Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios funkcija yra tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius, vežant krovinius bei keleivius. Šiuo metu jis prisideda įgyvendinant pamatinius Bendrosios rinkos principus - laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Globalizacija ir didesnės Europos koncepcija kelia naujus uždavinius transporto sistemai. Šiuo metu plečiasi krovininis gabenimas tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais maršrutais kelių transportu.
Kelių transportas - sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Šis didėjimas lėmė, kad užsienio verslininkai savo produkcijai pristatyti labai dažnai pasirenka kelių transportą. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos transporto politika tapo bendros ES transporto politikos dalimi. Šiuo metu Lietuvos vežėjams tapo siensų išnykimu, t.y. fizinių barjerų išnykimas. Jokie muitinės formalumai prie ES vidinės sienos nebeatliekami, gabenamos prekės nebepateikiamos muitinei ir paprastai muitinės netikrinamos. Tai padeda kelių transportui dirbti efektyviau. Taip pat svarbu yra naujų rinkų atvėrimas ir perėjimas prie sistemos be leidimų. Šiuo metu dviašalius vienkartinius važiavimo į ES valstybes leidimus pakeitė EB leidimai. Vienkartiniai leidimai reikalingi tik važiuojant į ne ES šalis. Išsiplėtus ES, akivaizdžiai pastebimas konkurencijos augimas tarp Lietuvos vežėjų ir vežėjų iš kitų ES šalių.
Krovininio kelių transporto vaidmuo ir ypatumai
Transportas - ūkio šaka, atliekanti dvi funkcijas: keleivių vežimą ir krovininį gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transporto paskirtis - pristatyti krovinius iš vieno taško į kitą. Krovininis arba keleivių vežimas gali būti paprastas, tai yra, kai naudojamas vienos rūšies transportas ir kombinuotas, kai naudojama keletas rūšių. Atskiros transporto rūšys - keliai, geležinkelis, jūra, vidaus vanduo, oro transportas - sudaro bendrą transporto sistemą. Pastarųjų metų Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos BVP atžvilgiu vis didėja. Tai atspindi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento surinkti duomenys.
Kelių transportas užima ypatingą vietą bendroje transporto sistemoje. Mokslinėje literatūroje yra išskiriami tam tikri kelių transporto privalumai ir trūkumai. Svarbiausia kelių transporto savybė ir pranašumas - manevringumas. Dėl šios savybės jis gali pasiekti bet kurią vietą, kur yra keliai, taip pat sunkiai pravažuojamu reljefu. Nepaisant tam tikrų trūkumų, konkurencinėje kovoje dėl krovinių pastaraisiais metais laimi kelių transportas.
Iš pateikto pavyzdžio aiškiai matyti, kad krovininio gabenimo kelių transportu apimtys kiekvienais metais stabiliai viršija krovininio gabenimo geležinkelių transporto apimtis. Šios tendencijos atspindi stabilus krovinių vežimo apimties didėjimas. Siekiant kuo efektyviau išnaudoti savo darbuotojų ir technikos galimybes, ūkio subjektai, gabenantys krovinius kelių transportu, gali organizuoti prekių gabenimą keliais būdais. Vežėjas arba pats susiranda klientą, arba patys klientai užsako transportą ar transportavimo paslaugas. Vežėjas stengiasi tikslingai suplanuoti maršrutus, siekdamas efektyviai išnaudoti transporto priemonės pajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kur siuntėjams pasirenka juos perkrauti į artimiausius susisiekimo transporto priemones. Vežėjas priverstas surasti tinkamą atgalinį krovinį, bent jau tolimojo krovininio vežimo ruožui. Transporto priemonės pajėgumai dažnai naudojami tik iš dalies, nes paskirties vietoje paprastai nebūna atgalinio krovinio, tad pirmiausia reikia važiuoti ten, kur yra surinkta parengtinio vežimo krovinys. Dažnai krovinius tenka gabenti ne į vieną ūkį, o vežioti į kelias vietas, tad susidaro papildomas atgalinis reisas. Nesunku įsivaizduoti, kiek daug laiko reikia tokiems vežimams. Dažnai vieniems kroviniams iškrauti prireikia visos dienos (įskaitant ir laukimo laiką), tik kitą dieną galima paimti atgalinį krovinį. Tolimiems vežimams transporto kelionės, kurios turi tik joms skirtus leidimus, neturi galimybių optimaliai jas formuoti.
Linijiniai ir kombinuoti krovininiai vežimai
Linijiniai (maršrutiniai) vežimai - tai vežimai nuolatiniu maršrutu tarp įvairių vietovių. Pavyzdžiui, firma turi nuolat tam tikrą kiekį kokios nors produkcijos gabenti į tam tikrą vietą (pvz.: kokią nors gamyklą). Yra ir kita galimybė. Kai įmonė didelė, linijinius gabenimus galima organizuoti tarp atskirų jos filialų. Vežėjai surenka siuntas tam tikriems maršrutams, jas pristato filialui, o šie po to išsiskirsto prekes savo regione. Kroviniai atgaliniam vežimui paprastai jau būna parengti. Šiandieninės vežimo talpyklos, kroviniai būna iš anksto sukrauti, talpyklas tereikia perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą. Tokias linijas (maršrutus) galima organizuoti su kitais vežėjais, tai darant įvairias kooperacijos formas. Visi susitarimai likusios turi būti kuo geriau išnaudoti transporto priemonės potencialą.
Kombinuotas krovininis transportavimas yra toks transportavimas, kurio taikant naudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet koks kelių transporto priemonės dalyvavimas vienoje grandinėje vienu metu reikalauja didesnės laiko sąnaudos kroviniams perkrauti, taip pat yra galimas pavojus ir trūkumai, galima paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui. Šiuo aspektu labai svarbus ekspeditorius, kuris yra būtinas, kadangi būtent jis organizuoja transportavimo procesą ir rūpinasi tuo, kad informaciją apie visą procesą pasiektų ir siuntėją, ir gavėją.
Pagrindinės kombinuoto gabenimo formos yra hucke-pack gabenimo ir krovininiai gabenimai talpyklose (konteineriuose). Hucke-pack gabenimai tai tokie gabenimai, kai viena transporto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Šis hucke-pack gabenimo kombinacija tai autotransporto ir geležinkelio transporto priemonės kombinacija, kai pakrauti automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Kiti hucke-pack gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: kai pakrautos kroviniais autotransporto priemonės gabenamos keltų tipo laivais. Antroji kombinuoto gabenimo forma - krovininis gabenimas talpyklose arba konteineriuose. Juose kroviniai gabenami ant įvairių padėklų, kurie yra skirti daugkartiniam naudojimui. Konteineriai ir padėklai prekėms vežti leidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo procesus. Taip pakrovimo vienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobilis transportą, iš jo į vidaus vandens laivus ir į jūrų laivus.
Multimolinis transportas ir jo sistemos
Pastaruoju metu didesnį vaidmenį įgyja mišrūs (multimoliniai) vežimai. Šiuo metu transporto vienetas, panaudojant kelias transporto rūšis. Jis prisiima visus vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su juo. Be to jis ima atsakomybę prieš krovinio savininką per visą krovinio transportavimo proceso laiką. Multimoliniai vežimai geležinkelio-keliais transportu turi būti vykdomi, dažniausiai, specialiais tiesioginiais maršrutiniais traukiniais pagal greitą laiko tvarkaraštį. Traukinių eismo greitis iki 120 km ir daugiau km per valandą. Multimoliniai vežimai jūrų transportu atliekami daugiausiai dviejų tipų laivais: Ro-Ro (su horizontaliu pakrovimu-iškrovimu) ir Lo-Lo (su vertikaliu pakrovimu-iškrovimu).
Multimodalinis pervežimas - tai transportavimo būdas, kada krovinys vežamas panaudojant kelias transportavimo rūšis. Multimolinio vežimo metu už visą vežimą nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo procesą atsako vežėjas - multimodalinis operatorius. Išskirtinis multimodalinis vežimo bruožas - vežimo metu krovinį savo vardu draudžia vežėjas - multimodalinis operatorius. Kiekviena sistema tam tikromis sąlygomis turi savus privalumus. Atsiradimo sąlygojo noras maksimaliai apkrauti naujas pažangias transporto priemones, vengti krovinio sugadinimo perkrovimo metu, sumažinti perkrovimo proceso laiką ir transporto priemonės prastovas.
Siekiant išskirti kelių transporto vaidmenį multimodaliniuose krovininiuose gabenimuose, būtina susipažinti su transporto sistemomis, organizuojamomis esant multimodaliniam pervežimui. Didžiausia multimodalinis gabenimo schema automobilių vagonas automobilių krovinys yra perkraunamas mažiausiai 6 kartus. Jei pridėti tarpinį rūšiavimą, pristatymą į tarpinius sandėlius ir perdavimą kitoms magistralinėms transporto priemonėms gauname 8-12, o kartais ir daugiau, perkrovimų.
Konteinerinė krovininio pervežimo sistema. Dabartiniu metu tai labiausiai paplitusi multimodalinis pervežimo sistema. Pagal „Internationale Transport Journal“ (Šveicarija) duomenis, 1997 m. dalis - multimodaliniu pervežimu. Sistemos pagrindas yra griežtas techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas tarptautiniu lygiu. Techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas grindžiamas moduline sistema, t.y. konteinerio matmenų ir transporto priemonės atitikimas. Pagrindinę pasaulinio konteinerio parko dalį - 80% - sudaro universalks ISO standarto didelio tonažo konteineriai.
Krovininis pervežimas paketuose yra tarpinis tarp konteinerinės ir įprastinės krovininio pervežimo sistemos. Pristatymo laikas sutrumpinamas 8-11 kartų. Krovinio pristatymo sistema sustambintomis krovininėmis vietomis - tai treileriais, t.y. automobilių sunkiasvorėmis priekabomis, puspriekabėmis su uždarais arba specialiais nuimamais kėbulais. Pagrindiniai šios sistemos kroviniai, neskaitant treilerių, yra mašinos, savaeigė technika, gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos, t.t.) išdėstomi ir sutvirtinami transporto priemonėse - treileriuose, roltreileriuose, fletuose, sunkiasvorėse važiuoklėse, kas leidžia transportuoti agregatus be jų išardymo. Roltreileriai gali būti pakrauti ir iškrauti tik perkrovimo punktuose todėl jie naudojami treilerinis gabenimas į jūrų ir upės grandis. Kiti naudojami kontinentaliniuose gabenimuose naudojant sauskeliais transportą. Vienas pagrindinis šios sistemos trūkumas - žemas transporto priemonės keliamoji galia ir krovumo išnaudojimas.
Ši sistema aptarnauja palyginus mažus krovinių kiekius ir srautus nedideliuose atstumuose, integruoja keletą transporto rūšių. Pagrindiniai sistemos privalumai - linijinis laivų pakrovimo viename uoste padidinimas ir pelningas papildomo krovinio transportavimas, greitesnis mažų laivų perkrovimas, kas sumažina krantinių užimtumo laiką ir laivų prastovas. Sistema realiai leidžia sutaupyti krovinio pristatymo laiką atliekant pervežimus linijiniais laivais. Praktikai nei viena multimodalinis pervežimo sistema negali būti įgyvendinama nepanaudojant kelių transporto.
Teisinis reguliavimas
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis LR kelių transporto sistemos teisinį reguliavimą ir valdymą yra Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo, krovininio ir pašto, dokumentų siuntinių vežimo organizavimą ir vykdymą, vežimo valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. Kelių transporto kodeksas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 11 d. Vėliau jis buvo ne kartą keistas ir pildytas. Šiems, įsigaliojo 2005 m. balandžio 12 d. Šio kodekso nuostatos suderintos su įvairiais Europos Sąjungos reglamentais, susijusiais su keleivių ir krovinių vežimu.
Krovininiams vežėjams aktualius klausimus reglamentuoja aukščiau esantysis Kelių transporto kodekso skirsnis - Krovininis ir pašto vežimas. Nustatyta, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę pakrovti bei pristatyti krovinį į paskirties vietą, o krovinio siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį vežėjui ir sumokėti vežimo sutartyje nustatytą mokestį. Krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis skaičiuojama atskirai.
LR kelių transporto kodekse numatyta, kad užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Važtaraštis - tai dokumentas, kuriame nurodoma: siuntimo vietos ir data, siuntėjo juridinio asmens pavadinimas ar fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, gavėjo juridinio asmens pavadinimas ar fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, vežėjo pavadinimas ir adresas, vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, krovinio pavadinimas, krovinio svoris ar kiekis, krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas, vežant pavojingą krovinį - jo klasė ir nustatytas numeris. Šiuos rekvizitus nustato Finansų ministerija.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
2023 m., palyginti su ankstesniais metais, vadinamoji krovinių vežimo veikla Europos Sąjungos krovininiame kelių transporte sumažėjo keliais procentais. Naujausiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais ES šalių keliais vežėjai pervežė 13,2 mlrd. tonų krovinių. Taigi krovinių vežimo veikla sudarė 1,857 trilijono tonkilometrių - 3,2 proc. mažiau nei 2022 m. Primename, kad krovinių vežimo veikla, išreikšta tonkilometriais (tkm), yra krovinių vežimo matavimo vienetas, rodantis vienos tonos krovinių (įskaitant pakuotę ir intermodalinio transporto vienetų svorį) vežimą tam tikra transporto priemone.
„Eurostat“ pažymi, kad po tam tikrų svyravimų 2020 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį dėl su COVID-19 pandemija susijusių apribojimų, 2021 m. krovininis kelių transportas augo, o 2022 m. Tuo tarpu 2023 m. krovinių vežimo veiklos apimtys kiekvienu ketvirčiu mažėjo. Jos sudarė, palyginti su atitinkamais 2022 m. laikotarpiais - 2,3 proc. pirmąjį ketvirtį, 3,6 proc. antrąjį ketvirtį, 3,8 proc. trečiąjį ketvirtį ir 3,1 proc. ketvirtąjį ketvirtį. Pažymėtina, kad antrąjį pusmetį krovinių vežimo kelių transportu apimtys sumažėjo iki 2019 m. esančio lygio.
„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais daugiausia vežta maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių - 308 mlrd. Pernai daugiausia įgyvendintų transporto operacijų sumažėjo Portugalijoje (16,4 proc.), Slovakijoje (16,2 proc.) ir Švedijoje (11,5 proc.). „Eurostat“ pabrėžia, kad 2023 m. Didžiausias krovinių kiekis buvo vežamas tarp Vokietijos ir Nyderlandų - 83,3 mln. tonų. Antras pagal dydį buvo prekių srautas tarp Vokietijos ir Lenkijos - 69,2 mln. tonų. Tuo tarpu prekių mainai tarp Belgijos ir Prancūzijos siekė 53,8 mln.
Straipsnyje analizuojami Lietuvos apskričių 2020-2024 m. krovininio kelių transporto rodikliai, siekiant įvertinti jų pasiskirstymą ir poveikį regionų ekonomikai. Remiantis statistiniais duomenimis tyrime taikoma lyginamoji analizė, kur statistiniai rodikliai perskaičiuojami santykiniais rodikliais, ir vertinami. Straipsnio tikslas: palyginti Lietuvos krovininio kelių transporto veiklos rodiklius pagal apskritis. Tyrime analizuojama krovininio kelių transporto ūkio subjektų skaičiaus kaita, transporto priemonių parkas, kelių tinklas, kaip transporto infrastruktūros dalis bei vietinių krovinių vežimo tendencijos. Straipsnyje išryškinamos esminės regioninių skirtumų priežastys. Apskričių ekonominiam augimui įtaką turi transporto įmonių tankis ir jų veiklos intensyvumas, kuris priklauso nuo pakraunamų krovinių kiekio, taip pat kelių tinklo prieinamumo ir infrastruktūros išvystymo.
tags: #krovininis #keliu #transportas