Automobilio slydimas kelyje yra pavojinga situacija, apie kurią dauguma vairuotojų yra girdėję, o kai kurie net patyrę. Tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus žiemą vis dar nėra tinkamai įvertinamas.
Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla.
Pasak ekspertų, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti.
Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių. Patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą.
Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl to svarbu atsisakyti tokių manevrų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad, esant slidžioms miesto gatvėms, ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. O jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukite į priešingą pusę negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai.
Didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį. Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas. Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, tai - vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje.
Kalbant apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, kad yra slidu, tuomet privalėtų atsakingai pasirinkti vairavimo įgūdžius atitinkantį vairavimo greitį. Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai.
Rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą.
Vairuotojų dėmesiui: nors pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio mėn. automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis didėja, tačiau visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesaugaus greičio pasirinkimo ar greičio viršijimo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasekmės gali būti itin skaudžios padidinus greitį keliais kilometrais per valandą.
Vairuotojams rekomenduojama atsiminti: kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias - atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 60 km/val., stabdymo kelias - ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų.
Pernai per tą patį laikotarpį saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino viršijimas sudarė vidutiniškai apie 30 proc. vos tik gavęs vairuotojo pažymėjimą vairuotojas skuba važiuoti į gatvę, nes jau gali pats valdyti automobilį, stebėti kelią ir važiuoti kur nori. Tačiau jo įgūdžiai toli gražu dar ne tokie, kad galima būtų drąsiai elgtis kelyje, kuris neretai diktuoja ne tik savo taisykles, bet ir pateikia daug netikėtų situacijų.
Pirma ir didžiausia pradedančiojo vairuotojo klaida - savo galimybių pervertinimas. Šiek tiek pavažinėjus vienam atsiranda pojūtis, kad viską jau moka, dingsta baimė ir pradedantysis vairuotojas ima vis drąsiau elgtis prie vairo. Tačiau iki pirmojo eismo įvykio. Tuomet paaiškėja, kad patirties visiškai nėra, o ir sugebėjimas orientuotis, galvoti ir greitai priimti sprendimą, irgi dar neišvystytas. Todėl labai svarbu - laikytis saugaus greičio ir neatsipalaiduoti. Vairuodami vis ilgesnį laiką vairuotojai tobulina įgūdžius - sugebėjimą greitai mąstyti, greitai suvokti ir įvertinti situaciją bei priimti tinkamą sprendimą. Deja, pradedančiojo vairuotojo smegenys dar veikia pėsčiojo greičiu, nes iki šiol nebuvo poreikio mąstyti greičiau. Juolab kad nebūna dviejų vienodų situacijų, kiekvienoje reikia elgtis vis kitaip. Įgyjama patirtis priklauso nuo žmogaus, nuo vairavimo intensyvumo. Jei žmogus vairuoja kas dieną vis nauju maršrutu, patirtis įgyjama žymiai didesnė, negu to, kuris kas dieną vairuoja tuo pačiu maršrutu.
Stabdyti reikia prieš posūki, o ne posūkyje, kaip dažnai daro pradedantieji. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad posūkyje greitis būtų toks, kad norėtųsi dar spustelti akseleratoriaus pedalą, nes atrodo, kad per lėtai važiuojate, o ne atvirkščiai - mažinti greitį posūkyje.
Labai dažnai po kursų vairavimo mokyklose žmonės vengia stabdyti greitai. Tačiau tam tikrose situacijose būtent ir reikia stabdyti greitai. Pradedantieji neretai bijo stabdyti: „aš negalėsiu sustabdyti“, o iš čia ir seka nepasitikėjimas savimi. Riedama ir tik tuomet stabdoma. Taigi, visų pirma reiktų išmokti stabdyti, atlikti tai ne kelyje, tačiau šiam įgūdžiui reiktų skirti ypač daug dėmesio. Nutikus kokiai nors situacijai, sekti, kas vyksta aplinkui, ir jei tai būtina - stabdyti staigiai. Be to, išbandyti dangą staigi stabdant būtina ir pasikeitus oro sąlygoms, kad išvažiavus į judrią gatvę žinotumėte savo galimybes.
Prieš netikėtą kliūtį reiktų vairuoti ir stabdyti, o dažnai pasirenkamas tik stabdymas arba tik vairavimas. Būna situacijų, kuomet neužtenka vietos sustoti, neužtenka vietos ir apvažiuoti, o greitis per didelis, todėl tik stabdant ir vairuojant galima išvengti susidūrimo su kliūtimi.
Pradedantys vairuoti dažnai nepastebi, kad įvažiavę į antrą juostą, joje ir pasilieka. Nesvarbu, kad apvažiuota kliūtis ar stovintis automobilis jau liko tolumoje. Neturintiems praktikos ir šis veiksmas reikalauja daug dėmesio, todėl neretai pradedantysis vairuotojas susikoncentruoja į apvažiavimą, o į grįžimą į pirmą juostą jau nebegalvoja. Todėl šį manevrą reiktų taip planuoti nuo pat pradžios, kad reikės vėl sugrįžti į pirmą juostą, nes pasilikę antroje neretai stabdo eismą.
Laikysena turi būti teisinga, nes kartais vairuotojai sėdėdami per arti vairo per daug koncentruojasi į jį, todėl sėdi per daug įsitempę: sėdi kaip ant taburetės ir įsikimba į vairą. Per daug įsitempti negalima, bet negalima ir per daug atsipalaiduoti, be to įtampa pablogina mąstymą, reakciją, matymą. Kad pasitikrintumėte, ar atstumas iki vairo teisingas, atlikite tokį veiksmą: abi rankos turėtų būti ištiestos virš vairo ir per riešą lenktis per vairą, bet neturi būti arčiau, nes nelieka vairo judėti ir manevruoti, taip ir užfiksuoti sėdynę, be to, sėdimoji dalis turi būti kuo arčiau atlošo, kojos šiek tiek sulenktos, o pedalai lengvai pasiekiami. Sėdėti patartina kiek galima aukščiau, kad geriau matytumėte, o sėdimojo paviršiaus ilgį sureguliuokite taip, kad tarp pakinklio ir sėdynės krašto tilptų trys pirštai. Į sėdynę atsiremkite tvirtai, o atstumas tarp galvos ir jos atramos neturi būti didesnis kaip 10 cm.
Vairuojant reikia matyti viską. Nesutelkti dėmesio į vieną dalyką, o stengtis žiūrėti plačiau, stebėti aplinką, ne tik kelią prieš save.
Kad pajustumėte automobilio gabaritus, reikia pasitreniruoti. Tai atlikti padėtų toks pratimas: kur nors aikštelėje pastatykite du limonado butelius, pripiltus vandens ir du pagaliukus, kad matytumėte, kur tiksliai važiuoti. Pamatuoti plotį mašinos ir pridėti 15-20 cm ir tuo atstumu sustatyti pagaliukus ir bandyti įvažiuoti priekiu ir galu. Kai po jūsų bandymų buteliai liks stovėti vietoje, įstatykite pagaliukus į butelius, tarpas dar labiau susiaurės, o paskui galite ir be pagaliukų. Pajusti gabaritus labai svarbu ne tik dėl to, kad bus lengviau statyti automobilį į tarpą, bet ir pravažiuoti kieme, kur mažai vietos ir pristatyta daug automobilių.
Treniruotis reikėtų pradėti, kai eismas nedidelis, bet su laiku reikia išvažiuoti į judresnę gatvę. Stresas nepadeda mokytis, bet jeigu neišeina gerai pasirinkti laiko, ne priežastis, kad visai nevažiuoti ir nesimokyti.
Šį savaitę orai vairuotojams pateikė ne vieną staigmeną ir tikrai ne visos jos buvo malonios. Didelį galvos skausmą tiek pėstiesiems, tiek ratuotiems kėlė lijundra, vietomis formavosi plikledis. Pasak meteorologų, šalyje įsisuko permainingi orai, kurie yra įprasti gruodžiui. Visi eismo dalyviai, esant tokios oro sąlygoms, turi būti itin dėmesingi ir prisiminti saugaus keliavimo įgūdžius.
Nelaimių padaugėja kartais. Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius sako, kad permainingi orai sukelia daug nepatogumų vairuotojams ir pėstiesiems. Esant žiemiškiems krituliams ar susiformavus plikledžiui, pasak draudimo bendrovės atstovo, traumų ir eismo įvykių tikimybė išauga ne procentais, o kartais.
Eismo dalyviai ne visuomet tinkamai įvertina oro sąlygas. Matydami krintantį sniegą suvokiame, kad gali būti slidu, tačiau dar pavojingiau, jei kritulių nematome. Todėl prieš kiekvieną kelionę derėtų įsitikinti, ar keliauti saugu. Taip pat, žiemą vertėtų neskubėti, planuotis keliones su laiko atsarga. Visa tai galioja tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Bene sudėtingiausia situacija būna, kai dieną temperatūra persirita į teigiamą pusę, o vakare arba anksti iš ryto - termometro stulpelis nukrinta žemiau nulio. Esant tokiems temperatūrų pokyčiams ima formuotis plikledis, kurį sudėtinga pamatyti plika akimi. Esant tokioms oro sąlygoms, pavojingiausios vietos yra kiemai, stovėjimo aikštelės ir gatvės, kuriomis pravažiuoja mažai automobilių. Tačiau didesnės koncentracijos reikia tikrai ne tik paminėtose vietose. Važiuodami žiemą rinkitės ne maksimalų leistiną, o saugų greitį, venkite kelionių keliais, kuriais niekada nėra tekę važiuoti. Vairuodami neužsiimkite pašaline veikla.
Prieš kelionę derėtų įsitikinti, ar automobiliu važiuoti saugu: ar dega visi automobilio žibintai, tinkamai dirba valytuvai, pakanka langų skysčio.
Užmirškite, kaip vairavote vasarą. Esant žiemiškoms oro sąlygoms stabdymo kelias yra ilgesnis, todėl prieš atlikdami manevrą įsitikinkite, ar nesukelsite pavojaus aplinkiniams. Prieš persirikiuodami į kitą eismo juostą, kitus vairuotojus iš anksto informuokite apie savo manevrą parodydami posūkio signalą. Svarbu prisiminti, kad vairuotojai turi skirtingus įgūdžius.
Laiko planavimas - žiemą ypatingai svarbus. Didžiausia problema yra laiko planavimo stoka. Anot ekspertų, būtų kur kas mažiau eismo įvykių slidžiuose keliuose, jeigu žmonės atsakingai planuotų savo laiką ir mažiau neskubėtų. Šaltuoju metų laiku jau iš vakaro reiktų numatyti laiko automobilio paruošimui ryte, nes greičiausiai reikės valyti sniegą, gramdyti apledėjusį stiklą, tad laiko tikrai reikės daugiau nei kitais metų laikais, kai šių rūpesčių nebūna.
Yra dalis vairuotojų, kurie per daug pasitiki savo automobiliu arba galvoja, kad naujos padangos juos nuo visko apsaugos. Automobiliuose sumontuotos saugumo sistemos, vadinamieji asistentai, tikrai padeda kelionių metu, bet vairuotojas vis tiek turi įvertinti situaciją, pasirinkti saugų greitį.
Saugaus greitis priklauso nuo oro sąlygų, o tinkamiausia yra įsivaizduoti, kiek laiko prireiktų sustoti kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai. Reikėtų įsivertinti, kiek laiko užtektų įvertinti situacijai ir sureaguoti. Tai nėra paprasta, todėl, kaip sako ekspertai, geriausia važiuoti lėčiau nei leidžia galimybės.
Saugioms kelionėms įtaką turi ne tiek vairavimo patirtis, kiek situacijos vertinimas. Net ir patyrę vairuotojai kartais pervertina savo galimybes. Reikėtų vengti staigių judesių, nes tai provokuoja automobilio paslydimą. Posūkio metu reikėtų palaikyti tolygų greitį, jo nesilaikymas ypatingai jaučiasi esant slidžiai dangai. Stabdyti prieš posūkį reikia esant tiesiam vairui, posūkį įveikti vienodu greičiu ir greitėti tik pabaigus posūkio manevrą. Taip automobilis gaus tik šoninę apkrovą, ne išilginę.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad važiuojant rajoniniais keliais, kuriuose dažniau yra provėžų, vertėtų gerai pagalvoti, ar tikrai lenkti kitą automobilį yra saugu. Bene daugiausiai skaudžių susidūrimų žiemą ir įvyksta dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, o provėžos sumažina sukibimą.
Ką daryti slystant automobiliui? Ypatingai skaudžios nelaimės įvyksta susidūrus su visureigiais. Kalbant apie šio tipo transporto priemones, pastebima, kad saikingai spaudžiant greičio pedalą, visais ratais varomas automobilis turi mažiau šansų slysti greitėjant. Tačiau, anot ekspertų, tokiems automobiliams būna sunkiau sustoti, nes keturi varomieji ratai padeda lengviau įsibėgėti, dvi varančiosios ašys suteikia automobiliui daugiau svorio, todėl ir stabdymo procesas ilgesnis.
Saugiausias automobilis žiemai, greičiausiai būtų varomas priekiniais ratais, o sudėtingiausiai valdomas - varomas galu. Ir ne tik kalbant apie saugumą, bet ir iš praktinės pusės - galu varomą automobilį sunkiau priparkuoti nuo sniego nevalytame kieme.
Net ir didelę patirtį turintiems vairuotojams būtų sudėtinga žodžiu nupasakoti, kaip elgtis situacijoje, kai automobilis staiga pradeda slysti. Anot ekspertų, tokioje situacijoje padeda ne teorija, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos rekomenduojama atnaujinti. Net laikant teorijos egzaminą yra klausimas, ką daryti slystant automobiliui. Skirtumas tas, kad atsakymui į klausimą duodama minutė, o realiame gyvenime sprendimą reikia priimti žaibiškai. Tam, kad slydimo metu vairuotojas greitai priimtų tinkamus sprendimus, reikia praktikos, dėl to ir yra siūlomi saugaus vairavimo užsiėmimai, kurių tikslas ne kiek papramogauti, bet ir įgauti įgūdžių.
JAGO Vairavimo Mokykla Apie Vairavimą Slidžiame Kelyje
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje.
Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemiško kelio įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko. Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
Pamačius pusnį ar tviskantį ledą, svarbiausia nepasimesti ir nedaryti staigių judesių. Prieš įvažiuojant į pavojingą zoną, jei yra galimybė, vertėtų sumažinti greitį.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu. Jeigu kelias užpustytas važiuojama stačiu kampu, įsibėgėjus, neperjungiant pavaros, nesukant vairo ir nemažinant greičio.
Įstrigus negalima ilgai buksuoti, nes po ratais susidarys ledas. Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.
Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams. Geros žieminės padangos padidina jūsų saugumą, tačiau netgi jos tokioje situacijoje neapsaugos, jei energingai „kirsite“ per stabdžių pedalą ar isteriškai sukiosite vairą. Svarbiausia nė vieno manevro neatlikti neišjungus sankabos.
Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus. Norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu. Gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Žiemą ir esant slidžiai kelio dangai akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo.
Vairavimas gali būti pavojingas, net jei esate tobulas vairuotojas, bet ar tokių yra? Net jei esate itin įgudęs ir patyręs, nepriekaištingos reputacijos vairuotojas, kelyje niekas nepasaugotas nuo pavojingų klaidų. O vairuojant bet kokia klaida gali tapti mirtina vos per kelias sekundes. Vairuodami apsvaigę arba dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės kasdien žūva beveik 30 amerikiečių - daugiau nei vienas žmogus per valandą. Beveik trečdalis visų mirčių eismo įvykiuose siejamos su vairavimu apsvaigus. Tačiau kasdien vien tik į JAV kelius išvažiuoja beveik 300 tūkst. neblaivių vairuotojų, 4 tūkst. jų sulaikoma už vairavimą išgėrus. Nekyla abejonių, kad vairavimas išgėrus yra pavojingas, kad dėl to žūsta žmonės. Be to, tai gali užtraukti didelę baudą ar net laisvės atėmimo bausmę. Siekiant maksimalaus saugumo, geriausia prieš vairuojant apskritai nevartoti alkoholio.
Vienas iš keturių eismo įvykių šiuo metu siejamas su mobiliuoju telefonu, o žinučių siuntimas arba naudojimasis telefonu vairuojant gali padidinti avarijos riziką tris kartus. Rašydami trumpąsias žinutes atitraukiate dėmesį ir žvilgsnį nuo kelio, nepriklausomai nuo to, važiuojate autostrada ar siauromis priemiesčio gatvelėmis. Naudojantis telefonu prie vairo, padidėja tikimybė atsitrenkti į aplinkinius automobilius, kelio atitvarus ar žmones ar nuvažiuoti nuo kelio. Išjunkite telefoną, laikykite jį nepasiekiamoje vietoje arba tiesiog nekreipkite dėmesio į gaunamas žinutes. Trumpųjų žinučių rašymas vairuojant yra viena iš neatidaus vairavimo formų, tačiau yra ir daugiau dalykų, kurie blaško vairuotoją, pavyzdžiui, užkandžiavimas vairuojant, makiažo koregavimas, užsisvajojimas ar intensyvūs pokalbiai. Net vaikų poreikių tenkinimas gali būti neįtikėtinai pavojingas vairuojant. Tiesą sakant, 3154 žmonės žūsta ir 424 000 žmonių kasmet sužeidžiami neatidaus vairavimo sukeltuose eismo įvykiuose.
Tai žino visi - greičio viršijimas yra vienas pavojingiausių dalykų vairuojant. Tai taip pat yra pagrindinė žūčių kelyje priežastis - nepasirinktas saugus greitis yra 26 proc. visų tragiškų eismo įvykių priežastis. Dėl greičio bet koks eismo įvykis tampa pavojingesnis, nes padidėja smūgis ir mirtinų sužeidimų tikimybė. Bet kam gali kilti pagunda greičiau pasiekti kelionės tikslą, ypač jei vėluojate. Tačiau tikrai neverta rizikuoti gauti baudą, o tuo labiau kelti pavojų savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Važiuokite su srautu ir išlaikykite atitinkamą greitį.
Agresyvus vairavimas ne tik erzina kitus vairuotojus; toks elgesys gali jus pražudyti. Agresyvus vairavimas yra 56 proc. tragiškai pasibaigusių eismo įvykių priežastis. Tai gali būti neapgalvotas manevravimas, saugaus atstumo nesilaikymas, chaotiškas rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą arba kelių eismo taisyklių nepaisymas. Agresyvus vairavimas gali peraugti į įniršį kelyje, kai situacija tampa dar pavojingesnė, nes vairuotojai lenktyniauja, tyčia sukelia avarines situacijas ar tyčiojasi vienas iš kito. Tai net gali baigtis smurto proveržiu.
Maksimalus leistinas greitis toks ir yra - maksimalus. Tai didžiausias greitis, kurį galite pasirinkti, esant idealioms oro sąlygoms. Tačiau ne visada oro sąlygos būna idealios. Kartais tenka važiuoti tamsoje, lyjant, sningant, esant plikledžiui. Dėl to kelio danga gali tapti slidi ir laikytis maksimalaus leistino greičio bus pavojinga.
Jūsų automobilis turi tarnauti ilgus metus, tačiau jis nėra skirtas važinėti amžinai be jokios priežiūros ar remonto. Jo dalys dyla, skysčiai sensta ir susidrumsčia, padangos ir stabdžiai susidėvi. Visa tai reikalauja priežiūros ir keitimo, o jei per ilgai stengsitės to išvengti, galite atsidurti pavojingoje situacijoje. Tai gali būti padangos sprogimas, variklio gedimas ir šalikelėje sustojęs nebevažiuojantis automobilis.
Persirikiavimas iš vienos juostos į kitą atrodo nesudėtingas dalykas, tačiau tai gali būti vienas iš pavojingiausių manevrų, kuriuos atliekate vairuodami. Paprastai galite pasirinkti, kokiu atstumu važiuoti nuo priešais važiuojančio automobilio. Tačiau labai dažnai vairuotojai pasirenka per daug priartėti. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių nesilaikote saugaus atstumo, taip elgdamiesi visada žaidžiate pavojingą žaidimą. Akimirką nukreipkite dėmesį kur nors kitur ir, nepastebėję, kad priešais važiuojantis automobilis stabdo, per sekundę atsidursite ant jo galinės sėdynės. Saugiausia tarp savęs ir priešais važiuojančios transporto priemonės laikyti du automobilio ilgius atitinkantį atstumą.
Saugos diržas nepadės išvengti eismo įvykio, bet pakliuvus į jį, gali išgelbėti jūsų gyvybę. Net ir naudojant šiuolaikines pažangias saugos funkcijas, saugos diržas išlieka vienu svarbiausių būdų apsisaugoti nuo rimtų sužalojimų ar mirties eismo įvykio metu. Tereikia akimirkos užsisegti saugos diržą ir galbūt išgelbėti sau gyvybę.
Nors vairavimas gali būti pavojingas bet kokiomis sąlygomis, savo ir aplinkinių saugumu besirūpinantys vairuotojai vengia pavojingų klaidų, pavyzdžiui, vairuoti apsvaigus, rašyti trumpąsias žinutes ar nesegėti saugos diržų.
tags: #koks #vairuotojo #veiksmas #pavojingiausias #vaziuojant #slaitu