Vairavimas su mechanine greičių dėže reikalauja tam tikrų įgūdžių ir žinių, kad būtų užtikrintas efektyvus, saugus ir automobilio komponentus tausojantis važiavimas. Dažnai vairuotojai, ypač pradedantieji, daro klaidas, kurios gali neigiamai paveikti automobilio eksploataciją. Viena iš svarbiausių taisyklių - teisingai pasirinkti pavarą atsižvelgiant į variklio apsisukimus.
Optimalios variklio apsukos pavarų perjungimui
Nors tikslus pavarų perjungimo momentas priklauso nuo automobilio modelio, variklio tipo (benzininis ar dyzelinis) ir vairavimo sąlygų, egzistuoja bendros rekomendacijos. Dauguma vairuotojų pavaras perjunginėja, kai variklio apsukos siekia nuo 2500 iki 3000 aps./min. Tai užtikrina gerą variklio elastingumą ir leidžia išvengti per didelio jo apkrovimo ar per didelių apsukų.
Kai kurie vairuotojai nurodo konkretesnius greičius kiekvienai pavarai:
- Antra pavara: iki 40 km/val.
- Trečia pavara: iki 60 km/val.
- Ketvirta pavara: iki 80 km/val.
- Penkta pavara: priklausomai nuo kelio sąlygų ir variklio galimybių, tačiau svarbu, kad apsukos neviršytų raudonos zonos.
Dyzeliniams varikliams, dėl jų didesnio sukimo momento žemesniuose sūkiuose, galima drąsiai numesti po 10 km/val. nuo šių rekomendacijų kiekvienam bėgiui. Pavyzdžiui, penktą pavarą dyzeliniam automobiliui galima perjungti jau prie 70 km/val. lygioje vietoje.
Svarbu suprasti, kad važiuojant per mažomis apsukomis aukšta pavara, automobilis gali "dusti", o tai nėra naudinga varikliui ir degalų sąnaudoms. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti ir per didelėmis apsukomis žema pavara, nes tai gali sukelti perkrovą pavarų dėžei ir kitiems komponentams.
ACE (Automobile Association) ragina prisiminti, kad automobilio sunaudojamų degalų kiekis priklauso nuo variklio apsukų, todėl aukštesnė pavara turi būti įjungiama pirmai progai pasitaikius. Pirmoji pavara reikalinga pirmiesiems keliems metrams nuvažiuoti, o perkopus maždaug 50 km/val. greitį, jau galima galvoti apie aukštesnę pavarą.
Jei įjungus aukštesnę pavarą (pvz., penktą) važiuojate 70 km/val. greičiu ir norite sparčiau įsibėgėti, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiu atveju patartina įjungti žemesnę pavarą, kad variklis dirbtų optimaliu režimu.
Dažniausios vairuotojų klaidos ir kaip jų išvengti
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, vairuotojai dažnai daro keletą klaidų, kurios gali neigiamai paveikti automobilio ilgaamžiškumą ir saugumą.
1. Laikymas rankos ant pavarų perjungimo svirties
Važiuojant automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
2. Nuolat įspaustas sankabos pedalas
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau yra vairuotojų, kurie ilgą laiką laiko koją ant sankabos pedalo, net ir nesant būtinybės perjungti pavarą. Tai žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
3. Pavarų perjungimas be sankabos pedalo
Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie tai daro. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Jie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, jis tiesiog nepavyksta. Galima išgirsti garsų knarkimą, kuris greitai primena klaidą. Šiuo metu pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, jis tiesiog nepavyksta. Žinoma, galima persijungti be būdingo garso, tačiau tam reikia labai gerai pažinti savo automobilį ir pajusti, kada apsisukimai atitinka norimą pavarą.
4. Stovėjimas su įjungta pavara
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Trumpam sustojus (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį neutralioje padėtyje (N), bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą. Jei automobilis turi funkciją "Auto Hold", ją galima įjungti.
Ilgesniam sustojimui (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): įjunkite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada atleiskite pagrindinį stabdį.
Variklio apsukų svarba ir pavarų dėžės tipai
Variklio galia ir sukimo momentas priklauso nuo alkūninio veleno apsisukimų per minutę skaičiaus. Tai, kokiu greičiu suktis variklis ir kokia pavara įjungta, tiesiogiai lemia automobilio dinamines savybes, degalų sąnaudas ir komponentų dėvėjimąsi.
Per dideli variklio apsisukimai, palyginus su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi. Kiekvienas toks viršijimas verčia variklio alkūninį veleną suktis per dideliais apsisukimais. Vadinasi, sunkiau tenka dirbti vožtuvams ir jų spyruoklėms, kur kas greičiau susidėvi skirstymo velenėlis ir visi variklio elementai. Variklis, dirbdamas per dideliais apsisukimais, ne tik genda, bet ir atitinkamai praranda galią.
Kita vertus, per maži variklio apsisukimai taip pat gali būti žalingi. Variklio elastingumas yra tuo didesnis, kuo nuožulnesnis sukimo momento grafikas. Tačiau tai sunku suderinti su galia. Varikliai, kurių galia, skaičiuojant vienam litrui darbinio tūrio, yra didelė, nebūtinai labai elastingi, ir jiems reikia daugiapakopės pavarų dėžės.
Mechaninė pavarų dėžė yra paprastos konstrukcijos, patikima ir leidžia šiek tiek sutaupyti degalų. Automatinė pavarų dėžė, nors ir patogesnė, gali būti sudėtingesnė ir brangesnė priežiūrai. Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės, tokios kaip dvigubos sankabos (DSG) ar variatoriai (CVT), siūlo įvairias technologines naujoves, siekiant pagerinti efektyvumą ir važiavimo komfortą.
Automatinė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
Svarbu suprasti, kad pavarų dėžės (tiek mechaninės, tiek automatinės) veikimas yra glaudžiai susijęs su variklio darbu. Teisingas pavarų perjungimas ir tinkamų apsukų palaikymas yra raktas į ilgalaikę ir beproblemę automobilio eksploataciją.
tags: #kokios #reikalingos #apsukos #perjungiant #pavara