Dažnas vairuotojas automobilio padangas keičia porą kartų per metus - rudenį ir pavasarį. Kiekvienais metais vis dar atsiranda tokių žmonių, kurie padangomis atsikrato netinkamai ir vietoje to, jog priduotų į aikštelę, velka jas į mišką ir numeta ten. Aplinkosaugininkai perspėja, jog tokių asmenų laukia milžiniškos baudos, tačiau yra spragų.
Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai susidariusias atliekas - padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis. Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis.
Tiems, kurie vasarines padangas jau suvažinėjo ir kitą sezoną jų nenaudos - reikia jų atsikratyti, pavyzdžiui, keičiant automobilių padangas autoservisuose, jas nemokamai galima palikti ten. Taip pat, už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, todėl vairuotojai į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Taip pat padangas galima atvežti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Jeigu tai nėra padaroma arba padangų namų garaže prisikaupia daug - atliekų pristatymas į aikšteles yra mokamas, todėl gyventojai renkasi nemokamas vietas, pavyzdžiui, išmesti jas miške.
„Problema yra opi, padangos paliktos ar išmestos gamtoje vis dar yra dažnas aplinkosaugos pažeidimas, tačiau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pastebi gyventojų aktyvumą naudojantis interaktyviu žemėlapiu tvarkaulietuva.lt, kuriame gyventojai gali pažymėti gamtoje išmestas padangas ar kitaip užterštas teritorijas. Interaktyviajame žemėlapyje per vieną mėnesį gaunama keliasdešimt pranešimų apie aptiktas padangas gamtoje. Pastebimas padažnėjimas tiek rudenį, tiek pavasarį, padangų keitimo sezonu. Daugiau pranešimų sulaukiame pavasarį, kai žmonės dažniau lankosi miškuose, pastebi atliekas ir apie jas praneša“, - portalui „Delfi“ komentavo Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos skyrius.
Patikrinome, kaip aktyviai žmonės šiuo metu naudojasi minėtu žemėlapiu. Per spalio mėnesį (iki 23 d.) piliečiai pateikė 18 pranešimų aplinkosaugininkams, kuriuose nurodė, jog vienoje ar kitoje gamtos vietoje pastebėjo išmestas tik padangas arba jas kartu su kitomis atliekomis.
Vairuotojai perspėjami, kad už aplinkos užteršimą padangų atliekomis gali grėsti bauda nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala, pavyzdžiui, tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Ši suma išaugo nuo spalio pradžios, nes buvo priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas.
Nepaisant to, greičiausiai net ir solidi bauda negąsdina šiukšlintojų, nes juos nustatyti - itin sunku. Susitvarkyti turi sklypo savininkas. „Kadangi dažnai atliekos pastebimos nefiksuojant pažeidimo aplinkybių, tokius atvejus išaiškinti yra sudėtingiau. Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo atliekas įpareigojamas sutvarkyti sklypo savininkas. Primename, kad sklypo savininkai turi prižiūrėti savo turtą, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė ir sklypai netaptų atliekų saugyklomis“, - žinią perdavė Aplinkos apsaugos departamentas.
Kur nemokamai surenkamos atliekos?
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas:
- Keičiant automobilių padangas autoservisuose, juose galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama.
- Pagal galiojanius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
- Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
- Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
- Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
- Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos.
Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Atsakomybė ir baudos
Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Bauda fiziniams asmenims dažniausiai siekia nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda privačiam asmeniui gali būti paskirta net iki 4300 eurų ir daugiau.
Už ne vietoje išmestą vieną padangą reikės dar susimokėti 44 eurus už žalą aplinkai.
Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, ministerija prašo pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų (Aplinkos apsaugos įstatymo 97 str. 1 d.). Už tokį pat pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 850 iki 1,7 tūkst. eurų.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas, teigia Aplinkos ministerija. Jeigu tokioje įmonėje keičiate padangas naujomis, ten galite palikti atitarnavusias senąsias. Jas turi priimti visos šios įmonės, nepriklausomai nuo dydžio, veiklos formos - ar yra individualios, ar bendrovės, ar teikia paslaugas pagal pažymą. Padangų pardavėjai taip pat privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.
Padangų poveikis aplinkai
Automobilių, sunkvežimių, orlaivių ir sunkiasvorių transporto priemonių padangos, pasibaigus jų eksploatacijai yra viena iš problemiškiausių ir sunkiausiai perdirbamų atliekų rūšių. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į mūsų šalį padangas įveža daugiau nei 300 įmonių. Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.
Svarbu žinoti, kad automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtoje jos suyra tik per 120-140 metų. Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą. Kadangi padangos natūraliai sunkiai skaidomos, išmetimas į vandens telkinius ar šalia turi ilgalaikių pasekmių. Nelegalus atsikratymas visais atvejais sukelia rimtų padarinių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
„Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Nes gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms ar bent jau tampa energijos šaltiniu. Tačiau visas procesas turi prasidėti nuo labai svarbaus žingsnio - nebetinkamos naudoti turi būti paliktos tik tam skirtose vietose ir niekur kitur.
RunFlat padangų tipai ir savybės | AUTODOC patarimai
Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai balandžio 2 d. Panaši situacija fiksuota Kuršėnų mieste Šiaulių rajone, kur aplinkosaugininkai aptiko apie 20 bešeimininkių padangų. Marijampolės valdybos pareigūnai gavo pranešimą kovo 23 d. iš Kultūros paveldo departamento, kad Kybartuose Vilkaviškio rajone padangos sandėliuojamos ne pagal reikalavimus. Dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį aplinkosaugininkai informaciją persiuntė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.
Mažeikių aplinkosauginos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą balandžio 6 d. dėl Plėnakių kaime Mažeikių rajone 3 žemės sklypų, užterštų automobilių padangomis. Nustatyta, kad teritorija užteršta apie 500 bešeimininkių padangų. Kadangi šie trys sklypai galimai priklauso valstybei buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos patikslinimo. Vykdydami tikslines išvykas, siekiant išaiškinti teršimus atliekomis, balandžio 4 d. Pakruojo aplinkosauginos inspekcijos pareigūnai bankrutuojančioje ŽŪB „Artumė“ Godų kaime, Radviliškio rajone 102 įvairių rūšių padangas (t. y. lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir stambiąsias: kombainų, traktorių). Balandžio 13 d. tikslines išvykas dėl atliekų kontrolės vykdė ir Telšių aplinkosauginos inspekcijos pareigūnai. Dirmeikių kaime Telšių rajone rasta 30 didelių gabaritų padangų.
Aplinkosaugininkai įspėja, visos baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu [Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Vaikams reikia įjungti JavaScript, kad galėtumėte peržiūrėti].
