Pjautuvas ir kūjis yra vienas labiausiai atpažįstamų XX amžiaus simbolių, glaudžiai susijęs su Sovietų Sąjungos istorija ir ideologija. Nors šiandien daugelyje šalių jo demonstravimas yra ribojamas ar draudžiamas, simbolio atsiradimas ir evoliucija turi gilias istorines šaknis.
Simbolio kilmė ir raida
Egzistuoja du šio simbolio pavadinimo variantai - „pjautuvas ir kūjis“ ir „kūjis ir pjautuvas“. Pjautuvas vaizduojamas uždėtas ant kūjo. Tai rodo, kad kūjis herbe yra heraldiškai vyresnė. Kūjis nuo viduramžių darėsi įvairių amatų simboliu. Daugelyje techninių emblemų pavaizduoti kūjai - du sukryžiuoti kūjai ar plaktukai arba plaktukas sukryžiuotas su kitų įrankiu - veržliarakčiu, kirviu, kirtikliu ir pan. Nuo XIX a. antros pusės V. Europos proletarinės organizacijos savo klasiniu simboliu pasirinko kūjį.
Iki 1917 m. rusiškoje heraldikoje pjautuvas buvo daugelio miestų herbų dalis. Sovietų Rusijos vyriausybės nutarimu pjautuvo ir kūjo emblema buvo priimta 1918 m. kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. 1918 m. liepos 10 d. ją patvirtino V Tarybų suvažiavimas. Pirmą kartą pavaizduota ant Rusijos SFSR Liaudes komisarų tarybos antspaudo 1918 m.
Pjautuvas ir kūjis buvo vadinami „mažuoju SSRS herbu“, kuris naudotas iki 4-ojo dešimtmečio vidurio, kol veikė 1918 ir 1924 m. SSRS vėliavoje pjautuvas ir kūjis atsirado kartu su raudona žvaigžde 1923 m. 1924 m. simbolis buvo aprašytas konstitucijoje. Buvo aprašytas RSFSR 1937 ir 1977 m.
Pjautuvas ir kūjis buvo pavaizduoti antspauduose, oficialiuose dokumentuose, kariuomenės uniformose, oficialių pastatų fasaduose, ant piniginių ženklų, ant Aukščiausiųjų Tarybų tribūnų, laikraščiuose, ordinų ir medalių ženkluose ir t.t.
Pjautuvo ir kūjo naudojimas po SSRS griūties
Suirus SSRS, pjautuvas ir kūjis kaip simbolis vis dar naudojamas kai kuriose teritorijose ir organizacijose. Jis išlikęs Briansko srities herbe ir vėliavoje, Vladimiro srities ir kai kurių miestų vėliavose. Nepripažinta Padniestrės Moldavijos respublika naudoja nežymiai pakeistus Moldavijos SSR herbą ir vėliavą, kurie turi pjautuvą ir kūjį. Pjautuvas ir kūjis buvo ir yra dalies šalių komunistų partijų simbolis.
Baudų už komunistinės simbolikos demonstravimą Lietuvoje atvejis
Lietuvoje, siekiant atsiriboti nuo totalitarinių režimų simbolių, buvo priimti įstatymai, draudžiantys viešai demonstruoti sovietinius ir nacistinius simbolius. 2008 metais Seime buvo priimtas įstatymas, sulaukęs ir Maskvos pasipiktinimo, kuris draudžia susirinkimų metu ir viešosiose vietose demonstruoti sovietinius ir nacistinius simbolius. Tarp išvardytų draudžiamų dalykų yra ir „sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytos vėliavos ar ženklai“.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, priimtos po šio įstatymo, numato, jog už tokio draudimo nesilaikymą žmogui gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Tačiau baudos nebus skiriamos tais atvejais, kai simbolika naudojama muziejų veikloje, atspindint istorinius įvykius, totalitarinių režimų veiklą, švietime, moksle, antikvarinių daiktų prekyboje.
Širvintose kilo incidentas, kai rajono tarybos narys Virginijus Sarpauskas gavo 150 eurų baudą už komunistinės simbolikos platinimą ir demonstravimą, pasipiktinęs stovinčiais paminklais su sovietine simbolika. Panaši situacija nutiko ir širvintiškiui Vygintui Šuminskui, kuris, protestuodamas prieš savivaldybės delsimą išmontuoti ženklą su sovietiniu kūju ir pjautuvu, sukūrė meninę instaliaciją. Policija surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, teigdama, kad jis „suorganizavo renginį, nesilaikydamas renginių organizavimo reikalavimų“. Nors V. Šuminskas su tuo nesutiko ir paaiškino, kad tai buvo meninė instaliacija, jam buvo pasiūlyta sumokėti 15 eurų baudą.
Diskusijos ir prieštaravimai įstatymų dėl simbolikos srityje
Lietuvos Seime vyko ilgų diskusijų dėl sovietinės ir nacistinės simbolikos draudimo. Kai kurie parlamentarai kritikavo pataisas, teigdami, kad jos ne tik išbraukia dalį Lietuvos istorijos, bet ir gali sukelti įvairių problemų. Buvo argumentuojama, kad draudimai gali paveikti ir istorinių įvykių atspindėjimą, meną, o taip pat kelti sunkumų užsienio turistams ar tarptautinėms kompanijoms.
Pavyzdžiui, kylančius klausimus dėl užsienio kompanijų prekių ženklų, kuriuose gali būti panaudota sovietinė simbolika, paminėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas. Jis pažymėjo, kad tokie ženklai, kaip „Aeroflot“, patenka į užsienio kompanijų prekių ženklų sritį ir Lietuvos įstatymų tiesiogiai nereglamentuojami.
Kita vertus, buvo ir argumentų, kad priklausymas Sovietų Sąjungai yra Lietuvos istorijos dalis, todėl nuo jos neįmanoma pabėgti, ir netapo istorijos „vandalais“. Tačiau kita nuomonė teigė, kad „uždraustas vaisius saldesnis“ ir jaunimas gali pradėti garbinti draudžiamus simbolius.
Komunistinių simbolių draudimai plinta Rusijos kaimyninėse šalyse
Kai kurie politikai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo įstatymų piktnaudžiavimo ir per didelio apkrovimo prokuratūrai bei policijai, kurių darbas neatneš jokios naudos visuomenei.
