Visuose automobiliuose yra stabdžių sistemos, kurios privalo veikti tinkamai, kad automobilis būtų tinkamas dalyvavimui eisme. Automobilio stabdžių sistema yra skirta važiavimo greičio sumažinimui bei automobilio sustabdymui numatytoje vietoje. Stabdžiai taip pat yra naudojami automobilio stovėjimo metu. Visuose automobiliuose yra naudojamos stabdžių sistemos - įprastai galingesniuose ir sunkesniuose automobiliuose šios sistemos yra efektyvesnės, kad būtų išlaikomas saugus stabdymo kelias. Automobiliuose stabdžiai veikia trinties principu - tam tikros vietos yra suspaudžiamos, kad automobilio ratai būtų sustabdomi.
Šiuolaikiniuose automobiliuose yra montuojami du stabdžiai: darbinis stabdis (pagrindinis), veikiantis visus ratus ir skirtas automobilio greičio sumažinimui arba visiškam jo sustabdymui, bei rankinis stabdis (dar kitaip - avarinis, stovėjimo stabdis). Visi automobiliai turi stovėjimo stabdį, kuris dar žinomas kaip rankinis arba avarinis stabdys. Pagrindinė stabdžių sistema veikia tada, kai spaudžiamas stabdžių pedalas. Visuose automobiliuose pagrindiniu stabdžiu yra stabdomi visi automobilio ratai, o galiniai ratai stabdomi naudojant stovėjimo stabdį. Visi automobilio ratai stabdomi, kai naudojamas pagrindinis stabdys.
Stabdžių sistemos evoliucija
Toliau tęsiame įmonės FOMAR padovanotą istoriją apie stabdžių sistemos atsiradimą automobiliuose. Pirmieji automobiliai su keturiais stabdomais ratais buvo „Issota Fraschini“, „Tatra i Arrol-Johnston“. 1910 metais automobilių kompanijos į serijinę gamybą paleido stabdžių sistemas visiems keturiems ratams. Visgi, praėjo daug metų, kol ši gamyba tapo visuotine. Iki tol dar ilgą laiką Europoje (ir ne tik) buvo naudojami traukių pagalba valdomi mechaniniai stabdžiai, o taip pat Adamo Tuszyńskio aprašytos sistemos. 1920 metais Europoje buvo gaminami limuzinai „Hispano-Suiza“, kuriuose hidrauliniai stabdžiai buvo su stiprintuvu.
Būgniniai stabdžiai buvo naudojami automobiliuose maždaug iki septintojo praeito amžiaus dešimtmečio. Primename, kad šio tipo stabdžių konstruktoriumi yra laikomas Wilhelmas Maybachas. Būtent jam kilo idėja sumontuoti stabdį rato viduje (būgne). Būgno viduje sumontuotos specialios kaladėlės yra plečiamos ir prispaudžiamos prie būgno. Deja, pagrindinis būgninių stabdžių trūkumas buvo stabdymo metu išsiskirianti ir ilgai neišsisklaidanti šiluminė energija. Šeštajame bei septintajame dešimtmetyje automobilių gamintojai pradėjo vis dažniau naudoti diskines stabdžių sistemas, bet tada ši ypatybė vis dar buvo reta ir labiau aktuali sportiniuose automobiliuose. Diskinių stabdžių konstrukcija yra žinoma nuo 1902 metų. Tačiau nuolatiniam naudojimui jie buvo pasirinkti tik praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje - tuomet, kai buvo sukonstruotas judantis stabdžių suporto korpusas.
Hidraulinės, diskinės ir būgninės stabdžių sistemos
Kone visuose automobiliuose jau daugelį metų naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos. Kai vairuotojas nutaria stabdyti, jis nuspaudžia atitinkamą stabdžių svirtį. Traukių pagalba (mechaniniuose stabdžiuose) arba hidrauliškai (hidrauliniuose stabdžiuose) nuspaudimo jėga yra perduodama atskiriems automobilio ratams. Sunkvežimiuose ir autobusuose nuspaudimo jėgą perduoda pneumatinė sistema. Tarp stabdžius įjungiančios svirties ir stabdžių ratuose yra daugybė įrenginių, stiprinančių nuspaudimo jėgą ir gerinančių jos veikimą. Šie įrenginiai pritaiko skirtingą nuspaudimo jėgą priekiniams ir galiniams stabdžiams.
Konstrukcija ir veikimo principas, iš esmės, buvo identiški. Skirtumą sudarė tik jų išmatavimai. Kai diskiniai stabdžiai lengvuose automobiliuose tapo įprastu reiškiniu, o kartu su jais - įvairios elektroninės sistemos, tokios kaip ABS arba ESP (ABS -angl. Anti-Lock Braking System - sistema, neleidžianti užsiblokuoti ratams stabdymo metu; ESP - angl. Electronic Stability Program - sistema, pristabdydama vieną ar kelis ratus stabilizuoja automobilio trajektoriją posūkio metu), pradėta svarstyti apie diskinių stabdžių naudojimą sunkvežimiuose. Jie buvo būtini dėl ABS ir ESP sistemų, kurias pradėta montuoti ir į sunkvežimius. Šios sistemos automobiliuose su būgniniais stabdžiais yra neįmanomos, kadangi stabdžių reakcijos laikas po pedalo nuspaudimo yra per ilgas.
Diskinių ir būgninių stabdžių sistemų stiprumas yra labai panašus, bet didžiausias diskinių stabdžių privalumas yra pagerintos aušinimo savybės. Įprastai būgniniai stabdžiai randami biudžetinės klasės automobiliuose, kur nereikalingas didelis efektyvumas ir svarbūs žemesni gamybos ir priežiūros kaštai. Prie automobilio ašies pritvirtintą stabdžių diską „gaubia“ specialus įtaisas (laikiklis), kuriame sumontuoti stabdžių sistemos cilindrai ir paslėptos stabdžių trinkelės. Jos stabdymo metu yra prispaudžiamos prie disko ir mažina jo sukimosi greitį. Tokius stabdžius lengviau pataisyti, jie savaime nusivalo ir neužsiteršia, yra atsparesni aukštoms temperatūroms, todėl ir patikimesni bei veiksmingesni. Išties, jų veiksmingumas tiek skyrėsi nuo būgninių stabdžių veiksmingumo, kad apie tai buvo įspėjami kiti eismo dalyviai.
Stabdžių sistemos dalys ir jų veikimas
Labai svarbi automobilio stabdžių sistemos dalis yra stabdžių stiprintuvas. Tai vakuumo pagalba veikiantis mechanizmas, kuris gerokai sustiprina stabdžių efektyvumą. Kai vairuotojas nutaria stabdyti, jis nuspaudžia atitinkamą stabdžių svirtį. Traukių pagalba (mechaniniuose stabdžiuose) arba hidrauliškai (hidrauliniuose stabdžiuose) nuspaudimo jėga yra perduodama atskiriems automobilio ratams. Paprastai jie yra montuojami priekyje ir dirba kartu su stabdžių trinkelėmis, kurios stabdymo metu yra spaudžiamos prie ketaus diskų, kurie sukasi kartu su ratu. Kuo stipriau spaudžiamas stabdžių pedalas, tuo didesne jėga spaudžiamos stabdžių trinkelės prie diskų, kol dėl jų trinties automobilis pradeda stoti.
Jie yra būgno formos (1) ir montuojami tik gale. Būgninės stabdžių trinkelės (a) yra išlenktos pusapskritimiu bei turi frikcinius antdėklus ir stabdymo metu yra spaudžiamos prie vidinio būgno paviršiaus. Spaudžiant stabdžio pedalą hidraulinėje stabdžių sistemoje yra sukuriamas slėgis, kurio pagalba rato stabdžių cilindriukas spaudžia trinkeles į vidinį būgnų paviršių, kol dėl jų trinties automobilis pradeda stoti. Šio skysčio pagalba vyksta stabdymas ir jo krūvio paskirstymas į visus keturis ratus.
Stovėjimo (rankinis) stabdys
Visuose automobiliuose yra stovėjimo stabdys, kuris dar žinomas kaip rankinis arba avarinis stabdys. Įprastai jis yra atpažįstamas kaip rankena centrinės konsolės viduryje, bet daugelyje modernių automobilių stovėjimo stabdys valdomas mygtuku. Stovėjimo stabdys yra skirtas automobilio parkavimui bei avarinėms situacijoms, kai sugenda pagrindiniai stabdžiai. Senesniuose automobiliuose dažniausiai buvo naudojamas trosu valdomas stovėjimo stabdys. Prieš daugiau nei 20 metų gamintojai į įvairius modelius pradėjo montuoti ir elektrinius stovėjimo stabdžius. Prie galinių ratų stabdžių sistemos montuojami du galingi elektros varikliai, kuriuos aktyvuojant stabdomi galiniai ratai.
Automobilių istorijoje buvo keletas modelių, kuriuose stovėjimo stabdys veikė ne galinius ratus. Aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose buvo naudojamas stovėjimo stabdys priekiniams ratams. Automobilio techninės apžiūros metu galite pastebėti, kad darbuotojai visada tikrina stovėjimo stabdžio efektyvumą, nes jis gali neveikti dėl įvairių priežasčių. Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, turėkite įprotį jį reguliariai naudoti.
Regeneracinis stabdymas elektromobiliuose ir hibriduose
Galų gale, elektromobiliuose bei hibriduose dažnai naudojamas regeneracinis stabdymas. Kai atleidžiamas akceleratoriaus pedalas, automobilis automatiškai stabdomas varikliu ir įkraunama baterija.
Stabdžių sistemos priežiūra ir gedimai
Diskinių stabdžių trinkelės vidutiniškai keičiamos kas 25,000 km. Diskiniai stabdžiai turėtų būti keičiami kas trečio stabdžių trinkelių keitimo metu. Patikėkite Jūsų automobilio reguliarų patikrinimą ekspertams. Rinkitės susidėvėjusių dalių keitimui originalias, gamintojo išbandytas dalis. Pirmuosius kilometrus su naujai pakeistomis stabdžių trinkelėmis važiuokite atsargiai, nes naujos trinkelės turi prisitrinti, kad jų darbas būtų maksimaliai efektyvus.
Nuokalnėse naudokite stabdymą varikliu, jungiant žemesnę pavarą. Venkite ilgo stabdymo. Tai sąlygoja trinkelių perkaitimą (iki 800°C) ir staigų stabdymo efektyvumo kritimą (stabdžių dingimo fenomenas). Stabdžių pedalas spaudžiant tiesiog prasmenga. Jūs turite jį papumpuoti, kad pradėtų stabdyti. Stabdžiai blokuojasi. Visada keisdami nusidėvėjusias dalis rinkitės originalias dalis, išrinktas pagal kėbulo numerį.
Susidūrus su stabdžių sistemos gedimais, dažniausiai stabdžiai veikia silpnai, nebestabdo kažkuris ratas arba sklinda pašaliniai garsai. Taigi, jeigu stabdymo metu automobilis „tempiamas“ į šoną, jaučiama vibracija, pašaliniai garsai, arba pedalas pasidaro per „minkštas“, būtinai reikia vykti į autoservisą sistemos patikrai. Pastebėjus bet kokius stabdžių sistemos gedimų požymius labai svarbu juos kuo greičiau diagnozuoti ir sutvarkyti.
Naudojant ratukus su stabdžiais ir ratukus su stovėjimo užraktais, nėra jokios galimybės suklysti. Jais reikia pasikliauti, ypač pavojingose situacijose. Tam reikia ir profesinės saugos, ir sveiko proto. Jūs patys geriausiai žinote apie nelaimingų atsitikimų riziką intralogistikoje. Nuo elektros smūgio iki sumušimų - viskas įskaičiuota. Pasukami ratukai su stabdžiais stabdžių sistemomis(rato ir pasukamosios galvutės stabdžiu) blokuoja ratuko riedėjimo ir pasukimo judesius ramybės būsenoje. Naudojamos „priekinės“, „galinės“, „fiksuotos“ ir „centrinės“ stabdžių sistemos. „Priekinės“ stabdžių sistemos yra priekyje važiavimo krypties atžvilgiu. „Galinių“ stabdžių sistemos montuojamos ratukų gale. „Fiksuotos“ stabdžių sistemos nesisuka kartu su pasukama galvute, o pedalas visada lieka toje pačioje padėtyje. „Centrinių“ stabdžių sistemose viena svirtimi stabdomi du ar daugiau transporto priemonės ratukų. Sunkiasvorių ratų su stabdžiu standartinėje komplektacijoje yra įvairių blokavimo sistemų, įskaitant pirmiau išvardytus blokavimo įtaisus („Stop-Top“ arba „Wheel Stop“). Galite rinktis iš dviejų fiksuoto rato su stabdžiu variantų: „Blickle“ būgninį stabdį ir ‚Blickle‘ mirusiojo stabdį. Būgninis stabdys veikia spaudžiant dvi į ratą įmontuotas stabdžių trinkeles prie lieto rato centro, kuris veikia kaip stabdžių būgnas. Neveikiantis stabdys panašus į būgninį stabdį, tačiau stabdymui, kai stabdys neįjungtas, naudojama integruota spyruoklė. Stabdį galima atleisti svirtimi arba traukiant trosą. Galimos kairiarankiams ir dešiniarankiams skirtų stabdžių versijos.