Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pastaruosius trejus metus keliuose buvo šiek tiek saugiau. Palyginti su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. - 1 339 (2019 m. - 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų - 1 535 (2019 m. - 1 849).
Tačiau lyginant su praėjusiais metais - jau beveik 2 proc. daugiau eismo įvykių ir sužeistųjų (0,4 proc.). Skaičiuodami pirmąjį pusmetį užfiksuotus eismo įvykius matome, kad jų skaičius nedaug skiriasi nuo įvykusiųjų priešpandeminiais 2019-aisiais.
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir tendencijos
Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas - 61 proc. (2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Dar 14 proc. žmonių žūva dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2022 m. I pusmetį - 22 proc.). Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 8 proc. (2022 m. I pusmetį - 7 proc.) bei dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimai - 7 proc. (2022 m. I pusmetį - 6 proc.).
Viena ryškiausių tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Taip pat pastebimas teigiamas pokytis - trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, šiemet jų registruota 112. Taip pat šalyje fiksuojama gerokai mažiau „juodųjų dėmių“: nuo 2020 m. šalies keliuose jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose - net 80 proc.
Žuvusiųjų statistika ir pažeidžiamų eismo dalyvių grupės
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 72 žūtys keliuose (iš jų 56 vyrai ir 16 moterų). 15 žuvusių asmenų vyresni negu 65 metų. Daugiausia (16) žuvusių asmenų nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Iš šiais metais žuvusiųjų - 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų asmenų (47 proc.).
Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių - tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruota 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - šiemet sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyviai.
Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc. Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas.
Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 ED).
2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. Taip pat 43 % žuvusiųjų - pažeidžiami eismo dalyviai.
Regioninė statistika ir prevencinės priemonės
42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. - Telšių, 12 proc. - Vilniaus, 8 proc. - Kauno, 7 proc. - Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse.
300 proc. išaugo eismo įvykių skaičius Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse, 200 proc. - Trakų, 100 proc. - Kalvarijos ir Šilalės rajonuose. Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose - 89 proc. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija surengs apie 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė.
Prevencinės priemonės Kauno apskrities keliuose vykdomos kasdien
Pastiprintas patruliavimas likusius dar beveik du vasaros mėnesius vyks kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
Eismo įvykių statistikos įtaka ir siekiai ateityje
Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis tiek šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Kaip eismo įvykių statistika gali padaryti įtaką jų skaičiui? Pastaroji vedama ne tik tam, kad žinotume kiek eismo įvykių įvyko. Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Siekiant įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas. Todėl analizuojant 2020-2023 m. eismo įvykius gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau - TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.
„Tikslas - iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. Taigi 2023 m. šis rodiklis yra 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. Kitose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje, siekiama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu.