Neteisėtas želdinių naikinimas gali užtraukti nemažas baudas, o kai kuriais atvejais net ir papildomas sankcijas. Svarbu žinoti, kad net ir savo privačiame sklype auginami medžiai ne visada gali būti kertami laisvai. Dalies teritorijos, kurioje auga medžiai, gali būti laikoma miško žeme, todėl įprasti kirtimo darbai gali užtraukti atsakomybę. Tokios situacijos nėra labai dažnos, tačiau jos įmanomos, ypač kai sklypas yra mišrios paskirties.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Jei sklypas yra miško žemė, daugeliu atvejų reikalingas leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti. Jei teritorija nepriskiriama miškui, tačiau medžiai laikomi saugotinais, leidimus išduoda savivaldybė. Svarbu tiksliai nustatyti, kokioje žemėje auga medžiai.
Kada reikalingas leidimas kirsti medžius?
Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos. Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose.
Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.
Yra tam tikros išimtys, kada leidimo nereikia. Pavyzdžiui, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio, kai pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Tokiu atveju darbus atlikę asmenys privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją.
Taip pat leidimo nereikia šalinant bei genint medžius, krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių, energetikos objektų apsaugos zonoje, melioracijos griovio šlaituose, ant melioracijos įrenginių.
Atkuriamosios vertės bauda už nupjautą ąžuolą
Už nupjautą ąžuolą gali tekti sumokėti didelę atkuriamosios vertės baudą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas minėjo, kad sostinės savivaldybės skaičiavimais, atkuriamosios vertės bauda už ilgamečio ąžuolo nukirtimą siekė 141 tūkst. eurų. Ši bauda buvo pateikta sklypo savininkui, vystytojui.
Pasak aplinkosaugininkų, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali užtraukti baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą.
Pagal Želdynų įstatymą, leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro tvirtinamus įkainius.
Kaip nustatyti, ar medis saugotinas?
Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad nustatyti, ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, gali padėti kriterijai, kuriuos galima rasti teisės aktuose. Taip pat patariama nustatyti želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kai kurių rūšių medžių (ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų) skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai laikomi saugotinais.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai ir kt., ne mieste - 30 cm ir didesnio skersmens.
Taip pat svarbu žinoti savo sklypo ribas, priešingu atveju galima netyčia kirsti medžius jau ne savo teritorijoje, o tai užtraukia papildomą atsakomybę.
Pavyzdžiai iš praktikos ir galimos pasekmės
Istorija apie nukirstą ąžuolą Vilniaus centre, kurio savininkams skaičiuojama 141 tūkst. eurų bauda, iliustruoja, kokios rimtos pasekmės gali laukti už neteisėtą medžių kirtimą.
Buvęs atvejis, kai kelininkai be savininkų leidimo išrovė tris ąžuolus Panevėžio rajone, sukėlė didelį pasipiktinimą. Nors ekologė teigė, kad tai buvę klevai, tačiau gyventojai teigė, kad tai buvo ąžuolai, ir gailėjo prarastos medienos.
Už savavališką medžių kirtimą taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį, o baudos dydis priklauso nuo iškirstų medžių kiekio. Kai iškertama iki 10 kietmetrių - bauda nuo 60 iki 300 eurų; kai iškertama daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių - nuo 560 iki 1200 eurų; kai iškertama daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 300 kietmetrių - nuo 1400 iki 3000 eurų; kai iškertama daugiau kaip 300 kietmetrių - nuo 3000 iki 4300 eurų.
Pakartotiniai pažeidimai kainuoja dar daugiau: už mažesnės apimties pažeidimus - nuo 300 iki 860 eurų; už vidutinės apimties - nuo 1400 iki 2400 eurų; už didesnės apimties - nuo 2700 iki 6000 eurų; už didžiausios apimties - nuo 4200 iki 6000 eurų.
Be baudų, gali būti taikomos ir papildomos priemonės: konfiskuojami pažeidimo įrankiai ar technika. Taip pat privaloma konfiskuoti iškirstą medieną arba iš šios veiklos gautas pajamas.
JEI UŽDRAUSTŲ KIRSTI MIŠKUS?
Gyventojams patariama kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kad gautų informaciją apie medžių kirtimo tvarką ir galimus leidimus, taip pat pasitikrinti savo sklypo statusą ir medžių saugotinumą, kad išvengtų nemalonumų.