Darbo skelbimų svetainės mirgėte mirga nuo pasiūlymų tolimųjų reisų vairuotojams, o stiprių kandidatų nėra. Tarptautinių pervežimų bendrovės „Avansas“ direktorius Šarūnas Mažeika konstatavo, kad „iš gatvės“ ateinančių vairuotojų nėra, o iš tų, kurie migruoja tarp įmonių - 90 proc. Kita problema - nauji, nepatyrę vairuotojai, ieškantys lengvų pinigų. Vos 10 proc. „Vos 10 proc. iš skambinusiųjų yra suinteresuoti darbu ir atitinka pageidaujamą kompetenciją,“ - pasakojo A. Dainė. Vis tik, jei įmonės aktyviai ieško vairuotojų, o vairavimo mokyklos jų parengia vis daugiau, atrodo, specialistų kaip ir turėtų būti. Vairavimo mokyklos išmoko teorinių ir praktinių žinių, o profesinės žinios - pažintis su vilkiko techninėmis savybėmis, dokumentacija ir jos pildymu, muitinės ypatumais ir kt. - dažniausiai įgyjamos praktikoje. Kalbintas 10 m. darbo patirtį turintis vairuotojas Mindaugas sakė, kad įmonės įprastai apmokyti naujų vairuotojų nenori ir ieško turinčių didelę patirtį. UAB „Avansas“ vadovas savo įmonėje ne pirmus metus taiko vairuotojų „auginimo“ programą. Anot Š. Paklausus kaip ši programa įgyvendinama praktikoje, Š. Mažeika pateikė pastarųjų dienų pavyzdį. Į įmonę kreipėsi vairuotojas, kuris po 2 savaičių gaus E kategorijos pažymėjimą. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje mokysis vairuoti su patyrusiu vairuotoju vežiodamas krovinius į prekybos taškus, kol išsiugdys norą dirbti savarankiškai. Gavęs teigiamas su juo dirbusių vadybininkų rekomendacijas pirmą kartą išvažiuos į tarptautinį reisą. Ši praktika įmonėje labai pasiteisino. Logišką ir perspektyvią naujų vairuotojų mokymo sistemą įveikia tik tie, kurie iš tikrųjų nori mokytis tapti gerais tarptautinių reisų vairuotojais.
Atlyginimo struktūra ir svyravimai
Šiandien tarptautinių reisų vairuotojas vidutiniškai gauna 4000-5000 Lt atlyginimą. Daugeliui tai gali atrodyti pakankamai didelė suma, tačiau patyręs vairuotojas Linas Radzevičius teigia: „Mano alga yra vargani 1000 eurų per mėnesį, prausimasis pigiausiuose degalinių ar motelių dušuose ir šilta arbata. Kitas kalbintas vairuotojas Mindaugas įvertino tai, kad vairuotojų atlyginimai neadekvatūs kelionės metu patiriamai rizikai: „Kiekvieno reiso metu rizikuojame ne tik savo gyvybe, sveikata, bet kartais ir milijoninės vertės kroviniais, kuriuos gali pavogti, sugadinti. Darbas pavojingas ir sunkus, bet kada gali užpulti, sumušti, o dar avarijos... Dažniausiai vairuotojams mokami atlyginimai už reisą arba už kilometrus. Kitas variantas - atlyginimas už nuvažiuotus kilometrus - populiariausias. Lietuvos transporto įmonės už nuvažiuotus kilometrus vidutiniškai moka 0,35 - 0,5 Lt/km. Taip pat gali būti atsiskaitoma pagal dieninį tarifą, mokant vidutiniškai 300 Lt už dieną, o jei darbas naktinis - ir daugiau. Pastaroji atsiskaitymo forma - visų vairuotojų siekiamybė, nes atlyginimas tiesiogiai mokamas už laiką, kuris net gali būti vilkinamas, o ne už atliktą darbą. Kalbėdama apie vairuotojų atlyginimus, A. Įprastai atlyginimai keliami padidėjus darbo krūviui, pastebint gerus darbuotojo rezultatus, siekiant jį motyvuoti. Darbas vairuotojams Europoje - viena stabiliausių profesijų logistikos grandinėje.
Rytų Europoje, tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija ar Rumunija, bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas dažniausiai siekia nuo 900 iki 1500 eurų į rankas. Tačiau didžioji dalis pajamų - dienpinigiai. Jie tarptautiniuose maršrutuose dažniausiai svyruoja nuo 50 iki 70 eurų už dieną. Jei vairuotojas kelyje praleidžia apie 22 dienas per mėnesį - vien tik dienpinigiais gali gauti papildomai 1100-1500 eurų. Šis modelis leidžia Rytų Europos vairuotojams konkuruoti su Vakarų kolegomis, tačiau iškelia kitų klausimų. Vakarų Europoje atlyginimai yra aukštesni, tačiau dienpinigių sistema kitokia. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas prasideda nuo 2200 eurų į rankas ir gali siekti iki 3500 eurų. Skandinavijos šalys, tokios kaip Norvegija ar Švedija, siūlo dar aukštesnius atlyginimus. Atlyginimas priklauso ne tik nuo šalies, bet ir nuo darbo specifikos. Tolimieji reisai visada apmokami geriau nei vietiniai maršrutai, nes vairuotojai daugiau laiko praleidžia kelyje, toliau nuo namų. Be to, krovinio tipas daro didelę įtaką. Europos transporto sektoriuje trūksta apie 400 000 profesionalių vairuotojų ir šis skaičius vis auga. Jaunesnių specialistų į logistikos sektorių ateina mažiau, o darbo pobūdis dažnai laikomas sudėtingu. Per pastaruosius penkerius metus vilkiko vairuotojų atlyginimai Europoje augo apie 15-20 %, o kai kuriose šalyse - dar daugiau.
Darbuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Apklausa paremta darbuotojų duomenimis, išvalyta nuo kraštutinių ir besikartojančių vertybių. Savo įmonės darbuotojams nustatykite teisingus atlyginimus. Tam jums padės išsami atlyginimo ataskaita. 602. 445. 444. 443. 1. Pareigų Sunkvežimio vairuotojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 1 044 EUR iki 2 915 EUR per mėnesį. Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu. Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką.
Iššūkiai ir neigiamos patirtys
Įmonėje taip pat prigalvojama įvairiausių baudų - nepateikei išspausdinto dokumento, o siunti elektroniniu paštu - mokėk. Nuolat atskaitoma už tariamą degalų perviršį. Kai važiuoju krautis krovinio, už tai nemokama iš viso, suprask, įmonė tau daro gera, kad leidžia pasikrauti krovinį“, - pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas Vitalijus (tikrasis pašnekovo vardas ir pavardė redakcijai žinomi - Aut. past.)Tenka reikalauti atlyginimoPašnekovas buvo atviras: geruoju iš darbdavio retai kada pavyksta atgauti visą uždirbtą sumą, nes įmonėje veikia taisyklė „noriu - moku, noriu - ne“. Taip pat kai įmonė siunčia darbuotojus į mokymus, jiems tenka rašyti atostogų prašymus, o vėliau mokymuose praleistos dienos paprasčiausiai išskaičiuojamos iš metinių atostogų. Vairuotojas pasakojo kas mėnesį tam tikrą sumą mokantis ir į neoficialų „garantinį fondą“, iš kurio vėliau išskaičiuojama už smulkius techninius vilkikų gedimus, nuostolius ar pan.„Puikiai įvairiais būdais dalis uždirbtų pinigų pradanginama, o kai imama domėtis, būna paaiškinama: „Tu ir taip daug uždirbai.“ Nesu gavęs normalaus atsiskaitymo lapelio, kad aiškiai man būtų pasakyta, kiek aš uždirbau, kas ir už kiek buvo atskaitoma. Kartą dirbau visą mėnesį be pertraukos ir tik pusantros paros buvau namuose, tuomet pavyko uždirbti beveik 1400 eurų, bet šiek tiek išskaičiavo už vadinamuosius „tuščius kilometrus“ ir neva pereikvotus degalus“, - piktinosi pašnekovas ir pridūrė, kad pasiteiravęs, kokia mokslinė institucija nustatė tokias degalų normas, neišgirdo jokio atsakymo.„Prisigalvojama įvairių apskaitos formulių. Atstumas skaičiuojamas kilometrais žemėlapyje nuo vieno taško iki kito, bet juk kai kuriuos miestus reikia apvažiuoti keliasdešimt kilometrų lankstu, nes per juos vilkikų eismas draudžiamas, bet tai niekam neįdomu“, - apie tolimųjų reisų vairuotojų kasdienybę pasakojo pašnekovas.Vairuotojas atskleidė, kad ir tuomet, kai savo vilkiko kabinoje laukia daugiau nei parą kilometrinėje eilėje, kad galėtų kirsti išorinę Europos Sąjungos sieną, jam atlyginimas už tai nėra mokamas: „Jei šis laukimas trunka daugiau nei parą, tuomet šiek tiek sumokama, bet apskritai šis laikas yra „vairuotojų sąskaita“, kaip papildomai nemokama už naktinius važiavimus ar pan. Labiausiai pykdo neteisybė, juk būtų galima tartis dėl darbo sąlygų, bet darbdavys nesileidžia į jokias derybas“, - sakė Vitalijus.Pašnekovo teigimu, vadinamųjų „tuščių kilometrų“, už kuriuos nemokama, gali susidaryti ir iki tūkstančio, tad iš atlyginimo bus atskaičiuota apie šimtą eurų. „Vadinasi, ne tik darbą tenka padaryti už dyką, bet dar ir iš atlyginimo vėliau atskaičiuojama“, - pasakojo Vitalijus.Vairuotojo teigimu, darbdaviai puikiai išmano įstatymus bei jų spragas ir puikiai tuo naudojasi: „Yra numatyti tam tikri dienpinigiai, bet lygiai taip pat pagal įstatymą galima juos sumažinti - taip ir daroma, net nesivarginant aiškinti darbuotojams priežasčių.“
„Kalbu angliškai, lenkiškai, turkiškai, rusiškai. Tai gali tikrai ne kiekvienas vairuotojas. Moku ir noriu bendrauti su žmonėmis, ramiai dirbti savo darbą ir gauti man priklausantį atlyginimą. Kokią pensiją aš gausiu, kai mano atlyginimas 400 eurų? Teks sėdėti vaikams ir anūkams ant sprando“, - svarstė Vitalijus. Anot jo, susirasti darbą nebūtų problema, bet jam patinka esamas, tačiau įmonės politika, kai mieliau samdomi emigrantai nei rūpinamasi, kaip išlaikyti tautiečius, nuvilia. Pasak kalbinto vairuotojo, dėl darbdavio savivalės purkštaujančių lietuvių vietas greitai užima kur kas tylesni kaimyninių šalių piliečiai: „Vairuotojai iš Baltarusijos, Ukrainos yra pratę prie tokio elgesio, tad tyli. Net lietuviai vairuotojai ilgisi Vladimiro Putino, kad šis atėjęs į valdžią tokius verslininkus išbuožintų, o jau kas bus toliau - nesvarbu. Taip žmones mąstyti skatina jaučiamos nuoskaudos.“
Kalbėdamas apie tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų atlyginimus Vitalijus atviravo, kad įmonėje, kuri daugiausia reisų organizuoja į Vakarus ir nesibodi darbuotojams išmokėti uždirbtų pinigų, galima uždirbti per mėnesį iki 2 tūkst. eurų į rankas, bet tokie atvejai reti. Vidutinis vairuotojo atlyginimas 1000-1100 eurų.„Lenkijoje tokia pati situacija. Kuo mes taip skiriamės nuo kitų Europos šalių, kodėl negalime pradėti dirbti pagal įstatymus? Vienas iš mano vaikų išvyko gyventi į užsienį, šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, nenoriu, kad ir jie užaugę paliktų Lietuvą. Juk žmonės išvyksta dėl to, kad darbdaviai savavaliauja, viskas dėl požiūrio į paprastą žmogų“, - dalijosi mintimis vairuotojas.
Vairuotojas Gediminas 8-erius metus dirba su automobilvežiu. Jo pirmoji kelionė į užsienį įvyko, kai vyrui buvo 21-eri. Iš pradžių jis važiuodavo maršrutu Lietuva-Rusija, o šiuo metu dirba visoje Europoje: Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje ir kt. Jo reisas pirmyn ir atgal trunka 3-6 ar net 7 savaites, o grįžęs Į Lietuvą pusę praleisto laiko kelyje praleidžia namuose. „Šį darbą pasirinkau, nes norėjau su žmona greičiau susikurti stabilų pagrindą po kojomis. Baigus studijas, reikėjo judėti toliau. Net mokydamasis dirbdavau įvairius darbus, susijusius su automobiliais. Turbūt neatsitiktinai ir pradėjau mokytis vairuoti sunkvežimį. Žadėti porą metų šiame darbe jau tęsiasi aštuonerius“, - šypsosi Gediminas. Kaip jis pasakoja, žmona jam visada kartoja, kad, laimei, vyras mėgsta savo darbą, o ne tik algą, kuri yra padoresnė už minimalų atlyginimą. Gediminas per mėnesį uždirba mažiausiai 3 tūkst. Eur, o kitose įmonėse esą galima uždirbti ir 3,5 tūkst. Eur ar net daugiau. „Dauguma, manau, tik dėl šio darbo Lietuvoje dar gyvena, o ne tik egzistuoja. Palyginus kainas ir lietuvišką uždarbį, dirbant tėvynėje, turbūt daug ko reikėtų atsisakyti ir pradėti gyventi kukliau. Žinoma, alga visada galėtų būti didesnė. Visi nori uždirbti iki begalybės, bet, manau, tinkamas atlygis šiame darbe būtų apie 110-120 eurų už kalendorinę dieną“, - sako pašnekovas. Visgi, anot vyro, darbo valandos - ilgos, nuolat tenka miegoti savo kabinoje, o ir dėl krovinio baisu, mat visada yra tikimybė likti apvogtam ar kad krovinys bus sugadintas: „Kartais vežu ganėtinai prabangius automobilius, tai tuomet ir naktis stovėjimo aikštelėje būna nelabai rami, ir miegas ne toks saldus.“
Vilkikų vairuotoju dirbantis Darius pasakoja, kad, paaugus vaikams, jis šį darbą pasirinko trumpam, tačiau tai tęsiasi jau 13-ka metų. Visgi jam vis dar itin sunku matyti, kaip vaikai auga be tėvo. „Greičiau šis darbas mane pasirinko, nei aš jį, nes pasirinkimo didelio nebuvo, nes inžinierius ar mokytojas mažiau uždirba nei vairuotojas“, - sako jis. Anot jo, šiuo metu jis uždirba 69 Eur už kalendorinę dieną, o per mėnesį - apie 2 tūkst. eurų. Tačiau, priduria, kad skaičiuojant, kiek vidutiniškai pavyksta uždirbti per metus, pajamos žymiai mažesnės - apie 1350 Eur per mėnesį. „Kelionė iki vilkiko ir po reiso pirmyn bei atgal autobusiuku namo trunka vidutiniškai tris dienas, už kurias nemokama. Šešias savaites dirbi, o trys savaitės namie - nemokamos“, - pasakoja Darius. Kaip aiškina pašnekovas, šiuo metu galima uždirbti pagal formulę „Minimumas x 1,3 + 1 Eur“, o po Naujųjų metų vairuotojai esą turėtų uždirbti pagal naują formulę „Minimumas x 1,65 + 2 Eur“.„Visa kita - komandiruotpinigiai - išlaidos prostitutėms, policininkų baudoms, alkoholiui. Kol kas parvežti čekių ir įtraukti į ataskaitą neprašo“, - sako jis. Anot jo, komandiruočių įstatymas - įteisintas algos mokėjimas „vokelyje“: „Leidimas mažinti komandiruotpinigius iki 50 proc., kiek užsimano ponas, - visai juokingas. Aš klausiau ir Darbo inspekcijos, ir Mokesčių inspekcijos, pagal kokius kriterijus nustatomi tie komandiruotpinigių procentai. Pagal ūgį, svorį, apetitą ar pagal klimato sąlygas? Atsakė, kad nėra kriterijų.“ Dariaus įmonėje apie pusę darbuotojų sudaro ukrainiečiai, dar trečdalis - baltarusiai ir moldavai, o likusieji - lietuviai. „Visas transporto verslas be proto plečiasi, nes įmonė gauna pelną, nuperka vilkikų, kažkiek nurašo į išlaidas, turtas padidėja, o mokesčiai sumažėja. Įmonė pasamdo ukrainietį ir išsiunčia dirbti į Europą. Transportas nekuria BVP, o tik padeda jį sukurti, žinoma, jei jis nors kiek susijęs su vidaus rinka. Mūsų automobiliai Lietuvoje būna ir naudojasi infrastruktūra du kartus: kai juos nuperka ir priregistruoja ir kai parduoda ir išregistruoja, o ukrainietis išsiveža neapmokestintus komandiruotpinigius. Taigi „popierinis“ ir realus tarptautinio transporto indėlis į BVP skiriasi“, - aiškina Darius.
Vienas jaunas pradedantysis vairuotojas Renatas dirba tik pusę metų. Šiuo metu jis važinėja tarp Vokietijos ir Švedijos ar Norvegijos. „Mano artimi šeimos nariai dirba šį darbą dar ilgiau, todėl tai turėjo įtakos pasirinkimui: mane, dar mokyklinio amžiaus vaiką, pasiimdavo į reisą. Pats mačiau šį darbą iš labai arti, aplankiau naujų šalių, plėčiau ir pritaikiau geografines žinias. Ne kiekvienas vaikas turi galimybę taip keliauti. Žinoma, vairuotojo darbą pasirinkau dar ir dėl neblogo darbo užmokesčio šioje srityje. Jeigu ne didesni pinigai nei Lietuvoje, niekas Europoje mėnesiais kabinose nesėdėtų“, - pasakoja Renatas. Atlyginimas, kaip jis pasakoja, yra šio darbo specifinė dalis: „Jeigu dirbi visą mėnesį, be problemų galima uždirbti 2000-2500 eurų, tačiau už tą laiką, kai sėdi namuose, niekas nemoka. Pavyzdžiui, dirbant 4 savaites ir 2 ilsintis namuose, sąžiningai skaičiuoti reikėtų taip: trijų mėnesių pajamas padalyti iš trijų, nes bendrai išeis du mėnesiai darbo ir vienas namuose“, - aiškina pašnekovas. Vadinasi, dviejų mėnesių uždarbį - 5000 eurų - padalijus iš trijų, išeina apie 1600 eurų per mėnesį, įskaitant poilsį namuose. „Uždarbis nemažas, ypač jaunam žmogui. Galiu sau leisti taupyti ir keliauti. Tačiau tik nuo valstybės daug kas priklausys, kokias socialines garantijas mes gausime. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai man labai svarbus veiksnys. Jei situacija Lietuvoje negerės, neatmetu galimybės dirbti šio darbo užsienio įmonėje su Vakarų Europos socialinėmis garantijomis“, - pripažįsta vairuotojas. Užsienio įmonėse esą niekas mėnesiais kabinose nesėdi, daugiausia - savaitę, o tada grįžta atgal į bazę. „Sąžiningai rodomos pajamos, kaupiasi normali europietiška pensija bei geresnės socialinės garantijos. Užsienyje - tik naujas automobilių parkas su gera transporto priemonių technine priežiūra“, - pasakoja vairuotojas. Pašnekovas teigia pastebintis, kad daugelis šį darbą nuvertina kaip eilinį nekvalifikuotą, nė nesusimąstydami apie darbo specifiką ir atsakomybes. „Iš šono atrodo, kad žmogus tiesiog vairuoja ir tiek, tačiau sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo atsakomybė laukia kiekviename žingsnyje. Prieš pradėdamas dirbti tai vertinau kaip atsakingą darbą, o pradėjęs dirbti tuo tik iki galo įsitikinau. Be to, darbas yra specifinis - juk ne kiekvienas savo darbo vietoje ir dirba, ir miega, ir ilsisi savaitėmis toli nuo šeimos ir draugų“, - įsitikinęs jaunas vairuotojas. Visgi Renatas nemano, kad vairuotojo darbas yra amžinas: „Šiuo metu mane viskas tenkina, tačiau ateityje, kai turėsiu šeimą ir vaikų, norėsiu daugiau laiko praleisti namuose. Kad turėčiau darbo alternatyvų, ištęstiniu būdu kolegijoje studijuoju transporto verslą. Manau, mano, kaip vairuotojo, darbo patirtis ir įgytas diplomas transporto srityje suteiks didesnių darbo ar karjeros perspektyvų ateityje.“
Pirmiausia, kaip įvardija pašnekovas, jam patinka galimybė keliauti. Nors kryptis renkasi ne jis pats, bet vairuotojams įvairiose šalyse reikia prisitaikyti dirbti su skirtingais žmonėmis, tad jaunas vyras esą pramoksta užsienio kalbų. „Man taip pat patinka darbo autonomija - vadybininkas perduoda krovinio ir maršruto informaciją, ir tu jau pats organizuojiesi darbą. Joks viršininkas nesėdi pašonėje ir neaiškina kas 10 minučių, ką ir kaip reikia daryti. Tai, be abejo, yra individualistinis darbas, tačiau mano asmenybei priimtina: aš labiau pavargstu nuo žmonių“, - pripažįsta Renatas. Kaip pradedančiajam vilkiko vairuotojui, Renatui iš pradžių buvo viskas sunku, kol išmoko atlikti savo darbą tinkamai. Kaip jis pasakoja, viena dažniausių problemų tampa laisvos stovėjimo aikštelės nakvynei paieška šalia didelių miestų ar apkrautų magistralių. Kai kuriose vietose jau popietę aikštelės esą būna sausakimšos, o draudžiamose zonose stovėti rizikinga - taip galima gauti ne tik baudą, bet ir būti išvarytam. „Kelionės metu nelengva pačiam šalinti techninius gedimus lauko sąlygomis. To dažnai niekas - nei įmonė, nei vairavimo mokykla - nė nemoko. Ir, žinoma, taip pat nelengva būti toli nuo artimų ir mylimų žmonių. Lieka tik susirašyti ir susiskambinti su namiškiais“, - sako Renatas.
Darbo sąlygos ir socialinės garantijos
Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas Ramūnas Narbutas teigė, kad vairuotojų kalbos apie neoficialiai gaunamą atlyginimą reiškia ne „vokelį“, o tai, kad dalis jo mokama per dienpinigius, kurie pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neapmokestinami.Į klausimą apie neapmokamą laiką prastovų metu,pašnekovas sakė: „Vairuotojai mano, kad jiems mokama už kilometrus, bet juk sutartyje yra numatyti dienpinigiai. Jie mokami, kai vairuotojas yra užsienyje, ir nesvarbu, ką jis tuo metu veikia. Tai, kad darbdavys jų nesumoka arba sumažina - jau kitas klausimas, nes darbuotojai savo sutartyse pasirašo sutikimus, kad minėti dienpinigiai gali būti mažinami iki 50 procentų.“
Kalbėdamas apie vairuotojų minimus išskaičiavimus iš atlyginimo už sugadintas padangas ar kitus smulkius gedimus ir pan., pašnekovas sakė: „Vairuotojai mano, kad išskaičiuojama, bet iš tiesų mažinami dienpinigiai. Esu net klausęs finansų ministro, ar apskritai vairuotojams priklauso dienpinigiai, ar jei komandiruotėje, kai dirba savo darbą. Tuomet ministras atsakė, kad tai neapmokestinama atlyginimo dalis. Išimtinai transporto sektoriuje įdarbinant žmogų jam numatyti dienpinigiai gali būti mažinami. Per šį sutikimą, kad dienpinigiai gali būti mažinami iki 50 proc., ir daromi įvairūs atskaitymai. Tai socialiai neatsakinga, nors įrodyti, kas kaltas, ar padanga tikrai sprogo, sunku. Juo labiau sunku įrodyti, kad vairuotojas tos padangos nepardavė, o darbdaviui parodyti iš kur nors gautą suplyšusią.“
Anot R.Narbuto, abi pusės - tiek darbdaviai, tiek darbuotojai - žino daugybę įvairių gudrybių.„Jei šiandien vairuotojas praranda darbą, jau rytoj ar poryt jis gali turėti tokį pat, tik jau kitoje įmonėje. Tiesa, darbuotojas vėl pasirašys tokią pačią sutartį ir važiuos“, - apie tolimųjų reisų vairuotojų paklausą darbo rinkoje kalbėjo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas.Minėtas dienpinigių neapmokestinimas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Anot pašnekovo, tokia sistema leidžia kurti darbo vietas, Lietuvoje vilkikų vairuotojais noriai dirba kitų šalių piliečiai, įmonės, kurios moka mokesčius, perka automobilius ir kt., taip iš šio verslo sektoriaus į šalies biudžetą surenkama apie 10 proc. BVP. „Žmonės taip pat gauna pajamas, nuo kurių nemoka mokesčių, ir taip dempinguojama Europos rinka. Tuo nėra patenkinti Vokietijos, Prancūzijos ar kitų senųjų ES narių darbdaviai. Kaip atrodo tolimųjų reisų vairuotojo darbo sąlygos ir gyvenimas, pasakoja keli darbuotojai iš skirtingų Lietuvos įmonių ir miestų. „Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais Lietuvoje dirba 47,6 tūkst. žmonių. Rugsėjo mėnesio duomenimis, jų atlygis „popieriuje“ sudaro 845 Eur.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė įžvalgų apie bendras vilkikų vairuotojų darbo sąlygų tendencijas Lietuvoje. Asociacijos atstovų teigimu, vairuotojų darbo sąlygos gerėja. Viena vertus, rinkoje esą beveik nebeliko senų transporto priemonių, moderniuose automobiliuose yra daug šiuolaikinės įrangos, leidžiančios juose gyventi taip pat patogiai kaip ir namuose. Šiuolaikinės ryšio priemonės esą leidžia nuolat palaikyti ryšį su šeima ir artimaisiais, o griežtai prižiūrimas darbo ir poilsio režimas užtikrina reikalingą poilsio laiką vairuotojui. Saugumo klausimai taip pat sprendžiami kur kas lengviau nei prieš dešimt ar penkiolika metų, nes jau nemažai stovėjimo aikštelių yra apšviestos, filmuojamos. „Reikia pripažinti, kad infrastruktūra pakeliui vairuotojams galėtų būti geresnė. Būtų labai smagu, jei poilsio aikštelėse būtų teikiamos vairuotojams reikalingos paslaugos, kad visur sustojus būtų galima išsimaudyti, išsiskalbti, kad būtų galimybė ne tik sėdėti vietos kavinėse, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį, sportuoti. Būtų labai gerai, jei stovėjimo aikštelėse būtų įrengta dviračių nuomos punktų arba siūloma kitokių pramogų, kurios leistų vairuotojams atsipalaiduoti po darbo ir būti darbingiems kitą darbo dieną. Tačiau, kalbant apie infrastruktūros tobulinimą, vežėjai praktiškai jokios įtakos neturi“, - rašoma „Linavos“ atsiųstame komentare. Turint omeny vairuotojų atlygį už darbą, „Linavos“ atstovai atkreipia dėmesį, kad jau daug metų vairuotojams atlyginimai skaičiuojami, naudojant 1,3 koeficientą: „Tai reiškia, kad net jei vairuotojas uždirbtų minimalų atlyginimą, jis gautų 1,3 karto daugiau nei kitos srities darbuotojas. Kiek yra žinoma, šiuo metu rinkoje vairuotojo atlyginimas siekia apie 1500 eurų. Tokią situaciją nulemia didelė konkurencija dėl darbuotojų tarp transporto įmonių. Pastaruoju metu girdė...
Vienos mažiausių socialinių garantijų Dienpinigių apmokestinimą ir koeficiento padidinimą pašnekovas vertina itin teigiamai. Anot jo, vilkiko vairuotojo darbas yra vienas iš atsakingiausių darbų, jį atlieka nemaža dalis mūsų šalies dirbančiųjų su vienomis mažiausių socialinių garantijų. „Kol dirbi, tol gerai, gali daug uždirbti, tačiau susirgus, nutikus bėdai ar tiesiog išėjus į pensiją didelių socialinių garantijų nematysi, nes mokesčiai mokami tik nuo mažesnės uždarbio dalies, beveik minimumo“, - aiškina Renatas. Kaip jis pastebi, „Linava“ ir stambieji Lietuvos darbdaviai jau ne vienus metus tam itin priešinosi ir vilkino koeficiento kėlimą: „Tokiu atveju jie privalės daugiau pinigų sumokėti valstybei ir kris jų pačių pelnas, o juk transporto sektorius yra vienas pelningiausių Lietuvoje. Tad šiuo atveju ir valstybė turi būti suinteresuota, kad vairuotojai gautų didesnes socialines garantijas, nes įmonės mokės daugiau mokesčių valstybei. Kiek teko skaityti, „Linavos“ kontrargumentai yra labai ciniški ir desperatiški. Transporto sektorius vis plečiasi, ekonomika kyla, įmonės perka naujų mašinų - tikrai gali sau leisti tinkamai mokėti už vairuotojų socialines garantijas.“
Darbo rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos
Anot specialistų paieškos portalo Cvbankas.lt vadovo Tomo Toleikio, per pastaruosius keletą metų darbo pasiūlymų skaičius tolimųjų reisų vairuotojams yra šiek tiek sumažėjęs. „Į šią rinką įsiliejo nemažai darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos, jie šiek tiek sumažino anksčiau buvusį didelį šių darbuotojų trūkumą. Todėl vairuotojų iš Lietuvos paieškos nebėra tokios intensyvios kaip anksčiau“, - pastebi jis. Vis dėlto vairuotojų ieškoma ir Lietuvoje - tolimųjų reisų vairuotojams portale CVbankas.lt skelbiama porą dešimčių darbo pasiūlymų. Reikalavimai, keliami tolimųjų reisų vairuotojams, - vis dar tie patys kaip ir anksčiau. Beveik visuose skelbimuose pateikiami vairuotojo pažymėjimo, skaitmeninės vairuotojo kortelės, profesinės kompetencijos pažymėjimo „95 kodas“ reikalavimai. Svarbi darbo patirtis, dažnai prašoma bent metų, o kartais - ir trejų, patirties. Kalbant apie siūlomus atlyginimus, skelbimuose jų pasiskirstymas esą itin platus. Didžiausias nurodytas atlyginimas - nuo 2700 Eur „į rankas“ - siūlomas tolimųjų reisų vairuotojui, dirbsiančiam Vokietijoje, jis vairuotų sunkvežimį-šaldytuvą. Anot T. Toleikio, mažiausi atlyginimai (1100-1400 Eur) siūlomi vairuotojams, važinėjantiems artimesniais maršrutais, - po Baltijos šalis.
DELFI tęsia publikacijų ciklą apie populiariausių ir dažniausiai sutinkamų profesijų atstovus Lietuvoje. Publikacijose aptariamos jų darbo sąlygos, atlyginimai, didžiausi sunkumai ir įsimintiniausios istorijos. Jei esate vienas iš populiariausių profesijų atstovų - virėjas, statybininkas, buhalteris, krovikas, taksi vairuotojas ir kt. - ir norite pasidalyti savo patirtimi su mumis, susisiekite el. Žmoną pasiima kartu
UAB „Transekspedicija“ komercijos direktorius Audrius Puskunigis, paklaustas, ar tiesa, kad įmonėje darbuotojams mokamas 400 eurų atlyginimas, o likusi uždirbtų pinigų dalis juos pasiekia kitais būdais, sakė: „Grynaisiais pinigais nėra mokama. Kadangi daugelis vairuotojų važiuoja į užsienį, jiems mokamas atlyginimas ir dienpinigiai.“
Paklaustas apie įmonėje galiojančią baudų sistemą A.Puskunigis teigė, kad tokios sistemos nėra: „Atvirkščiai, stengiamės skatinti darbuotojus, vertiname jų darbo rezultatus ir tuos, kurie pasiekia itin gerų rezultatų, tarkime, degalų ekonomijos ar kitose srityse, skatiname papildomai. Taip pat atsižvelgiame ir į darbo stažą, pateikiamus pasiūlymus. Gal vairuotojas, nesulaukęs paskatinimo, tai palaikė nuobauda.“
Pašnekovo teigimu, nuobaudos ar atskaitymai dėl pereikvotų degalų ir vadinamųjų „tuščių kilometrų“ - taip pat neegzistuojantis dalykas. „Negali būti atskaitymų už „tuščius kilometrus“, vairuotojui mokamas atlyginimas ir dienpinigiai. Daug kas priklauso ir nuo paties vairuotojo. Pavyzdžiui, jei maršrutu Vilnius-Klaipėda visi vairuotojai nuvažiuoja 320, o kuris nors sugalvoja užsukti namo ir jo maršrutas nusidriekia per Panevėžį, tai nieko nieko keista, kad paskui kilometražas nesutampa.“
A.Puskunigis paneigė vairuotojo tvirtinimą, kad įmonėje taip pat egzistuoja ir tam tikras „garantinis fondas“. Paklaustas, ar tikrai darbdaviai šiuo metu labiau pageidauja vairuotojų iš Rumunijos, Baltarusijos ar Ukrainos nei lietuvių, pašnekovas sakė: „Ne, tokia tendencija buvo ryški prieš kelerius metus, kai lietuviai vairuotojai dažnai rinkosi emigraciją, bet dabar situacija pasikeitusi. Šiuo metu stengiamės ieškoti būdų, kaip sumažinti vairuotojų kaitą, rengiame susirinkimus su darbuotojais, išklausome jų pastabas, stengiamės į jas atsižvelgti.“
Danijos vežėjas susilaukė kritikos lavinos. Jis buvo apkaltintas socialiniu dempingu ir kabotažo taisyklių pažeidimu. „Contrans“ yra vienas didžiausių konteinerių vežėjų Danijoje ir aptarnauja tokias bendroves, kaip „Lego“, „Jysk“ ir „Bestseller“. Koldinge įsikūrusioje įmonėje dirba apie 400 vairuotojų, tačiau dalis jų - per Lenkijos įmonę „Henrik Hansen sp. „Pasirodo, Danijos įmonės „Contrans“ dukterinėje įmonėje dirbantys užsienio vairuotojai gauna apie 3,30 Eur už valandą. Tai darbuotojai iš Rytų Europos ir Filipinų, kurie, nepaisant Danijos komandiravimo taisyklių, dirbdami Danijoje gauna mažiau nei 5 tūkst. kronų per mėnesį (apie 670 Eur)“, - praneša didžiausios Danijos profesinės sąjungos 3F svetainė. Profsąjunga kalbėjosi su keliais „Contrans“ vairuotojais. Daugelis sunkvežimių vairuotojų iš Filipinų teigė reguliariai gaunantys 3 509 kronų už mėnesį ekvivalentą. Pinigai buvo mokami zlotais, nes vairuotojus įdarbina „Contrans“ Lenkijos įmonė „Henrik Hansen Sp. „Žinau, kad vairuojant Danijoje turiu gauti Danijos darbo užmokestį. Tačiau įmonė niekada už tai nemokėjo”, - sako vairuotojas iš Ukrainos Sergejus Švedas, kuris 2021 m. Vyras per mėnesį gaudavo iki 500 Eur ir teisės aktuose numatytus dienpinigius. „Mes gerai žinome taisykles, tačiau įmonė verčia mus jas pažeisti. Neturim pasirinkimo. „Įmonė elgiasi su mumis kaip su žvėrimis. Per maži atlyginimai ir darbo bei poilsio laiko normų nesilaikymas tai ne vieninteliai pažeidimai, kuriais kaltinama Danijos įmonė. Policija ir „3F“ peržiūrėjus 15 vairuotojų, kurie 2021 m. „Dažnai atlieku penkias ar šešias kabotažo operacijas. Keletą kartų skundžiausi įmonėje, tačiau man buvo pasakyta, kad nėra problemos. „Tai nevyksta. Galiu tik pasakyti, kad 100 proc. laikomės visų taisyklių, įskaitant kabotažo“, - aiškina įmonės savininkas Henrikas Hansenas. 2018 m. vasaros pabaigoje Lenkijoje. Varšuvoje buvo įsteigtas „Contrans“ filialas. „Ambasada padėjo mums analizuoti Lenkijos rinką. Gavome patarimų dėl įmonės steigimo, informacijos apie tai, kokie teisiniai reikalavimai ir taisyklės taikomos Lenkijoje ir pan.“, - sakė „Contrans“ prezidentas Axelis Junkeris 2019 m. balandžio mėn. „Jei esi įdarbintas Lenkijoje, tu, žinoma, gauni Lenkijos atlyginimą, bet nuo socialinio dempingo mes toli. Su savo vairuotojais elgiamės tinkamai.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad vilkiko vairuotojo darbas, nors ir reikalaujantis daug pastangų ir atsakomybės, gali būti pelningas ir suteikti galimybių keliauti. Tačiau, siekiant užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir socialines garantijas, būtinas nuolatinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir valdžios institucijų.
tags: #kiek #uzdirva #savininkai #su #vilkikais