Turbūt daugeliui yra tekę matyti tokį vaizdą - važiuoja gatve automobilis, ir gana greitai. Pasiūri į jo ratus, o tie, atrodytų, visiškai nesisuka. Arba sukasi gerokai lėčiau, nei turėtų. Arba netgi išvis atgal sukasi. Kas per nesąmonė?
Pradėsiu aiškinimą nuo galbūt lengviau suprantamo atvejo, kai toks keistas ratų (ar kitų greitai besisukančių simetriškų objektų) judėjimas matomas filmuotuose vaizduose. Tuo labiau, kad ir šis reiškinys žymiai dažniau matomas būtent filmuose ar TV reportažuose, o ne realybėje.
Kaip žinoma, filmavimo kameros paprastai fiksuoja berods 15 arba 24 kadrus per sekundę. T.y. vaizdas, kuris mums atrodo nenutrūkstamas ir sklandus, iš tikro yra sudarytas iš pavienų paveiksliukų, kurie tiesiog yra keičiami taip greitai, kad akis nespėja užfiksuoti jokio pavienio kadro. Jei gerai atsimenu kažkada girdėtus skaičius, tai žmogaus sąmonė vaizdo egzistavimą užfiksuoja tik per ~1/12-ąją sekundės dalį.
Dabar pagalvokime apie filmuojamą greitai besisukantį ratą. Mašinų ratlankiuose, žiūrint iš šono paprastai būna keletas vienodų ertmių - kai kur keturios, kai kur net ir septynios. O kiekvienas filmuojamas kadras yra tarsi vaizdo "nuotrauka". Jei taip atsitinka, kad nuo vieno kadro iki kito, t.y. per tą 1/15-ąją arba 1/24-ąją sekundės dalį, mašinos ratas pasisuka tiksliai tokią pilno lanko dalį, kad ratlankių ertmės pasislinktų per vieną, dvi ar daugiau pozicijų, tai žiūrint į tas dvi nuotraukas atrodys, tarsi ratas visiškai nepasisuko. Arba pasisuko labai nedaug, jei poslinkis ne visiškai tiksliai atitiks natūralųjį skaičių. O jei toks greitis išliks ilgą laiką - pvz. kelias sekundes, - tai ir filmuotą vaizdą žiūrint atrodys, kad ratas sukasi "nenormaliai" arba išvis nejuda. Taip yra dėl to, kad mūsų akys kiekvieną vaizdo gabaliuką fiksuoja ir smegenys interpretuoja atskirai, taigi ratai interpretuojami atskirai nuo likusio vaizdo. O vizualiai lėtai judančius objektus interpretuoti lengviau, nei judančius greitai, taigi smegenys pasirenka tokį supratimą.
Jei pasimetėte tarp visokių skaičių, štai jums konkretus pavyzdys. Įsivaizduokime mašinos ratą su penkiomis ertmėmis. Važiuojanti mašina filmuojama 24 kadrų per sekundę greičiu. Taigi jei mašinos ratas pasisuka penktadalį pilno apsisukimo per 1/24-ąją sekundės dalį (t.y. sukasi 4.8 apsukų per sekundę arba 288 apsukų per minutę greičiu; jei rato spindulys yra 30 cm, tai mašina važiuoja maždaug 32 km/h greičiu), žiūrint tokio judėjimo filmuotą vaizdą, ratas atrodys nejudantis. Taip pat jis atrodys nejudantis, jei mašina judės dvigubai, trigubai, …, greičiau, t.y. 64, 96, 128 ir t.t. km/h greičiu.
O kaip yra realybėje, kai žiūrime į tikrus vaizdus, ne filmuotus? Paaiškinimų gali būti įvairių. Paprasčiausias - tas pats stroboskopinis efektas, kurį sukelia aplinkos šviesos šaltiniai. Jei į automobilį žiūrite naktį, kokių nors lempų šviesoje, tos lempos skleidžia ne visiškai nuolatinę, bet 100 arba 120 hercų dažnio šviesą (nes elektros srovė, į jas paduodama, yra 50 arba 60 hercų dažnio, o lempa įsijungia du kartus per srovės stiprio svyravimų ciklą). Toks netolygus apšvietimas reiškia, kad matote ne tolygų vaizdą, o tokį, lyg viskas būtų filmuojama 100 arba 120 kadrų per sekundę greičiu ir čia pat parodoma.
Taip pat stroboskopinis efektas gali kilti jei dėl kokių nors atspindžių rato stipinai yra apšviečiami skirtingai. Pavyzdžiui, jei nuo mašinos veidrodėlio krinta atspindys ant vieno iš stipinų, mūsų akys natūraliai geriau matys tą stipiną ir vėl susidarys stroboskopinis efektas.
Dar panašus reiškinys gali atsitikti, jei netoliese yra vibracijų šaltinis (pavyzdžiui gręžiamas asfaltas; tiesą sakant, užtenka netgi niūniuoti panosėje).
Bet, netgi pašalinus visus šituos pašalinius efektus, kartais įmanoma pamatyti šitą keistą reiškinį. O čia jau ima veikti mūsų akių ir smegenų savybės, kurios, kiek žinau, nėra labai gerai ištyrinėtos. Tačiau nustatyta, kad 8-12 hercų dažnio ribose besisukantys objektai atrodo lyg ir nejudantys, tačiau kartais ima "judėti" kai kurios jų dalys (vadinamoji alfa-stroboskopija). 30-35 hercų dažnio ribose visas vaizdas susilieja į daugmaž vientisą, bet kartais gali pasimatyti judėjimo priešinga kryptimi iliuzija (beta-stroboskopija). Tokie tad "cūdai" dedasi su mūsų akimis.
Apgauti jas yra gerokai lengviau, nei gali pasirodyti - iš to ir visokiausios optinės apgaulės atsiranda, ir kita velniava.
Net ir nuvykus į automobilių remonto dirbtuves, ne visada išeina paaiškinti specialistams, ką ir iš kur girdite. Tačiau, sako automobilių rinkos žinovai, kai kuriuos gedimus ar problemas galima atpažinti labai anksti ir užbėgti rūpesčiams už akių.
Galimi gedimai, kuriuos išduoda neįprasti garsai
Kaip aiškina atsargines automobilių dalis tiekiančios UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas Giedrius Matulevičius, dažnai apie tai, kad automobilis netrukus susidurs su gedimu, pirmiausia išduoda vairuotojo ausiai neįprasti garsai, kurių anksčiau nebuvo. Sklisti jie gali iš pačių įvairiausių vietų, tačiau kai kuriuos, dažnesnius, identifikuoti ir įvardyti nėra itin sudėtinga.
Cypimo arba metalo trynimosi garsai, girdimi iš ratų
Vienas dažniausių ir bene lengviausiai identifikuojamų garsų - cypimas, metalo trinties į metalą, girgždesys, sklindantis iš ratų. Dažniausiai, sako G. Matulevičius, tai reiškia, kad automobilio stabdžių trinkelės - beveik arba visiškai nusidėvėjusios.
„Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris tuomet, kai trinkelės nusidėvi, pradeda skleisti cypimo garsą. Jeigu vairuotojas nepaiso šio, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą“, - apibūdina G. Matulevičius.
Toks garsas reiškia, kad vairuotojas turėtų nusiimti ratą ir pasitikrinti, kokia stabdžių trinkelių būklė. Jei iš ratų sklindančių garsų nepaisoma ypač ilgai, tikėtina, jog nusidėvėjusios trinkelės sugadins ir išdėvės stabdžių diską, tad teks keisti ir jį.
Cypsėjimas, čirpimas iš variklio skyriaus
Jeigu iš variklio skyriaus girdite garsą, kuris primena cypsėjimą, cypimą arba čirpimą, bei šis garsas pasigirsta vos užvedate vidaus degimo variklį (o kai kuriais atvejais yra girdimas ir nuolat, kai variklis veikia), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų.
„Nedaug vairuotojų žino, kad daugelis prietaisų, tokių, kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, veikia valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Tokie įtaisai, kaip generatorius, gali turėti atskirą jų veikimui skirtą diržą“, - pasakojo G. Matulevičius.
Kai šie diržai nusidėvi, pasensta, kartais net sutrūkinėja jų paviršius, tai lemia, kad jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus. Tad užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, ekspertas pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad su problema susidūrė diržas, valdantis vieną iš minėtų prietaisų.
„Tuomet galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir pamėginti apžiūrėti jo vidinį paviršių. Jei šis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, jeigu galima diržą lengvai pasukti, kad paviršių pavyktų apžiūrėti, tikėtina, šis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir jie veikia teisingai“, - akcentuoja G. Matulevičius.
Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas
Įprastai toks garsas, kai atrodo, kad automobilis dejuoja ar verkšlena, pasigirstantis, kai sukamas vairas, vairuotojui sukelia daug nerimo ir nėra itin jaukus. Tačiau problema, sako G. Matulevičius, gali būti ir ne itin rimta.
„Neretai tokie garsai, sklindantys, kai sukamas vairas, reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro“, - kalba ekspertas.
Pasitikrinti, anot jo, paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir, atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.
Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu
Nors patyrusiai ausiai šis garsas išties nemalonus, dažnai dėl kelio ypatybių, nelygumų, šiurkštesnio asfalto ne vienas vairuotojas jo gali neatpažinti. Visgi ekspertai pabrėžia, kad šis nemalonus ūžimas stiprėja didėjant greičiui.
„Įprastai galimi du variantai: arba ūžia netinkamai, nevienodai nusidėvėjusios automobilio padangos, arba - susidėvėję ratų guoliai“, - komentuoja G. Matulevičius.
Pasitikrinti, ar tai gali būti šie gedimai, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima ganėtinai paprastai: išvažiavus ant lygaus, šviežio asfalto galima trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas.
„Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma. O štai nevienodai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos bus matomos ir tiesiog jas patikrinus“, - aiškina G. Matulevičius ir pabrėžia, kad netolygiai nusidėvėjusios padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti.
Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant
Įprastai traškėjimą primenantis garsas, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, sako G. Matulevičius, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, pabrėžia jis, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitinti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidžiate akceleratorių.
„Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją“, - pasakoja žinovas.
Tinkama priežiūra padeda ekstremaliomis sąlygomis
Pasak G. Matulevičiaus, daugumos problemų, kylančių eksploatuojant automobilį, išties pavyktų išvengti, jeigu transporto priemonė būtų rūpinamasi reguliariai, o vairuotojai kreiptų dėmesį į atitinkamus mazgus ne tik tuomet, kai šie sugenda.
„Pavyzdžiui, vairo stiprintuvo skystis ypač dažnai vairuotojų pamirštamas ir susirūpinama juo tik tada, kai pasigirsta nemalonūs ausiai garsai. Užtektų žinoti, kad šį skystį verta pakeisti nauju kas porą metų, taip ir lygis išliks užtektinas, ir skystis neprarastų savo savybių“, - nurodo žinovas.
Pasak jo, reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas. Pavyzdžiui, net ir senutėliu automobiliu galima ramia širdimi varžytis automobilių sporto varžybose: vienas geriausių to pavyzdžių yra šiemet birželio 3-4 dienomis jau 27-ąjį kartą organizuojamas „Press ralis“, kuriame nepaisant gausaus naujų bolidų kontingento, apstu ir gyvenimo mačiusių automobilių, kurių savininkai geba pasivaržyti ir dėl prizinių vietų.
Žurnalistų raliu vadinamas „Press ralis“ šiemet startuoja Vilniuje, o jo dalyviai, tarp kurių gausu ir istorinių automobilių, ir specialiai automobilių sportui pritaikytų bolidų, gebėjimus demonstruos įvairiose trasose, tokiose kaip „Nemuno žiedas“, keli kartodromai ir autodromai, specialiai varžyboms sumąstyti greičio ruožai Kėdainiuose ir pajūrio miestuose.
Kaip Jums mūsų naujasis ofisas?
Vairo drebėjimas ir jo priežastys
Kiekvienoje transporto priemonėje yra vairavimo sistema, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti važiavimo kryptį.
Tiesiog įsivaizduokite, kad jums reikia sukti arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, tačiau vairą sunku staiga pajudinti arba jis užstringa. Dažniausia vairo problema yra ta, kad jį sunku pasukti. Kadangi dauguma vairuotojų posūkiuose juda nedideliu greičiu, būtent tada sunkiai judantis arba užstrigęs vairas tampa geriausiai pastebimas.
Vairo stiprintuvo sistemą sudaro daug įvairių dalių. Svarbu suprasti pagrindines sunkiai judančio vairo priežastis.
Pagrindinės sunkiai judančio vairo priežastys:
- Nepakankamas vairo stiprintuvo skysčio kiekis: Ko gero labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios posūkiuose tampa sunku sukti vairą, yra ta, kad vairo stiprintuvo sistemoje nepakanka hidraulinio skysčio. Ši problema paprastai susidaro dėl skysčio protėkio iš didelio slėgio žarnelės. Hidraulinis skystis reikalingas tam, kad stiprintuvo sistemoje būtų galima sudaryti slėgį ir sutepti siurblį, tad mažėjant jo kiekiui vairą sukti taps vis sunkiau.
- Sugedęs vairo krumpliaratis: Vairo krumpliastiebį sudaro krumpliaratis ir stovas. Krumpliastiebį ir vairą jungia keli prie vairo pritvirtinti U formos lankstai bei velenai. Tokį gedimą nesunkiai atpažinsite, nes vairą taps sunku pasukti arba jis užstrigs vos užvedus automobilį. Varikliui toliau veikiant ir šylant įšyla ir vairo krumpliaratis, todėl tepimas šiek tiek pagerėja, ir toliau važiuojant vairas gali sukinėtis lengviau.
- Pažeistas arba įtrūkęs trapecinis diržas: Viena iš dažniausių sunkiai besisukančio vairo priežasčių - pažeistas arba įtrūkęs trapecinis diržas. Vairuojant automobilį šis diržas nuolat naudojamas, taigi jis gana greitai nusidėvi ir atsipalaiduoja, kai tik vairas pradeda sunkiau suktis. Jeigu nedelsdami nepakeisite trapecinio diržo, jis visiškai suges, ir tada negalėsite vairuoti automobilio.
- Sugedęs vairo stiprintuvo siurblys: Būtent vairo stiprintuvo siurblys sudaro reikiamą slėgį, kuris leidžia lengviau sukinėti vairą. Tiesa, paprastai tokiais atvejais sugedęs siurblys visiškai neužblokuos vairo - jūs vis dar galėsite jį pasukti, tačiau tam reikės įdėti daug daugiau pastangų. Taip pat atminkite, kad kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo sunkiau pasukti jos ratus.
- Sutirštėjęs vairo stiprintuvo skystis: Kaip ir kiti jūsų automobilio skysčiai, vairo stiprintuvo skystis laikui bėgant gali sutirštėti. Dėl šios priežasties pasukti vairą taps sunku, ypač važiuojant mažu greičiu.
Žinovai pasakoja, kad paklausus vairuotojo, kada labiausiai jaučiasi vairo vibracijos, gedimas dažnai paaiškėja iš karto.
„Bet koks juntamas kalimas ar mušimas rodo, kad yra kažkokia problema. Kalbant apie vairo vibraciją, reikia pradėti nuo automobilio ratų apžiūros. Būna, kad įvažiuojame į duobę, į ką nors atsitrenkiame, o paskui pradedame jausti mušimą. Turime sustoti, apžiūrėti ratus, ar jie nepažeisti. Kalbant apie atvejus, kurie ypač aktualūs pavasarį, kai pradedame keisti ratus - būna, kad išvažiuojame į gatvę ir važiuodami tam tikru greičiu pradedame jausti vairo vibraciją. Tai reiškia, kad po ratų keitimo buvo nekokybiškai subalansuoti ratai ar yra problemų su padangomis. Tuomet reikėtų grįžti į autoservisą ir pranešti apie vibraciją“, - aiškina „ReMarAuto“ direktoriaus pavaduotojas Marius Repečka.
Anot automobilių meistrų, vairas dažnai ima bildėti ne tik pasiekus didesnį greitį, bet ir stabdant. Tokiu atveju remonto darbai būtini stabdžių sistemai.
„Paspaudžiame stabdžio pedalą ir jaučiame, kad atsiranda vairo vibracija. Vadinasi, pažeistas stabdžių diskas ar stabdžiai. Tuomet reikėtų kreiptis į autoservisą, kad įvertintų būklę ir pašalintų gedimą. Stabdžiai dėvisi nuolat, kartais jie būna paveikti korozijos. Būna, kad pervažiuojame per balą, patenka vandens ant diskų, jie deformuojasi“, - priežastis vardijo M. Repečka.
Jei apžiūrėjus stabdžių sistemą bei ratus gedimo nerandama, dėl sutrikimų gali būti kalta vairuotojo atliekamą sukimo momentą nuo vairo į ratus perduodanti nusidėvėjusi vairo kolonėlė.
„Net serviso darbuotojai kartais neranda priežasčių pakaboje ar kitur. Praktiškai 60 proc. gedimų pasitvirtina, o 40 proc. atvejų jų pakaboje nepavyksta surasti. Servisų meistrams labai sunku surasti pašalinius garsus, nes automobilį tikrina ant pakeltos platformos. Visi mazgai įsitempia ir meistrai nesuranda laisvumų. Tai patikrinti būtų kur kas paprasčiau išrinkus kiekvieną detalę atskirai“, - sako „Automark“ serviso vadovas Markas Judzentavičius.
Pasak ekspertų, pagalbos dėl to, kad „kala vairą“, vairuotojai dažniau atvažiuoja prašyti atšilus orams.
„Kai ateina pavasaris, prasideda atlydys, ištirpsta sniegas ir būna daug purvo, atvažiuoja vairuotojai su purvinais automobiliais, skundžiasi, kad visas automobilis dreba“, - aiškina Č. Gaidamovičius.
Jei specialistai pataria atsakingiau apžiūrėti automobilį po kiekvienos kelionės užmiesčio keliu, gal dėl problemų, kurias išduoda vairo vibracijos, kalti patys vairuotojai?
„Būna, kad pakeičiamos vairo traukės, bet nepakeičiamos apsauginės gumos. Tuomet į vidų gali patekti vanduo, sugesti kolonėlė. Pasikeitus vieną detalę į kitą ir blogai sudėjus gumas gali prasidėti bildėjimas. Kolonėlė dar labiau gali sugesti, kai apsauginė guma uždedama ne taip, kaip buvo anksčiau“, - aiškina M. Judzentavičius.
Nors autoservisų meistrai pripažįsta, kad tokios problemos dažnai tėra natūralaus automobilio detalių nusidėvėjimo pasekmės, visgi jie išskiria kai kurias transporto priemonių markes.
Tokių automobilių savininkai su virpančio vairo problema susiduria dažniau nei kiti.
„BMW automobiliai dažniausiai atvažiuoja, dar „Volvo“. Jei BMW atvažiavo į kiemą, 90 proc. tikimybė, kad bilda vairas, nes ten pakaboje daug niuansų ir ne taip paprasta surasti gedimą. Ir vairo kolonėlės dyla. Viskas priklauso, kaip ji pagaminta“, - aiškina M. Judzentavičius.
M. Repečka sako, kad nesvarbu, kokį automobilį vairuojate.
Jei suplanuotam padangų keitimui ar kitiems automobilio priežiūros darbams užsukote į autoservisą, visada paprašykite, kad specialistai apžiūrėtų ir įvertintų opiausias automobilio sistemas.
„Kai meistrai keičia ratus, padangas, dažniausiai įvertina ir stabdžių būklę. Jei to nepadaro - paprašykite, kad įvertintų, pasakytų, ar padangos dar saugios važinėti, kokia yra ratlankių būklė“, - pataria M. Judzentavičius paaiškina, kaip tam tikrus defektus nustatyti pačiam: „Važiuojant įprastu greičiu per duobes pasigirsta pašalinis garsas. Tai dažniausiai yra pirmi ženklai, kad atsirado laisvumas.“
Per vairą juntamas mušimas gali reikšti kelis dalykus. Tačiau bet kokiu atveju tai bus gedimas arba nusidėvėjimo padariniai, kuriuos privalėsite pašalinti. Būtent dėl to žinovai, ypač atėjus pavasariui, pataria nevengti profilaktinių automobilio patikrinimų. Tuomet ne tik su vairo bildesiais neteks susidurti, bet dar ir sutaupysite.
Vibracija yra vienas labiausiai erzinančių dalykų automobilyje. Dažniausiai ji jaučiama važiuojant didesniu greičiu, todėl kyla diskomforto ir nesaugumo jausmas. Problema tame, kad vibracijos šaltinio nustatyti yra beveik neįmanoma, o galimų variantų yra nemažai.
Kiekvieną kartą montuojant padangas specialistai jas subalansuoja. Balansavimo metu ratlankių kraštuose klijuojami svareliai, kad svorio centras būtų tinkamoje vietoje. Laikui bėgant dėvisi padangos, kartais iškrenta svareliai, ko pasekoje susidaro vibracija.
Dėl staigių temperatūros pokyčių stabdžių diskai gali susilankstyti - pavyzdžiui, intensyviai stabdant per lietų arba baloje. Plika akimi sulenkimai tikrai nėra matomi, bet net ir menkiausias deformacijas pajausite stabdymo metu.
Kadangi modernūs automobiliai vis dažniau padabinti didžiuliais ratlankiais ir žemo profilio padangomis, kartais pakanka nedidelės duobės asfalte, kad prakirstumėte padangą ir sugadintumėte ratlankį. Daugeliu atvejų padeda ratų remontas.
Automobilio padangas tikrinti reikia reguliariai - pamatuoti slėgį, protektoriaus likutį, patikrinti bendrą jų būklę. Galų gale, vibracijas sukelti gali ir sulenkti pusašiai, susidėvėjusios važiuoklės dalys, pakabinamas guolis. Savarankiškai šių dalykų patikrinti yra beveik neįmanoma, todėl patikrai teks apsilankyti autoservise.
Specialistas „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose patikrino, kiek dėmesio šiuolaikinių automobilių gamintojai skiria pagrindiniam komfortą ir sportiškumą lemiančiam elementui - pakaboms, teigiama pranešime žiniasklaidai. Bene dažniausia tema kai kalbama apie automobilius - savavaldės transporto priemonės. „We are dynamic“ pakabos reguliavimo įmonės atstovas D. Zinkevičius neslepia, kad gatves užtvindžius tokiems automobiliams, vargu ar kalba apie pakabas bei automobilių valdymo savybes bus kam nors įdomi, mat automobilių gamintojai bus išradę tobulą važiuoklę. „Tačiau džiugu tai, kad per paskutinius 50 metų pakabų srityje tiek daug naujovių, kad nebeliktų apie ką kalbėti, neatsirado“, - šypsosi žinovas.
D. Zinkevičius pabrėžia, kad pagrindinis dalykas, lemiantis, kokį „charakterį“ turi automobilis, yra spyruoklės. Būtent jos lemia, automobilis komfortiškas ar dinamiškas. „Jei automobilį jauti taip, tarsi šoktumei valsą, jis yra komfortiškas. Jeigu pojūčiai lyg diskotekoje - dinamiškas“, - lygina žinovas. Be spyruoklių konstruojant automobilio pakabą ir suteikiant jai charakterio, svarbu dar ir tai, koks kiekvieno komponento rezonansinis dažnis. Apskaičiavus tokį ir juo paveikus pakabą, ji pradeda svyruoti didele amplitude. Žinoti skirtingų komponentų dažnius naudinga, mat šitaip pakabų gamintojai turi galimybes išvengti nemalonių virpesių, neretai priverčiančių blogai pasijusti ir sėdinčius automobilyje.
„Pavyzdžiui, žmogaus vidaus organų rezonansinis dažnis yra 4-6 hercai (Hz). Didesnio pilvo savininkų rezonansinis dažnis yra labiau 4 Hz, turinčių pilvo presą - 6 Hz. Ir gamintojai vengia vibracijų šiame diapazone, mat žino, kad žmogui labai nepatogu važiuoti, - pasakoja specialistas. - Pavyzdžiui, variklio ir pavarų dėžės rezonansinis dažnis yra 8-10 Hz ir Molėtų plentas neretai sukelia šių dviejų komponentų vibravimą. Atrodo, važiuoji plentu, matai sujungimus kartas nuo karto, o vibraciją jauti nuolat. Tai reiškia, kad vibruoja būtent šie du agregatai.“ Galiausiai reikšmę pakabos darbui turi ir amortizatoriai. Mažesnį slopinimą turintys agregatai leidžia automobiliui, jo pakabai per nelygumus plaukti, o važiuojant vingiuotu, kalvotu keliu, įneša nesvarumo pojūtį. Ir atvirkščiai - mažiau slopinantys amortizatoriai tokio „plaukimo“ neleidžia, laiko automobilį arčiau žemės.
Beveik visus „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų dalyvius patikrinęs žinovas akcentavo, kad apie kiekvieną automobilį galima pasakyti labai daug. Net, pavyzdžiui, apie iš pirmo žvilgsnio komercinius modelius, tokius kaip „Citroen Berlingo“ ar „Peugeot Rifter“ bei „Nissan e-NV200“. „Čia reikalavimai pakabai yra minimalūs, mat tokie automobiliai turi vežti krovinį ir nekratyti. Visi sprendimai tokie, kad automobiliai - gana dinamiški, lengvai valdomi ir nedaug svyra posūkiuose“, - kalbėjo specialistas. Kitaip yra su mažųjų automobilių segmentu. Kalbant apie tokių automobilių šeimininkus, tikina D. Zinkevičius, komforto poreikis nėra didelis, tačiau mieste dėl nesmarkiai pakabos judesius slopinančių amortizatorių tokių modelių važiuoklės komfortiškos, o važiuojant didesniais greičiais justi, kad automobiliai linguoja, persisveria ir yra prasčiau valdomi. „Tai priežastis, kodėl aukštesnės klasės automobiliuose komforto pojūtis dažnai paaukojamas, atiduodant duoklę valdymo savybėms“, - aiškino ekspertas.
Pasakodamas įspūdžius iš C segmento modelių, tokių kaip „Ford Focus“, „Kia Ceed“, „Nissan Leaf“ ar „Honda Civic“ bandymų, žinovas neslėpė, kad šis - bene įvairiausias. Čia netrūksta ir minkštesnę, komfortiškesnę važiuoklę turinčių, tačiau prasčiau valdomų automobilių, yra ir tokių, kurie tokie sportiški, kad važinėjant kasdien norėtųsi netgi prastesnių valdymo savybių. Didžiausią nuostabą kalbant apie šį segmentą D. Zinkevičiui paliko A klasės „Mercedes-Benz“. Automobilio pakaboje, anot eksperto, standesnės spyruoklės nei kituose modeliuose, o didelio diametro ratlankiai komforto neprideda. „Man kartais atrodo, kad geriau salone turėti pastatytą modelį su didesniais ratlankiais, o bandomąjį skirti su mažesniais - taip komfortiškiau“, - patarė pardavėjams jis. Vertindamas mažuosius konkurse dalyvaujančius SUV klasės modelius, D. Zinkevičius juokėsi, kad vienintelis juos daugiau ar mažiau siejantis dalykas tėra dydis. Segmente netrūksta tokių, kurie valdomi nepalyginamai geriau nei tikėtumeisi. Taip pat netrūksta tokių, kurie asfaltuotame kelyje nusileidžia konkurentams, bet yra nepranokstami miškuose ir bekelėje - pavyzdžiui, „Suzuki Jimny“.
Didesnių modelių - D segmente - didžiausią nuostabą sukėlė „Peugeot 508“ modelis. Anot D. Zinkevičiaus, įspūdis toks, tarsi šiam modeliui panaudota pakaba „pasiskolinta“ iš prabangesnio segmento. „Važiuojant justi švelnumas, labiau būdingas tokiems modeliams, kaip „Audi A6“. Žinoma, kad būtų išgautas plaukimas, amortizatoriai turi būti mažiau slopinantys, todėl važiuojant per aštrius nelygumus, važiuoklėje atsiranda tam tikrų garsų. Visgi pakaba yra valdoma elektronika ir ši savo darbą padaro“, - analizavo ekspertas.
Mažiausiai komentarų D. Zinkevičius turėjo kalbėdamas apie „premium“ segmento automobilius. Anot jo, šis segmentas yra nelabai įdomus, mat dauguma automobilių jame - nuobodžiai tobuli. Vertindamas prabangiausius konkurso modelius, žinovas turėjo vos keletą pastabų. Pavyzdžiui, kad „Audi A7“ modelio važiuoklėje šiek tiek garsų atsiranda važiuojant tik per aštriausius nelygumus, o „Volkswagen Touareg“ puikiai įveikia smulkias duobeles. „Nustebino ir BMW X5. Labiausiai tuo, kad važiuoklė yra dar švelnesnė ir automobilis dar švelniau reaguoja į grublėtus paviršius bei duobes nei ankstesnės kartos modelis“, - aiškino jis.
Apibendrindamas visų 33 šių metų konkurse dalyvaujančių modelių pakabas, specialistas neslėpė - tendencijos išlieka tos pačios: komfortas aukojamas automobiliams montuojant tai, kas gražu - didesni ratlankiai, žemo profilio padangos. „Antra vertus, tokie sprendimai, kaip elektra valdomos pakabos, pakankamai gerai išsprendžia tokių kompromisų keliamus klausimus. Matyt, todėl prabangesniems segmentams būdingos technologijos pamažu skverbiasi ir į pigesniuosius segmentus“, - situaciją apibūdino D. Zinkevičius.
