Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Pasiruošimas važiavimui
Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga. Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.
Automobilio stabilumas ir vairavimas
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais. Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos. Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Važiavimas posūkyje
Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau). Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus. Norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu. Gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų.
Stabdymas
Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcija ir savijauta
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį.
Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą). Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Vairavimas tamsoje
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Lenkimas ir sankryžos
Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Mechaninės pavarų dėžės naudojimas
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų. Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie tai daro. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Jie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, jis tiesiog nepavyksta. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas. Važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau, nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti. Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (tai funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra). Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą.
Važiavimas per geležinkelio pervažas
Geležinkelio pervaža, tai geležinkelio ir kelio susikirtimo viename lygyje vieta. Važiuoti per geležinkelio pervažas yra gan pavojinga, tačiau laikantis kelių eismo taisyklių ir atsargumo priemonių - nesudėtinga. Bėginės transporto priemonės (traukiniai) negali sustoti taip greitai, kaip automobiliai, todėl automobiliai turi jas praleisti. Automobiliui užstrigus ant bėgių svarbu kuo greičiau pasišalinti iš transporto priemonės ir imtis reikiamų saugumo priemonių.
KET bilietai padeda vairuotojams įgyti reikiamas teorines žinias apie saugų elgesį prie pervažų, teisingą kelio ženklų ir signalų supratimą bei tinkamus veiksmus įvairiose situacijose, taip užtikrinant saugumą kelyje. Siūlome pasikartoti savo KET žinias su mūsų nemokamais KET bilietais.
Kada ir kaip reikia praleisti traukinį?
Jei matote artėjantį traukinį, jį turite praleisti visada, nes bėginė transporto priemonė negali greitai sustoti. Praleisdamas traukinį turite sustoti prieš STOP liniją, STOP ženklą, užtvarą arba ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Važiuoti per pervažą galima tik įsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys.
Ką reiškia geležinkelio šviesoforų signalai?
Baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja traukinys. Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą per geležinkelio pervažą. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.
Kas draudžiama geležinkelio pervažose?
- Važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose.
- Apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės.
- Įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas, savavališkai užtvarą pakelti.
- Įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, priversianti sustoti pervažoje.
- Lenkti pervažoje, taip pat likus 100 metrų atstumu iki jos.
- Sustoti ir stovėti pervažoje, taip pat likus 50 metrų atstumu iki ir už jos.
- Varyti gyvulius ar paukščius, joti (kur nėra specialiai tam skirtų vietų).
- Gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai.
- Važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
- Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
Ką daryti priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje (ant bėgių)?
- Nedelsdami išlaipinkite keleivius;
- Imkitės visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti;
- Jeigu transporto priemonės patraukti nepavyksta - duokite signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui.