Tolimųjų reisų vairuotojo profesija - tai ne tik galimybė pažinti pasaulį ir užsidirbti, bet ir didelė atsakomybė, reikalaujanti specifinių žinių, įgūdžių ir asmeninių savybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie yra pagrindiniai reikalavimai norintiems tapti tolimųjų reisų vairuotojais, su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kaip naujosios technologijos palengvina jų darbą.
Reikalavimai tolimųjų reisų vairuotojams
Norint tapti tolimųjų reisų autobusų vairuotoju, reikia atitikti ne vieną griežtą kriterijų. Jų skaičius bei apibrėžiami reikalavimai pretenduojantiems į šią darbo vietą gali apriboti galimybes įsidarbinti net patyrusiems ar ambicingiems vairuotojams. Pasak „Ecolines“ Lietuvos-Lenkijos regiono vadovo Remigijaus Dvarecko, ateityje šie reikalavimai potencialiems vairuotojams tik griežtės.
„Pretenduojantiems į tolimųjų reisų autobusų vairuotojo poziciją reikalingas D kategorijos vairuotojo pažymėjimas, autobuso vairuotojo profesionalaus mokymo pažymėjimas (95 kodas) ir ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtis vairuojant tarptautinių autobusų linijų autobusus. Taipot privaloma turėti skaitmeninę tachografo kortelę, mokėti kalbėti rusų ir anglų kalbomis. Vienas svarbesnių reikalavimų yra ir sveikata: svarbu, kad žmogus būtų sveikas, neturėtų jokių sveikatos sutrikimų“, - apibrėžia R. Dvareckas.
Be techninių reikalavimų - profesionalaus vairuotojo pažymėjimo ir patirties dirbant su klientais tarptautiniuose maršrutuose - reikalingos ir pagrindinės technikos bei mechanikos žinios. Tačiau R. Dvareckas pabrėžia, kad šiandien didelę potencialių vairuotojų atrankos proceso dalį sudaro ir asmeninių žmogaus savybių vertinimas.
„Darydami atranką, pirmiausiai atkreipiame dėmesį į vairuotojo asmenines savybes - paslaugumas, komunikabilumas, ramus būdas, taktiškumas ir kt. Tuo metu turima patirtis tarptautinėse kelionėse vairuojant autobusą ir keleivių pervežimuose vertinama ne vien dėl vairuotojo profesionalumo kelyje - labai svarbu, kad būsimas vairuotojas būtų komunikabilus ir mokėtų bendrauti su žmonėmis bent dviem užsienio kalbomis, tad ilgametė patirtis šioje srityje leidžia įsitikinti, jog vairuotojas pastarųjų savybių nestokoja“, - teigia R. Dvareckas.
Jo teigimu, teoriniai ir praktiniai jau atrinktų vairuotojų mokymai trunka apie mėnesį, kol vairuotojas yra visiškai paruoštas ir instruktuotas.
Iššūkiai - darbo įdomumo dalis
Tarptautiniai reisai visuomet trunka ilgiau, aptarnaujant keleivius iškyla įvairių situacijų ir, anot R. Dvarecko, vairuotojas visas jas privalo spręsti kantriai. Kita vertus, nuolatinis žmonių buvimas netoliese vairuotojo ir iš to kylančios pačios įvairiausios, o kartais - netikėtos situacijos yra ir tai, kas maloniai šį darbą išskiria iš kitų.
„Vairuojant tolimųjų reisų keleivinį autobusą įdomu turėti didesnį kontaktą su žmonėmis, nes to niekada nebūna vairuojant krovininę transporto priemonę. Be to, visi maršrutai, kuriais važiuojama - žinomi, darbo grafikas aiškus iš anksto bei galima panaudoti tarptautinę kelionių patirtį ar įgyti naujos. Dirbant šį darbą reikia išmanyti geografiją, orientuotis Europos miestuose, gebėti efektyviai bendrauti ir su kolegomis, ir su keleiviais, tad vykdomi reisai niekuomet nebūna vienodi ar nuobodūs“, - sako R. Dvareckas.
Kita vertus, kaip pastebi R. Dvareckas, dirbant šį darbą pasitaiko ir netikėtų ar neįprastų situacijų, kurias spręsti kartais tenka patiems vairuotojams, todėl jie taip pat turi būti tam atviri ir nepasimesti.
„Kartais pasitaiko, kad pagalbos kreipiasi keleivis, kuris kalba tik savo gimtąja kalba ir susikalbėti - sunku. Tokiais atvejais vairuotojas visada gali prašyti stiuardesių pagalbos, o jei važiuoja maršrutu be stiuardesės - kreiptis į savo kolegą. Tačiau turime vairuotojų, kurie nepasimeta, stengiasi keleiviui atsakyti į klausimą vizualiai ar randa išeitį tarpininkaujant kitiems keleiviams. Niekada nebūna, kad keleivis nesuprastų vairuotojo - ar atvirkščiai - ir tuo visas pokalbis užsibaigia. Tačiau ne kiekvienas gali būti tarptautinių autobusų maršrutų vairuotoju - tam reikia pašaukimo“, - pasakoja R. Dvareckas.
Darbo sąlygos ir technologijos
R. Dvareckas atkreipia dėmesį į tai, kad tolimųjų reisų vairuotojams kiekvienais metais talkina vis naujesni bei modernesni prietaisai. Žinoma, tuo pat metu prisitaikyti bei operatyviai išmokti jais naudotis turi ir patys vairuotojai.
„Lyginant tolimųjų reisų keleivinių autobusų vairuotojo darbą su ankstesniais laikais, galima drąsiai pasakyti, kad atsirado daug šiuolaikinių technologijų, pavyzdžiui, kompiuteriai, išmanieji telefonai ir darbui naudojamos programos juose. Vairuotojai turi įdėti darbo mokantis jomis naudotis, tačiau jų pritaikymas darbe vėliau išties palengvina keliones“, - lygina R. Dvareckas.
Galiausiai, kaip teigia ir R. Dvareckas, vykdant tolimuosius reisus šiais laikais yra laikomasi griežtų reikalavimų, užtikrinančių pakankamą vairuotojų poilsį bei pasirengimą įveikti būsimus kilometrus.
„Vairavimo trukmę šiandien numato teisiniai aktai, konvencijos ir mes jų laikomės. Vairuotojas privalo laikytis darbo bei poilsio režimo ir negali viršyti nustatyto vairavimo laiko. Taip pat visuomet yra vairuotojų pamainos, reiso metu šios pamainos pasikeičia bent keletą kartų. Tai, savo ruožtu, garantuoja tiek pačių vairuotojų, tiek autobusu keliaujančių keleivių komfortą“, - lygina R. Dvareckas.
Kaip tapti tolimųjų reisų vairuotoju
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas yra gana specifiškas ir reikalauja tam tikrų kategorijų vairuotojo pažymėjimų bei papildomų kvalifikacijų.
Visų pirma - reikalingas B kat. vairuotojo pažymėjimas. Jei jį jau turite ir esate ne jaunesnis nei 21 metų, jums reikia įgyti C ir CE kategorijas, kurios suteikia teisę vairuoti sunkvežimį bei priekabą. Nuo 2009 m. rugsėjo 10 d., remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, kiekvienas būsimasis tolimųjų reisų vairuotojas turi įgyti pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti (vairuotojo pažymėjime prie atitinkamos kategorijos ši kvalifikacija žymima E 95 kodu). Pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti bei C, CE kategorijas galima įgyti ir nuo 18 metų, tik kursų trukmė ilgėja dvigubai. Svarbu žinoti ir tai, kad ši kvalifikacija turi būti atnaujinta periodiškai kas 5-erius metus specialiuose 1 savaitės periodinio mokymo kursuose.
C ir CE kategorijų bei E 95 kodo kursai organizuojami ne viename mokymo centre ar vairavimo mokykloje. Visada verta rinktis laiko patikrintą, didelę, žinomą mokyklą ar mokymo centrą - tikėtina, kad mokymo kokybė bus kur kas aukštesnė, palankesnės atsiskaitymo sąlygos, mokomųjų automobilių parkas atitiks reikalavimus.
Norint dirbti tolimųjų reisų vairuotoju Europos Sąjungoje, būtina turėti galiojantį 95 kodą. Tai yra profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, be kurio neleidžiama vairuoti krovininių automobilių ar vilkikų darbo tikslais. Mokymai vyksta tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, o jų metu naudojama moderni mokymo bazė su slidžios dangos ir ekstremalaus vilkiko valdymo trasa. Baigęs kursus gausi profesinės kvalifikacijos pažymėjimą (95 kodą), kuris suteikia teisę dirbti vilkikų vairuotoju visoje Europos Sąjungoje.
Jeigu nenorite vežti krovinių, įgiję D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galite vežti keleivius. D kategorija - automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau, kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo. Čia taip pat svarbu įgyti vairuotojo profesinę kvalifikaciją - 95 kodą - keleiviams vežti. Baigęs šiuos kursus, būsimasis vairuotojas žinos, kaip tikrinti ir pildyti visą dokumentaciją, susijusią su keleivių vežimu, išmanys darbo ir poilsio ypatumus vežant keleivius, mokės parengti autobusą važiavimui. D kategorijos vairuotojai dirba ir tarpmiestiniais, ir tarptautiniais maršrutais.
Darbo pobūdis ir specifika
Tolimųjų reisų vairuotojas - žmogus, šimtus ar tūkstančius kilometrų gabenantis jam patikėtą krovinį į numatytą paskirties vietą. Kelionės trukmė visuomet priklauso nuo parinkto maršruto. Nuo to priklauso ir darbo grafikas - yra galimybė išvykti ilgesniam laikui ir įvykdžius užsakymą turėti daugiau laisvadienių, arba keliauti dažniau su trumpesniu poilsio dienų laikotarpiu.
Darbo pobūdis visiems vairuotojams yra labai panašus: Lietuvoje į vilkiką pakraunamas krovinys ir vairuotojas jį turi pristatyti į reikiamą vietą. Kai krovinys pasiekia gavėją ir sutvarkomi visi reikalingi dokumentai, į vilkiką pakraunamas naujas krovinys, kuris yra pargabenamas atgal į gimtinę. Kuo greičiau nuvežami ir parvežami kroviniai, tuo greičiau galima imtis naujo užsakymo, todėl galimybė gauti solidesnį atlyginimą yra didesnė. Bet reikia nepamiršti, kad tolimųjų reisų vairuotojas negali važiuoti visą parą be sustojimo - darbo ir poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas: per parą galima važiuoti 9 valandas, o dirbti leidžiama 6 dienas per savaitę.
Rutina vairuotojo darbe gana vienoda - atsisėdi už vairo ir saugiai važiuoji. Skiriasi tik kryptis. O patį darbą - taip, jį reikia pamėgti, su juo reikia susidraugauti, susitaikyti, tai - toks ištisinis turizmas. Jeigu toks darbas nepatinka, tai greičiau susirasi sau tik problemų, negu gyvensi harmoningą gyvenimą. Bet jeigu tu priimi tokį iššūkį, gyvenimo būdą - ištisai keliauti, tai tau darbas teiks malonumą. Juk kiekvieną dieną sutinki vis naujų žmonių, tas bendravimas karts nuo karto duoda daug naudos, sužinai vis ką nors naujo.
Bet šis darbas reikalauja daug ištvermės ir pastangų. Sėdėjimas ištisai mašinoje ir vairavimas turi neigiamų pasekmių sveikatai. Po 4,5 val. išlipęs iš mašinos net paeiti nelabai gali. O kur dar dėmesio išlaikymas, akys: galva po vairavimo būna kvadratinė ir mirga akyse. Vairuotojams daugiausiai ko trūksta, tai miego ir patogumų. Visada po kelionių būni lengvai kontūzytas, ypatingai jei dirbi su šaldytuvais, refrižeratoriais, kurie turi temperatūros režimus. Ten yra papildomas variklis, kuris dirba aukštų decibelų rėžimu ir kelia didelį triukšmą, prie kurio poilsis tampa sunkiai įmanomas tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams. Nuolatinis dėmesio sutelkimas ištraukia labai daug energijos ir net sakyčiau - sveiko proto.
Ilgos komandiruotės, tarptautiniai maršrutai, atsakomybė už krovinį, darbas pagal griežtą grafiką ir psichologinis krūvis - visa tai yra neatsiejama tolimųjų reisų vairuotojo darbo dalis.
Atlyginimai ir perspektyvos
Tolimųjų reisų vairuotojo profesija Lietuvoje išlieka aktuali, nepaisant nuolatinių diskusijų apie darbo sąlygas ir atlyginimus. Ši profesija yra viena paklausiausių, didžiausiuose Lietuvos miestuose vairuotojų visada trūksta.
Atlyginimai tolimųjų reisų vairuotojams priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant darbo patirtį, maršrutą, įmonės politiką ir ekonominę situaciją šalyje. Dažniausiai tolimųjų reisų vairuotojo alga svyruoja nuo 1500 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, kiek darbo patirties yra sukaupta, į kokią šalį vykstama, ir nuo to, kiek įmonė yra pasirengusi mokėti savo darbuotojams. Įprastai mokamas bazinis atlyginimas bei dienpinigiai.
Didžiausias algas gauna tie vairuotojai, kurie vyksta į tolimas keliones bei ilsėdamiesi Lietuvoje praleidžia mažai laiko. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai patirties neturintys vairuotojai susiduria su įsidarbinimo sunkumais, tačiau įdėjus šiek tiek pastangų darbą gali rasti ir vairuotojai be patirties.
Tolimųjų reisų vairuotojai reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tad tie, kurie išties myli savo darbą, gali bandyti laimę ir svetur. Žinoma, dirbančiam užsienyje reikia turėti bent minimalias užsienio kalbos žinias, tačiau ir atlyginimai svečiose šalyse dažniausiai būna 3-4 kartus didesni, o darbo sąlygos - palankesnės.
Aktualijos ir tendencijos rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų profesija nuolat kinta. Naujos technologijos, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir vairuotojų darbo jėgos trūkumas skatina darbdavius konkuruoti dėl darbuotojų ir siūlyti geresnes darbo sąlygas. Todėl tolimųjų reisų vairuotojams svarbu nuolat tobulinti savo įgūdžius, mokytis naujų technologijų ir prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.