Stresas, nepakankama patirtis ar per didelis pasitikėjimas savimi - tai tik kelios priežastys, dėl kurių daugelis vairuotojų susiduria su sunkumais laikydami vairavimo egzaminą. Nors manoma, kad vairuoti gali bet kas, svarbu suprasti, jog sėkmė priklauso nuo nuolatinio mokymosi ir praktikos.
Vilniaus vairavimo mokyklos „Autoeksternas“ instruktorius Giedrius Pivoriūnas teigia, kad žmonės dažnai neišlaiko egzamino ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad patys nesupranta, jog dar nemoka vairuoti. „Jie mano, kad valstybės nustatytų 30 valandų užtenka ir, įveikę mokyklinį patikrinimą, jie jau gali eiti tiesiai į „Regitrą“. Tačiau dažniausiai taip nėra“, - aiškina instruktorius.
Pasak G. Pivoriūno, didelę įtaką daro mokinių sąmoningumas. Regionuose besimokantieji vairuoti dažnai supranta, kad jiems reikia papildomai pasivažinėti didmiesčiuose, nes ten nėra „Regitros“ padalinių. Tačiau vilniečiai neretai per daug pasitiki savimi ir mano, kad yra iškart pasiruošę egzaminui.
Instruktorius pastebi, kad jau iš pirmųjų važiavimų galima suprasti, kuriam mokiniui nepakaks privalomo kurso. Kartais pasitaiko, kad mokinys iš pradžių vairuoja puikiai, bet vėliau sustoja tobulėti. „Tada bandau išaiškinti, kad progreso nebėra, reikės pasivažinėti papildomai, tačiau neretai jiems tai kažkodėl sukelia papildomą stresą“, - stebisi G. Pivoriūnas.
Nenuleisti rankų pataria ir „Regitros“ egzaminuotojas Arvydas Jankauskas. Jo teigimu, vairuoti gali visi, o tokių, kuriems sunkiai sekasi išlaikyti egzaminą, nėra tiek ir daug. „Iš pirmo karto vairuotojo teises išsilaiko apie 48 proc. žmonių. Jei nepavyksta iš pirmo, tuomet dažniausiai egzaminas išlaikomas iš antro ar trečio karto. Yra ir tokių, kurie mėgino daugiau kaip 20 kartų, tačiau tai jau vienetiniai atvejai“, - teigia A. Jankauskas.
Pagrindinės priežastys, kodėl nesiseka vairuoti
G. Pivoriūno manymu, vairavimo egzamino nepavyksta išlaikyti dėl trijų pagrindinių priežasčių: per didelio jaudulio, žinių stygiaus, o kartais tiesiog nenusišypso sėkmė.
- Jaudulys ir stresas: Ypač jauni, aštuoniolikmečiai asmenys, neturintys patirties su egzaminais, patiria daug streso. Vyresniems žmonėms nesėkmė dažniausiai reiškia tik materialinius nuostolius ir sugaištą laiką.
- Žinių stygiaus ir supratimo trūkumas: Būsimiems vairuotojams trūksta supratimo, kad jie yra eismo dalyviai ir turi bendrauti su kitais. Mokyklose dažnai daugiau dėmesio skiriama mechaniniam automobilio valdymui, pamirštant socialinį aspektą.
- Sėkmės stoka: Kartais egzamino neišlaikymui įtakos gali turėti ir aplinkybės, tokios kaip prastas oras ar netikėtai į gatvę išvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, sukeliantis papildomą jaudulį ir klaidas.
Radvilė Ruzaitė, aštuonis kartus praktikos egzaminą mėginusi laikyti kaunietė, pastebi, kad jaudulį gali sukelti ir patys egzaminuotojai. Komunikabilus ir malonus egzaminuotojas sumažina įtampą, tuo tarpu tylūs ir rūstūs stebėtojai gali sukelti didesnę baimę.
Kaip įveikti vairavimo baimes ir sunkumus?
Dėl nerimo prieš vairavimo egzaminą kai kurie žmonės kreipiasi net į psichologus. Psichologė Eglė Masalskienė pataria neatsisakyti savo tikslo vien dėl sunkumų ar baimės. „Apribodami save mes bloginame savo gyvenimo kokybę“, - teigia ji. Verčiau yra mokytis valdyti save stresinėse situacijose.
E. Masalskienė siūlo kelis būdus, kaip suvaldyti stresą:
- Minčių keitimas: Pozityvus mąstymas padeda pakeisti baimei palankias mintis į racionalesnes.
- Dėmesio valdymo pratimai: Šie pratimai padeda susikaupti į atliekamą veiklą, o ne į emocijas, tokias kaip nerimas.
Instruktorius G. Pivoriūnas taip pat turi vieną svarbų patarimą: svarbiausia - kuo daugiau praktikuotis. Jis pabrėžia, kad jei nesiseka ir toliau, asmuo privalo mokytis, o ne tikėtis sėkmės egzaminuose.
Psichologinis pasiruošimas ir požiūris į vairavimą
Pasak psichologės E. Masalskienės, visiškai išvengti stresinių situacijų neįmanoma, todėl svarbu išmokti su jomis susidoroti. Ji siūlo nebijoti riboti savęs, pavyzdžiui, pasirinkti neviršyti tam tikro greičio, jei jaučiama greičio baimė.
Sertifikuotas Europos psichologas Arūnas Norkus, analizuodamas vairavimo išgėrus priežastis, išskiria ir kitus svarbius veiksnius:
- Savęs pateisinimas ir tendencija priskirti sėkmes sau: Žmonės linkę ieškoti išorinių priežasčių nesėkmėms, manydami, kad jiems asmeniškai nieko blogo nutikti negali.
- Charakterio bruožai: Polinkis dominuoti, impulsyvumas, polinkis į riziką ir egoizmas gali lemti perdėtą pasitikėjimą savimi.
- Konformizmas: Tendencija nusileisti kitų nuomonei ir priimti svetimas elgesio normas, net jei jos prieštarauja vidiniams įsitikinimams.
- Pripratimas: Nuolatinis vairavimas išgėrus, net ir nedideliais kiekiais, gali sukelti pripratimą ir sumažinti budrumą.
A. Norkus siūlo vairuotojams, rizikuojantiems sėsti prie vairo išgėrus, užduoti sau tris klausimus: ar tai mano pasirinkimas? Ką man tai duos? Kas bus atsakingas, jei padarysiu avariją? Sąžiningi atsakymai padeda suprasti pasekmes ir priimti atsakingą sprendimą.
Kaip įveikti vairavimo baimę
Svarbu suprasti, kad vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Nuolatinis mokymasis, savianalizė ir tinkamas požiūris gali padėti įveikti sunkumus ir tapti saugiu bei atsakingu eismo dalyviu.