamos balioninių dviračių padangomis (angl. Balloonbike).
Stilingi dviračiai labiausiai populiarūs buvo Amerikoje dar XXa. pradžioje, veliau daug jų buvo atvežta iš Europos, jie buvo modernesni, lengvesni ir su pavaromis.
BMX dviračiai
Paauglių ir jaunimo tarpe populiarūs dviračiai, kuriais galima atlikti įvairius triukus.
Jie turi mažą ir lengvą, tačiau labai tvirtą rėmą, papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius 20 (retais atvejais 24) colių ratus.
Šių dviračių vairo kolonėlė dažnai būna sukonstruota taip, kad priekinis ratas galėtų apsisukti apie savo ašį 360 laipsnių, todėl jais galima atlikti įvairius akrobatinius numerius.
Dviračio dydis ir jo svarba
Dviračio dydis yra svarbus, nes netinkamai pasirinktas dviratis gali sukelti diskomfortą, skausmą ar net sužeidimus.
Dviračių dydis dažniausiai matuojamas pagal rėmo aukštį - atstumą nuo pedalų iki balnelio.
Rėmo dydis nurodomas coliais arba centimetrais, o tai priklauso nuo dviračio tipo.
Netinkamas rėmo dydis yra dažniausia pradedančiųjų klaida, sukelianti nugaros, riešų ir kelių skausmą.
Rėmo dydis matuojamas centimetrais arba coliais, skaičiuojant atstumą nuo sėdynės vamzdžio apačios iki viršaus.
Dažnas klausimas: 26 colių dviratis kokiam ūgiui?
Skaičius 26 nurodo rato, o ne rėmo dydį.
Tokie ratai dažniausiai tinka 155-175 cm ūgio žmonėms, bet komfortą vis tiek lemia rėmo geometrija.
Trys pagrindiniai ratų dydžiai atitinka skirtingas važiavimo disciplinas.
26 colių ratai buvo ilgametis kalnų dviračių standartas, tačiau šiandien juos keičia naujesnės alternatyvos.
27.5 colių ratai tapo dabartiniu kalnų dviračių standartu, nes suderina gerą manevringumą su stabilesniu riedėjimu per šaknis ir akmenis.
28 colių ratai (700c) naudojami kelių, gravel ir hibridiniuose dviračiuose.
Pirmiausia atsistokite ant rėmo abiem kojomis ant žemės.
Tada atsisėskite ant sėdynės ir pasukite pedalą į žemiausią padėtį.
Koją turi būti beveik visiškai ištiesta, bet kelis turi likti minimaliai sulenktas.
Pakanka 5-10 minučių važiavimo, kad pajustumėte, ar dviratis tinkamas.
Net ir pasirinkus tinkamą rėmo dydį, balnelio aukštis gali labai paveikti važiavimo komfortą.
Patikrinkite: Jei sėdint ant balnelio koja, padėta ant pedalo, yra šiek tiek ištiesta, tai rodo tinkamą aukštį.
Vairo padėtis turi įtakos jūsų kūno laikysenai.
Atsistokite ant rėmo abiem kojomis ant žemės ir patikrinkite, ar tarp kūno ir viršutinio vamzdžio lieka 3-5 cm tarpas.
Rankos turi patogiai siekti vairą be tiesimosi, o pirštai laisvai apgaubti stabdžių svirtis.
Pavarų skaičius ir jo reikšmė
Dviračio pavaros leidžia reguliuoti pedalų pasipriešinimą.
Daugumoje dabartinių dviračių pavaros perdavimo santykį galima lengvai keisti važiuojant.
Dažniausiai santykis keičiamas naudojant keletą skirtingo skersmens žvaigždžių arba stebulės pavarą.
Dviračio pasaulis yra labai įvairus ir siūlo daugybę pasirinkimų tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Vienas iš svarbiausių aspektų renkantis dviratį yra pavarų skaičius, kuris gali turėti didelę įtaką važiavimo patogumui ir našumui.
Standartinis pavarų skaičius dviratyje paprastai svyruoja nuo vienos iki dvidešimt vienos pavaros.
Paprastesniuose dviračiuose, kurie dažnai skirti vaikams ar pradedantiesiems, dažnai būna viena pavara.
Tokie dviračiai yra lengviau naudojami ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Daugeliui suaugusiųjų ir pažengusių vaikų skirtų dviračių standartinis pavarų skaičius paprastai yra tarp 18 ir 21 pavaros.
Tai suteikia galimybę efektyviau važiuoti įvairiomis sąlygomis, nuo plokščių kelių iki stačių įkalnių.
Nestandartinis pavarų skaičius gali būti labai įvairus, priklausomai nuo dviračio tipo ir jo naudojimo paskirties.
Kai kuriuose specializuotuose dviračiuose gali būti daugiau nei 21 pavara, pavyzdžiui, kalnų dviračiuose ar kelioniniuose dviračiuose, kurie pritaikyti ilgiems atstumams ir sudėtingoms trasoms.
Taip pat yra dviračių su labai mažai pavarų arba be jų visai.
Pavyzdžiui, fiksuoto pavarų (fixed-gear) dviračiai arba vienos pavaros (single-speed) dviračiai, kurie yra populiarūs tarp miesto dviratininkų dėl savo paprastumo ir mažo svorio.
Renkantis vaikišką dviratuką, pavarų skaičius yra svarbus aspektas, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į vaiko amžių, gebėjimus ir važiavimo patirtį.
Mažiems vaikams, kurie tik pradeda mokytis važiuoti, geriausiai tinka vienos pavaros dviratukai.
Kai vaikas įgyja daugiau patirties ir pasitikėjimo, galima apsvarstyti dviračius su daugiau pavarų.
Pavyzdžiui, 6-8 pavarų dviratukai gali būti puikus pasirinkimas vyresniems vaikams, kurie pradeda važiuoti ilgesnius atstumus ar sudėtingesnėmis trasomis.
Renkantis tinkamą pavarų skaičių vaikų dviratukui, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius.
Pirma, vaiko amžius ir fizinės galimybės.
Mažesniems vaikams geriausiai tinka paprasti dviratukai su viena pavara, o vyresniems - su daugiau pavarų.
Antra, važiavimo sąlygos.
Jei vaikas dažniausiai važiuoja lygiais keliais, daug pavarų gali nereikėti, tačiau jei yra daug įkalnių ir nuokalnių, papildomos pavaros bus labai naudingos.
Trečia, vaiko patirtis.
Nepriklausomai nuo pavarų skaičiaus, svarbu tinkamai prižiūrėti dviratį, kad jis veiktų sklandžiai ir saugiai.
Reguliari grandinės ir pavarų sistemos valymas bei tepimas padės išvengti nusidėvėjimo ir užtikrins, kad pavarų perjungimas būtų sklandus.
Taip pat verta reguliariai tikrinti pavarų derinimą ir, jei reikia, kreiptis į specialistą, kad atliktų reikalingus reguliavimus.
Vaikiški dviratukai su įvairiu pavarų skaičiumi suteikia galimybę vaikams mėgautis važiavimo džiaugsmu ir mokytis naujų įgūdžių.
Nesvarbu, ar tai būtų paprastas vienos pavaros dviratis, ar sudėtingesnis modelis su daugiau pavarų, svarbu pasirinkti tinkamą variantą pagal vaiko amžių, gebėjimus ir važiavimo sąlygas.
Tinkamai prižiūrėtas dviratis užtikrins saugias ir smagias keliones.
Didelis pavarų skaičius užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą - tai leidžia pasirinkti optimalų sukimo momento perdavimą įvairiomis sąlygomis.
MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (21-33) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungėjais, kas leidžia pasirinkti optimalią pavarą skirtingo kalnuotumo vietovėse.
Tam tikroms trasoms ir paskirčiai modeliai yra komplektuojami ir su dviem žvaigždėmis priekiniame žvaigždžių bloke, dėl ko pavarų skaičius sumažėja iki 20-22, tačiau dviračio svoris tampa mažesnis, lengviau ir greičiau pasirenkama optimali pavara.
Hibridinių dviračių rėmų geometrija yra kitokia nei kalnų tipo dviračių: dviratininko rankos apkraunamos mažiau, tad yra patogiau važiuoti ilgus atstumus.
Šio tipo dviračiai dažnai komplektuojami su reguliuojama vairo iškyša, o pavarų skaičius, priklausomai nuo dviračio lygio, būna 21-30.
Elementariausias miesto dviratis teturi viena pavarą.
Pastaruoju metų labai populiarūs šio tipo dviračiai, kurie komplektuojami su stebulėmis, turinčiomis vidines pavarų perjungimo sistemas.
Tokios stebulės gali turėti nuo 3 iki 9 pavarų, rečiau pasitaiko hibridinės pavarų sistemos kai vienoje stebulėje susiejama ir vidinės ir išorinės pavaros.
Kelioniniuose dviračiuose rasime tik išorinę pavarų perjungimo sistemą, kurią gali sudaryti nuo 21 iki 30 pavarų.
Komponentų palyginimas
Išsirinkus tipą ir dydį, laikas palyginti komponentus.
Dvi pagrindinės pavarų sistemų gamintojos, „Shimano“ ir „SRAM“, siūlo hierarchines grupes nuo pradinių iki profesionalių.
Shimano kalnų dviračių linija kyla tokia tvarka: Tourney, Altus, Acera, Deore, SLX, XT, XTR.
Plento dviračiams: Claris, Sora, Tiagra, 105, Ultegra, Dura-Ace.
Kuo realiai skiriasi pradinė ir vidutinė grupė kasdieniam naudotojui?
„Shimano Tourney“ perjungia pavaras lėčiau, reikalauja dažnesnio reguliavimo ir naudoja sunkesnius komponentus.
Pradedantiesiems „Shimano Altus“ arba „Acera“ visiškai pakanka kasdieniam miesto važiavimui.
Hidrauliniai diskiniai stabdžiai užtikrina stipriausią stabdymą net šlapiomis sąlygomis.
Trinties diskas neliečia ratlankio ir nepraranda efektyvumo nuo vandens.
Be to, jiems reikia minimalios pirštų jėgos, todėl ilgesnėse nuovažose rankos mažiau pavargsta.
Mechaniniai diskiniai stabdžiai veikia trosų principu.
V-brake sistema lieka lengviausia ir pigiausia alternatyva su itin paprasta priežiūra.
Aliuminio rėmas yra standartas absoliučiai daugumai dviračių iki 1 500 € kainos ribos.
Plienas (chromoly) pasižymi geresniu vibracijos slopinimu, dėl to ilgos kelionės jaučiasi komfortiškiau.
Anglies pluoštas (carbon) siūlo mažiausią svorį ir geriausią vibracijos absorbciją, bet kaina prasideda nuo maždaug 1 500 € vien už rėmą.
Biudžeto planavimas
Biudžetą lemia naudojimo intensyvumas.
Už šią sumą gausite dviratį su „Shimano Tourney“ pavarų sistema, V-brake stabdžiais ir sunkesniu plieninio arba bazinio aliuminio rėmu.
Šioje kainų juostoje atsiranda „Shimano Altus“, „Acera“ ar „Deore“ pavarų sistemos, diskiniai stabdžiai ir lengvesnis aliuminio rėmas su kokybiškesniais ratais.
Būtent ši kategorija yra „sweet spot" daugumai pirkėjų.
Peržengus šią ribą, dviratis gauna „Shimano Deore XT“, „105“ ar „SRAM Rival“ pavarų sistemas, hidraulinius diskinius stabdžius ir lengvesnį aliuminio arba anglies pluošto rėmą.
Aukštos kokybės dviračio kainą lemia ne tik jo techninės charakteristikos, bet ir įvairios smulkmenos, specifiniai sprendimai ar net išradimai, kurie daro įtaką komfortui, kokybei ir saugumui.
Pagamintas iš aukštesnio lygio komponentų, lengvesnis ir tuo pačiu patvaresnis dviratis nebus tokio pat kainų lygio kaip kiti pigūs rinkoje sutinkami dviračiai, nors vizualiai jie ir atrodys panašiai.
Dviračio priežiūra ir patikra
Pradėkite nuo rėmo apžiūros.
Ieškokite įtrūkimų ir korozijos, ypač ties suvirinimo siūlėmis, nes būtent ten pirmiausia atsiranda nuovargio pažeidimai.
Toliau patikrinkite grandinės nusidėvėjimą grandinės matuokliu, stabdžių kaladėlių ar diskų storį, vairo kolonėlės ir stebulių guolių būklę (sukite ir klausykite, ar nėra traškėjimo).
Jei neturite patirties, pasikvieskite patyrusį draugą arba nuvežkite dviratį į servisą patikrinimui.
Pirkimo patarimai
Būkite atsargūs su neproporcingai pigiais pasiūlymais.
Pirmąjį dviratį rekomenduojama pirkti fizinėje parduotuvėje, nes tinkamo dydžio parinkimas reikalauja bandomojo važiavimo ir profesionalios konsultacijos.
Internetinė parduotuvė pasiteisina tada, kai jau žinote savo rėmo dydį ir tikslų modelį.
Dviračių arena Vilniuje siūlo abu variantus: plačią fizinę ekspoziciją su galimybe išbandyti dviračius ir internetinę parduotuvę tiems, kurie renkasi nuotoliniu būdu.
Tinkamo dviračio pasirinkimas prasideda nuo aiškių poreikių, o baigiasi bandomuoju važiavimu.
Taip, jei žinote, ką tikrinti, arba pasitelkiate patyrusį žmogų.
Elektrinis dviratis labiausiai pasiteisina, kai kasdienė distancija viršija 10 km, maršrute pasitaiko stačių įkalnių arba norite atvykti į darbą neprakaituodami.
