Lietuvoje neekologiškų dyzelinu varomų automobilių dalis išlieka didelė - net du iš trijų vairuotojų renkasi šią transporto priemonę. Tai kelia susirūpinimą dėl oro taršos ir Europos Sąjungos įsipareigojimų nevykdymo.
Šiaulietis Vytautas jau septynerius metus vairuoja 20 metų senumo dyzelinį „Volkswagen Touran“. Nors automobilis yra ekonomiškesnis, jis pripažįsta, kad prisideda prie taršos. Vytautas svarsto apie naują transporto priemonę, tačiau nenorėtų rinktis elektromobilio dėl patogumo ir greičio, reikalingo ilgoms kelionėms.
Lietuva, deja, nevykdo savo įsipareigojimų mažinti oro taršą. Europos Komisija (EK) dar lapkritį apskundė šalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl oro taršos mažinimo įsipareigojimų nevykdymo. Nors kai kurių oro taršos rodiklių nesusitvarkė ir kitos ES narės, Lietuva savo tikslus turėjo pasiekti dar 2020 metais.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo verdiktas ir galimos sankcijos
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė pabrėžia, kad EK oficialią nuomonę išsiuntė 9 iš 14 valstybių narės, ragindama laikytis ES teisės. Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius prognozuoja, kad Teisingumo Teismo verdiktas bus paskelbtas kitų metų pradžioje. Jei Lietuva bus pripažinta pažeidusi įsipareigojimus, jai gali grėsti nuo 100 tūkstančių iki milijono eurų bauda per dieną, kas sudarytų didžiulę naštą valstybės biudžetui.
Pagrindinės oro taršos priežastys Lietuvoje
Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimus. Apie 60% azoto oksidų išskiria transportas, daugiausia - taršūs dyzeliniai automobiliai. Nemetaniuosius lakiuosius organinius junginius į aplinką išmeta naftos, automobilių, statybos, dažų pramonė, taip pat buitinės chemijos naudojimas namų ūkiuose. Lietuva nepasiekė direktyvoje nustatytų tikslų sumažinti išmetimus palyginus su 2005 metų lygiu.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė komentuoja, kad „Dėl „nox’ų“ mes turime trūkumą 15,3 procento, o dėl lakiųjų organinių junginių - virš 3 procentų.“
Ankstesnė valdžia, vadovaujama Simono Gentvilo, siekė spręsti šią problemą įvedant tvarką gatvėse tikrinant taršius automobilius, skatinant elektromobilių naudojimą, plečiant viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą. Tačiau, pasak aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės, „Nebuvo konsensuso, susitarimo, ką būtų galima daryti. Viena vertus, kaip ir buvo ieškoma tų priemonių, tos priemonės nebuvo tokios efektyvios, kaip buvo tikimasi.“
Norint, kad oro tarša Lietuvoje mažėtų, būtina atnaujinti šalies automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje. 3 iš 4 automobilių Lietuvoje yra senesni nei 10 metų, o beveik 65% - neekologiški dyzeliniai. Lietuviai taip pat patenka į ES penketuką pagal dyzelio suvartojimą vienam žmogui.
Galimi sprendimai ir nauji mokesčiai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad Lietuvoje turėti ir pripildyti dyzelino baką yra žymiai pigiau nei kitose ES valstybėse. Viena iš išeičių taršai mažinti, pasak M. Nagevičiaus, yra automobilių taršos mokestis. „Taršos mokestis iš karto padaro motyvą žmogui rinktis mažiau taršų transportą. Pavyzdžiui, jeigu tu svarstai, ar pirkti galingą visureigį, ar pirkti vidutinio lygio mašiną“, - sako M. Nagevičius.
Aplinkos ministerija dar nėra galutinai apsisprendusi dėl taršos mokesčio dydžio ir taikymo, tačiau diskusijos vyksta. Praėjusi valdžia tokio mokesčio neįvedė, todėl išlieka klausimas, ar dabartinė valdžia ryšis šiam žingsniui. Aplinkos ministerija planuoja atnaujinti Nacionalinį taršos mažinimo planą kitų metų pirmoje pusėje, tuo pačiu metu, kai Europos Sąjungos Teisingumo teismas tikėtina paskelbs savo nuosprendį Lietuvai.
#814 Automobilio klaida kurios nesimato ir kaip dirbsime toliau..?
Nauji taršos kontrolės mechanizmai ir sankcijos
Nuo 2024 metų sausio 16 dienos aplinkosaugininkai turi teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemonių taršą tiek dieną, tiek naktį. Jei nustatoma, kad tarša viršija leistinas normas, surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal LR ANK 307 straipsnį, toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų privatiems asmenims ir nuo 300 iki 500 eurų juridinių subjektų vadovams.
Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios Lietuvos transporto saugos administracijos teisės aktas, numatantis, kad nustačius ribinių verčių teršalų dydžius transporto priemonėse, sprendimas įsigalios po 7 darbo dienų. Tai reiškia, kad po šio termino techninės apžiūros galiojimas bus naikinamas. Šis terminas suteikiamas, kad vairuotojai galėtų susitvarkyti automobilį ir atlikti pakartotinį patikrinimą.
Pirmą kartą nustačius ribinių verčių viršijimą, vairuotojui bus skiriamas įspėjimas. Anksčiau už tai buvo numatyta piniginė sankcija nuo 150 iki 300 eurų. Aplinkosaugininkai planuoja rengti reidus, kurių metu bus tikrinama ne tik tarša, bet ir eksploatacinių skysčių nuotėkis į aplinką. Tokios transporto priemonės techninė apžiūra bus naikinama iškart.
Reidų metu aplinkosaugininkai dėvės tarnybinius drabužius, vairuos tarnybinius automobilius ir dirbs mažiausiai du pareigūnai. Kartu gali dalyvauti policijos pareigūnai, neetatiniai aplinkosaugininkai ar Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai. Patikrinimai bus vykdomi miestuose ir priemiesčiuose, daugiausia dėmesio skiriant taršiausiems, dažniausiai seniems automobiliams.
Kompensacijos už senų automobilių atsisakymą
Aplinkos ministerija skatina gyventojus atsisakyti taršių automobilių siūlydama kompensacijas. Nuo 2019 metų ja pasinaudojo daugiau nei 56 000 gyventojų. Kompensacija skatina gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnes keliavimo priemones, tokias kaip traukiniai. Nuo pernai metų „LTG Link“ siūlo 1 000 eurų kompensaciją, kurią galima panaudoti kelionėms traukiniais Lietuvoje.
Norint gauti kompensaciją, automobilis turi atitikti tam tikrus reikalavimus: būti M1 klasės, savininko ar valdytojo nuosavybe ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. birželio 1 d., turėti galiojančią techninę apžiūrą iki 2023 m. lapkričio 18 d. Sunaikinus automobilį, turi būti išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas.
Kompensacija gali būti skiriama ne daugiau kaip 2 mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti. Paraiškos priimamos iki 2025 metų. Klimato kaitos programai kompensacijoms už taršaus automobilio atsisakymą skirta 8 mln. eurų.
Taip pat Vyriausybė pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui, kuris bus mokamas nuo 2025 m. sausio 1 d. registruojant automobilį. Už pačius taršiausias transporto priemones, ypač dyzelinius automobilius, tektų mokėti žymiai didesnes sumas, siekiančias net iki 1,4 tūkst. eurų. Ministerija siekia, kad dyzelinių automobilių paklausa sumažėtų, o šalies automobilių parkas taptų ekologiškesnis.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie baudas, naujus taršos kontrolės mechanizmus, kompensacijas ir būsimus mokesčius, susijusius su taršiais automobiliais Lietuvoje.