Nors didžioji dauguma pasaulio šalių eismą vykdo dešine kelio puse, yra nemažai valstybių, kuriose situacija yra priešinga - eismas vyksta kaire kelio puse, o vairas yra dešinėje pusėje. Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Tiesa, pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus.
Istorinės transporto priemonės statusas
Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonės neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda.
Ramūnas Kardelis, Lietuvos Istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ vadovas, suskaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 1466 istorinės transporto priemonės. Dešiniavairių tarp jų - vos kelios dešimtys. Daugumą sudaro sunkvežimiai ir autobusai, lengvųjų automobilių - labai nedaug. Tačiau tikra tiesa, kad Lietuvoje galima užregistruoti istorinį automobilį su vairu dešinėje nemontuojant jam papildomos įrangos.
Ekspertas akcentavo, kad lengvata, numatyta istoriniams automobiliams, anaiptol nereiškia, kad Lietuvoje galima įregistruoti visus senus automobilius su vairu dešinėje. Istoriniu gali būti pripažintas tik tas automobilis, kuris ne jaunesnis nei 30 metų. Jis privalo būti originalus, neturėti jokių esminių perdarymų - turi būti originalus variklis, gamintojo numatyta spalvinė gama, gamyklinis salonas. Automobilis turi būti toks, koks jis išvažiavo per gamyklos vartus. Jeigu asociacijos vertintojai nusprendžia, kad automobilis atitinka istorinei transporto priemonei taikomus reikalavimus, jo savininkui išduodama pažyma, leidžianti automobilį su vairu dešinėje užregistruoti Lietuvoje.
Nors žmonės mėgsta susidėti geresnį saloną ir pan., tai irgi įmanoma, svarbiausia, kad tai, kas montuojama į automobilį, būtų skirta konkrečiam modeliui ir atitiktų jo gamybos metus. Jei, pavyzdžiui, žmogus atsiveš iš Japonijos „Toyota Supra“ ir į ją sudės BMW saloną, istoriniam automobiliui taikomų reikalavimų toks automobilis jau nebeatitiks. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, jog istorinė transporto priemonė nėra skirta kasdieniam naudojimui. Įprastai tokie automobiliai naudojami geriausiu atveju nuo balandžio iki vasaros pabaigos.
Kodėl populiarėja dešiniarankiai automobiliai?
Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeidžiant įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.
Ne tik dešiniavairį automobilį vairuojantis, bet ir jų importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai. Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau. Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių. Pašnekovas taip pat akcentavo, kad 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas.
Iššūkiai vairuojant dešiniarankius automobilius
Tačiau vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis. Vairuoti visai paprasta, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyksta. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje yra tokie, kad ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius, kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Bet viskas išsisprendė su daugiau praktikos.
Kadangi automobilis, kurį vairuoju, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas. Vairavimo patirties Anglijoje turintis pašnekovas tikino, kad priprasti sunku nebuvo. Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį.
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane.
Vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, kaip tikino pašnekovė, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis. Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties. Eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės.
Eismo krypties istorija
Lietuvos keliuose, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra įprasta važiuoti dešiniąja kelio puse. Benjaminas D. Eshamas sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame suskirstytos visos valstybės pagal palaikomo eismo kryptį. Kaip galima matyti, didžioji dauguma šalių eismą vykdo mums įprasta dešine kelio puse. Tokiu principu paremtu eismu naudojasi maždaug 65 proc. pasaulio gyventojų ir jie nukeliauja maždaug 90 proc. Indija yra daugiausiai gyventojų turinti šalis, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Japonija yra laikoma viena stipriausių ekonominių valstybių pasaulyje - joje eismas taip pat vyksta kairiąja kelio puse.
Pasirodo, eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Iš tikrųjų, šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikę kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėse rankose, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį.
Prancūzai buvo linkę važinėti dešiniąja kelio puse. Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles - dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešiniąja kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Visgi, buvo ir kitų priežasčių.
Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose - taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje. Visgi, JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešinia, dominuojančia, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi, įsitvirtino eismas dešine kelio puse.
Didžioji pasaulio dalis važinėja dešiniąja kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis - norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kaire kelio puse.
Antikos istorikai apie aisčius
Didžioji pasaulio dalis važinėja dešine kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis - norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kaire kelio puse.
Taip pat skaitykite: 5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje; Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?; Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą? DELFI redakciją pasiekė skaitytojo laiškas su nuotrauka, kurioje - prieš daugiau nei 30 metų pagamintas BMW modelis su vairu dešinėje ir istoriniais valstybinio ženklo numeriais. „Ar kažkas pasikeitė, kad Lietuvoje galima užregistruoti automobilį su vairu dešinėje, nesumontavus jam papildomą matomumą užtikrinančios įrangos?“ - teiravosi redakcijai parašęs skaitytojas. Jo nuotraukoje - BMW E30 kabrioletas su naujo pavyzdžio (iki šiol naudotus rudos spalvos istoriniams automobiliams skirtus valstybinius numerius pakeitė balti numeriai) valstybinio ženklo numeriais. Automobilio salono dešinėje pusėje - vairas, tačiau papildomo netiesioginio matymo įrangos, išvardytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir būtinos norint užsiregistruoti automobilį, pritaikytą eismui kaire kelio puse, nėra.
Išimtys ir taisyklės
Ingrida Kuorytė, „Regitros“ komunikacijos skyriaus vadovė, patikino, kad tvarka - nepasikeitė. Šiemet metų pradžioje atsiradusia galimybe įregistruoti Lietuvoje dešiniavairį automobilį vis dar gali pasinaudoti tik tie, kurie registruojamame modelyje sumontuoja įrangą, užtikrinančią, kad dešinėje sėdintis vairuotojas gerai matys ir tai, kas vyksta automobilio kairėje pusėje bei priešingos krypties eismą. Kitaip tariant, turi būti pateikiama ekspertizės pažyma, kuri patvirtintų papildomos netiesioginio matymo įrangos sumontavimą. Ekspertizę reikia atlikti Lietuvos techninės apžiūros įmonėse.
Tačiau ji pabrėžė, kad yra kelios išimtys, kai dešiniavairės transporto priemonės gali būti Lietuvoje registruojamos be papildomos įrangos. Išimčių sąraše - iki 1993 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įregistruoti automobiliai, taip pat tos transporto priemonės, kurios pagal konstrukciją ir įrangą skirtos atlikti specialioms darbo funkcijoms (pavyzdžiui, miesto valymo automobiliai), taip pat - istorinės transporto priemonės. Istorinėms transporto priemonėms taikoma atitikties lengvata registracijai. Kitaip tariant, toms, kurios turi vairą dešinėje pusėje, papildoma netiesioginio matymo įranga nereikalinga, nes jos nėra naudojamos kasdienėms reikmėms.
Justas Rašomavičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas, patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigalioja nuo 2018 m. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Tuomet užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti, patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse. Pašnekovas akcentavo, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams. Sunku pasakyti, ar pasikeitę įstatymai suvilios pirkti, vežtis tokius automobilius. Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015 m. Tąkart KT priminė ne tik tai, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius.