Viena iš svarbiausių šiuolaikinio pasaulio problemų yra aplinkos tarša, kurią sukelia įvairi ūkinė veikla. Tarp daugelio taršos šaltinių, krovininis transportas užima ypatingą vietą dėl savo mastų ir poveikio įvairioms aplinkos sritims. Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, būtina suprasti ir tinkamai vertinti krovininio transporto daromą žalą aplinkai.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra esminis įrankis, skirtas nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai, pasekmes. Šis procesas siekia užtikrinti darnų vystymąsi, numatant priemones galimam neigiamam poveikiui sumažinti.
Krovininio transporto poveikis aplinkai gali būti skirstomas į pirmo ir antro laipsnio. Pirmojo laipsnio poveikis tiesiogiai susijęs su krovinių vežimo, sandėliavimo ir medžiagų apdorojimo operacijomis. Antrojo laipsnio poveikis yra netiesioginis ir gali pasireikšti įvairiomis formomis, susijusiomis su jau išvardintomis logistikos operacijomis. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką aplinkai daro krovininis transportas, kad būtų galima adekvačiai vertinti esamą situaciją.
Atmosferos tarša
Daugelis didžiųjų miestų, įskaitant Lietuvos miestus, susiduria su kelis kartus normą viršijančiu oro užterštumu, o transportas yra viena pagrindinių to priežasčių. Krovininio transporto tarša tiesiogiai priklauso nuo naudojamos kuro rūšies. Nors egzistuoja įvairios degalų alternatyvos, dyzelinas išlieka pagrindiniu kuru sunkvežimiams, o benzininiai furgonai naudojami mažų kiekių kroviniams vežti. Sunkvežimiai ir furgonai teršia daugiausiai dėl neužbaigto degimo proceso varikliuose. Idealiu atveju, dyzelinas ir benzinas, sudaryti iš vandenilio ir anglies, visiškai sudegę paverstų vandenilį į vandenį, o anglį - į CO2. Tačiau realybėje susidaro angliavandeniliai, smalkės ir azoto oksidai, priklausomai nuo vairavimo sąlygų, greičio ir kitų veiksnių.
Transporto deginiai sudaro apie 200 cheminių junginių, daugelis kurių yra kenksmingi žmogui ir biosferai. Tarp jų yra anglies monoksidas, aldehidai, suodžiai ir kiti. Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą gali sąlygoti klimato pokyčius, rūgštinius lietus, troposferos ozono formavimąsi ir fotocheminio smogo susidarymą. Transportas yra vienas pagrindinių šiltnamio efekto sukėlėjų, išskiriantis tokias pagrindines kenksmingas medžiagas kaip CO2, N2O ir CH4. Be to, išmetamų SO2 bei NOx poveikis pasireiškia dirvožemio bei vandens rūgštėjimu.
SO2, išsiskiriantis oksiduojantis degaluose esančiai sierai, tiesiogiai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Apie 7% viso į atmosferą patenkančio SO2 kiekio yra susiję su transporto veikla. Sveikatai žalingosios dalelės ore išlieka ilgą laiką ir prisideda prie smogo susidarymo, kuris gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių ligas.
Triukšmas
Apytiksliai 30% Europos Sąjungos gyventojų yra pažeidžiami kelių transporto triukšmo, o 10% - geležinkelio triukšmo, viršijančio 55 decibelus. Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei 10 milijonų ES gyventojų patiria geležinkelio keliamą triukšmą. Paprastai didesnis riedmenų keliamas triukšmas atsiranda dėl prastai prižiūrimų transporto priemonių ir infrastruktūros. Didžiausia problema yra Vidurio Europoje, kur yra daugiausia gyventojų, patiriančių triukšmo poveikį, ir didžiausias geležinkelių transporto priemonių skaičius.
Nelaimingi atsitikimai
Krovininis transportas, dėl savo masto ir specifinių operacijų, taip pat kelia riziką nelaimingiems atsitikimams, kurie gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors tiesioginių pavyzdžių apie nelaimingus atsitikimus ir jų poveikį aplinkai pateiktame tekste nėra, tačiau tai yra neatsiejama krovininio transporto veiklos dalis, kuri turėtų būti įtraukiama į visapusišką poveikio vertinimą.
Aplinkosaugos standartai
Siekiant suvaldyti krovininio transporto poveikį aplinkai, yra taikomi įvairūs aplinkosaugos standartai. Jie gali būti skirstomi į privalomus ir savanoriškus (vadybos) standartus.
Privalomi standartai
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą. Šio įstatymo 1 priede išvardytos veiklos, kurioms privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 2-ajame įstatymo priede pateiktas ūkinių veiklų sąrašas, kurioms būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, būtina pateikti išsamius duomenis apie planuojamą veiklą, jos galimą poveikį aplinkai ir gyventojams. Nuo pateiktos informacijos kokybės ir išsamumo priklauso atsakingų institucijų priimami sprendimai ir jų trukmė.
Savanoriški / vadybos standartai
Be privalomų teisinių reikalavimų, egzistuoja ir savanoriški standartai bei vadybos sistemos, kurios padeda įmonėms savanoriškai mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką. Tokie standartai, kaip ISO 14001, skatina įmones diegti aplinkos vadybos sistemas, kurios apima nuolatinį aplinkosauginių rodiklių stebėjimą ir gerinimą.
Krovininio transporto poveikio aplinkai matavimas
Krovininio transporto poveikio aplinkai matavimas ir vertinimas gali būti atliekamas tiek makro, tiek mikro lygiu.
Vertinimas makro lygiu
Makro lygiu vertinimas apima platesnį, regioninį ar net pasaulinį mastą. Tai gali būti klimato kaitos analizė, rūgštinių lietų poveikio vertinimas ar bendras oro taršos lygio stebėjimas.
Vertinimas mikro lygiu
Mikro lygiu vertinimas koncentruojasi į konkrečias įmones, maršrutus ar logistikos grandines. Tai gali apimti išmetamųjų dujų kiekio matavimą, triukšmo lygio vertinimą konkrečiose vietovėse ar atliekų tvarkymo efektyvumo analizę.
Darbo tikslas - išsiaiškinti, kokią žalą krovininis transportas daro aplinkai. Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai.
tags: #krovininio #transporto #poveikio #aplinkai #vertinimas #bakalauras