Pavojingų krovinių vežimas - tai sudėtingas ir griežtai reglamentuotas procesas, kurio metu būtina laikytis tarptautinių saugos standartų.
Pavojingu kroviniu bendrąja prasme vadinamos pavojingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Neteisingai vežamas ar saugomas toks krovinys gali tapti žmonių ar gyvūnų susirgimų, apsinuodijimų, nudegimų priežastimi, taip pat sukelti sprogimą, gaisrą, kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių pažeidimus, užteršti aplinką ir vandenis.
Pavojingų krovinių tarptautinį vežimą automobilių transportu reglamentuoja Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo keliais (ADR), pasirašyta 1957 m. Ženevoje ir šiuo metu vienijanti 40 šalių. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą ES valstybių narių teritorijoje, nuostatas, buvo priimti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, atskirų sričių ministrų įsakymai bei kiti teisės aktai. Pagrindiniai iš jų - Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje", nustatantis, kad pavojingi kroviniai Lietuvos Respublikos teritorijoje vežami vadovaujantis jau minėtos ADR sutarties nuostatomis. Kiti svarbesni šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nurodyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 2B-5 „Dėl Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą automobilių transportu, sąrašo patvirtinimo".
Pagal ADR ir nacionalinę teisę sąvoka „vežimas" apima pavojingo krovinio parengimą išsiųsti (identifikavimą, klasifikavimą, pakavimą, dokumentų paketo parengimą), visas krovos operacijas (krovimą, iškrovimą, perkrovimą), gabenimą transporto priemone bei laikiną sandėliavimą.
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas.
Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius.
Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju).
Kelių transporto priemonių vairuotoju, vežančiu pavojingus krovinius gali būti asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus, turintis ne žemesnės kaip B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, išklausęs nustatytą mokymo kursą atitinkamoje mokymo įstaigoje, išlaikęs egzaminą ir gavęs atitinkamą pažymėjimą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos. Mokymo ir egzaminavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3-336 „Dėl kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius, mokymo ir egzaminavimo".
Nuo 2003 m. sausio 1 d. visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir/ar iškrovimu bei laikinu sandėliavimu, turi būti paskirtas pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas.
Pavojingų krovinių vežimo saugos specialistu gali būti asmuo, turintis ne mažesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, išklausęs nustatytą mokymo kursą atitinkamoje mokymo įstaigoje, išlaikęs egzaminą ir gavęs atitinkamą pažymėjimą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos.
Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius kiekiais, nurodytais atitinkamuose II dalies KN, turi būti prižiūrimos arba gali būti statomos stovėjimui be priežiūros saugiame sandėlyje arba saugiose gamybinėse patalpose.
Pagal ADR klasifikaciją, pavojingi kroviniai skirstomi į 9 klases:
- 1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai
- 2 klasė.
- 3 klasė.
- 4.1 klasė.
- 4.2 klasė.
- 4.3 klasė.
- 5.1 klasė.
- 5.2 klasė.
- 6.1 klasė.
- 6.2 klasė.
- 7 klasė.
- 8 klasė.
- 9 klasė.
Kai kurios ADR 3.3 skyriaus specialiosios nuostatos leidžia vežti atskirus pavojingus krovinius iš dalies arba visiškai nesilaikant ADR reikalavimų.
Vairuojant Lietuvoje, būtina turėti su savimi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz., asmens tapatybės kortelę).
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas) - vairuotojai neprivalo vežiotis šio dokumento, tačiau įvykus eismo įvykiui, gali prireikti pateikti draudimo informaciją. Nors su savimi neprivaloma vežiotis dokumentų apie privalomąjį automobilio draudimą, vis tiek būtina turėti galiojantį civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, kad būtum apsaugotas nuo eismo įvykio finansinių pasekmių, kai dėl tavo kaltės nukenčia tretieji asmenys.
Nors dabar pagal KET vairuotojas neprivalo vežiotis daugumos transporto priemonių dokumentų, niekas nedraudžia jų turėti su savimi. Turint visus šiuos dokumentus, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą ir draudimo liudijimą, tikrinančiam pareigūnui paprašius, šios procedūros bus paprastesnės ir greitesnės.
Šių taisyklių nepaisymas gali lemti rimtas teisines pasekmes, įskaitant administracines baudas, veiklos apribojimus ar net transportavimo leidimų panaikinimą.
Kad pavojingų krovinių vežimas vyktų saugiai, būtina bendradarbiauti su patyrusiais logistikos partneriais, kurie užtikrina tinkamą transportavimo procesą, laikosi visų reikalavimų ir pasirūpina, kad krovinys saugiai pasiektų paskirties vietą.
Atitinkami dokumentai ir kvalifikacija yra būtini, siekiant užtikrinti pavojingų krovinių vežimo saugumą ir laikytis tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų.
tags: #kokius #dokumentus #turi #tureti #vairuotojas #vezanti