2012 m. sausio 13 d. prie Italijai priklausančios Džilijo (Giglio) salos Viduržemio jūroje įvyko viena didžiausių kruizinių laivų katastrofų istorijoje. Milžiniškas kruizinis laivas „Costa Concordia“, plaukdamas maršrutu iš Čivitavekijos į Savoną, užplaukė ant povandeninės uolos ir ėmė skęsti. Ši nelaimė pareikalavo 32 žmonių gyvybių, daugybė buvo sužeista, o daugiau nei 4 tūkstančiai keleivių ir įgulos narių buvo evakuoti.
Laivas „Costa Concordia“ buvo vienas didžiausių ir prabangiausių Italijoje pagamintų kruizinių laivų, pradėtas naudoti 2006 m. Jis buvo 290 metrų ilgio, 114 500 tonų vandentalpos ir galėjo plukdyti daugiau nei 4 tūkstančius žmonių. Laive buvo 58 apartamentai su balkonais, penki restoranai, 13 barų, keturi baseinai ir kitos pramogų bei poilsio zonos.
Tragedija įvyko penktadienio vakarą apie 22 val. vietos laiku, kai keleiviai buvo bepradedantys vakarieniauti. Staigus smūgis į povandeninę uolą sukėlė paniką laive. Dėl smūgio dugne atsivėrė didelė, daugiau nei 60 metrų ilgio skylė, per kurią ėmė plūsti vanduo. Laivas pradėjo greitai svirti ant šono, o vėliau pasviro beveik 90 laipsnių kampu. Kai kurie keleiviai, apimti siaubo, iššoko už borto į šaltą vandenį.
Katastrofos eiga ir gelbėjimo operacija
Iš pradžių keleiviams buvo pranešta, kad laivas sustojo dėl elektros gedimo, tačiau netrukus įgula liepė apsivilkti gelbėjimosi liemenes ir eiti prie gelbėjimosi valčių. Tačiau dėl staigaus laivo pasvyrimo ir kilusios panikos gelbėjimo operacija buvo itin sudėtinga. Kai kurie keleiviai ir įgulos nariai teigė, kad valandą po avarijos nebuvo duota jokių aiškių nurodymų, kaip gelbėtis. Kiti pasakojo, kad aptarnaujantis personalas elgėsi panašiai kaip „Titanike“: tik ramino, tačiau nepadėjo išsigelbėti.
Italijos pakrantės apsaugos tarnyba ir kitos gelbėjimo tarnybos nedelsiant pradėjo masinę gelbėjimo operaciją. Į pagalbą buvo pasitelkti sraigtasparniai su prožektoriais, netoliese buvę laivai ir vietinių gyventojų valtys. Gelbėtojai narai tikrino po vandeniu atsidūrusius laivo skyrius, ieškodami įstrigusių žmonių. Operaciją sunkino didžiulis laivo dydis ir tai, kad jis buvo stipriai pasviręs. Kai kurie praėjimai buvo užversti nuolaužomis.
Daugumą keleivių pavyko evakuoti ir nugabenti į Džilijo salą, kur juos svetingai priėmė vietos gyventojai. Jiems buvo suteiktas maistas, antklodės ir pastogė viešbučiuose, mokyklose, sporto klubuose ir net bažnyčioje. Kai kurie keleiviai naktį praleido susispaudę keliuose salos viešbučių kambariuose ir vietos bažnyčioje.
Aukos ir jų istorijos
Katastrofos metu žuvo 32 žmonės, tarp jų ir penkerių metų mergaitė Dayna Arlotti su savo tėčiu. Kai kurių aukų paskutinių gyvenimo akimirkų paslaptys atskleistos Italijos teismui pateiktuose dokumentuose. Pasakojama apie paniką ir chaosą, apėmusius žmones, kai pro didžiulę laivo šone išmuštą skylę pradėjo plūsti vanduo. Kai kurie žuvo nukritę į vandenį, neturėdami gelbėjimosi liemenių, kiti - dėl patirto streso ar patirtų traumų. Vienas laivo baro darbuotojas iš Peru žuvo įkritęs į vandenį, nes neturėjo gelbėjimosi liemenės. Laive muzikantu dirbęs Giuseppe Girolamo vietą gelbėjimo valtyje užleido kitam keleiviui, tačiau pats įkrito į vandenį ir nuskendo. Keleivė Maria D'Introno šiaip ne taip pasiekė gelbėjimo valtį, tačiau jai teko grįžti į laivą, nes valties taip ir nepavyko nuleisti į vandenį. Laivui skęstant, moteris šoko į vandenį ir nuskendo, nes nemokėjo plaukti.
Prokurorų pateiktuose dokumentuose taip pat minimi asmenys, vis dar kenčiantys nuo nemigos ir kitokių potrauminio šoko sukeltų negalavimų.
Kapitono atsakomybė ir teismo procesas
Vienas pagrindinių įtariamųjų šioje byloje - laivo kapitonas Francesco Schettino. Jam pateikti kaltinimai dėl netyčinio nužudymo ir dėl to, kad jis paliko laivą dar nesibaigus keleivių evakuacijai. Kapitonas tvirtina, kad laivas nebuvo nukrypęs nuo kurso ir užplaukė ant jūrų žemėlapiuose nepažymėto rifo. Tačiau Italijos žiniasklaida teigia, kad laivas incidento metu nuo kurso buvo nukrypęs 4 km, o kapitonas galimai norėjo, kad vakarieniaujantys keleiviai iš arčiau pamatytų gražiai apšviestą Džilijo salą. Kai kurie keleiviai teigia, kad kapitonas buvo viename iš laivo restoranų, kai tuo tarpu jis tvirtina stovėjęs prie vairo. Taip pat įtarimų kelia tai, kad kapitono dėmesį iki tragedijos likus kelioms minutėms blaškė ant kapitono tiltelio buvusi šokėja iš Moldovos Domnica Cemortan.
F. Schettino ir jo vyresnysis padėjėjas Ciro Ambrosio buvo sulaikyti. Jiems pradėta baudžiamoji byla. Teismo procesas prieš F. Schettino ir kitus laivo įgulos narius prasidėjo.
Laivo iškėlimas ir išardymas
Po ilgų ir sudėtingų gelbėjimo bei parengiamųjų darbų, 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo baigti laivo atstatymo į vertikalią padėtį darbai. 2014 m. liepos 23 d. laivas buvo išplukdytas iš Džilijo salos ir nugabentas į Genujos uostą, kur buvo supjaustytas į metalo laužą. Tai buvo viena didžiausių laivybos operacijų istorijoje.
Laivo savininkui ir operatoriui „Costa Crociere“, „Carnival Corp“ skyriui, ši nelaimė ir jos pasekmės kainavo daugiau nei 1,5 milijardo eurų, įskaitant paties laivo vertę (apie 500 mln. eurų) ir kompensacijas keleiviams (apie milijardą eurų).
Mirtina kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa. 1 dalis [4K] | Nuostabu
Katastrofa „Costa Concordia“ tapo skaudžiu priminimu apie kruizinių laivų kelionių rizikas ir būtinybę užtikrinti aukščiausius saugumo standartus jūroje.