Dviračių transporto plėtra Lietuvoje įgavo naują pagreitį, o valstybė skiria vis daugiau dėmesio dviračių infrastruktūros gerinimui.
Važiavimas dviračiu tampa vis populiaresnis Europos miestuose, keisdamas ne tik miestų infrastruktūrą, bet ir gyventojų įpročius. Daugelis miestų investuoja į dviračių takų plėtrą, siekdami skatinti tvarų judumą ir mažinti transporto spūstis bei taršą.
Susisiekimo ministerijos planuojamos investicijos, siekiančios 100 mln. eurų, iki 2027 m. reikšmingai prisidės prie pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros 18-oje šalies savivaldybių. Pirmiausia finansavimą gaus Kaunas, Kėdainiai ir Šiauliai, kur planuojama nutiesti dešimtis kilometrų naujų dviračių takų, taip gerinant susisiekimą ir skatinant gyventojus rinktis tvaresnes transporto priemones. Be to, papildomos 33,7 mln. eurų investicijos, kurias siūloma perskirstyti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, sudarytų sąlygas net 42 savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo planų, plėtoti dviračių infrastruktūrą. Jei šiam siūlymui pritars Europos Komisija, iki 2026 m. Šie pokyčiai rodo esminį dviračių transporto populiarėjimą ir jo integraciją į miesto susisiekimo sistemas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, jei Europos Komisija patvirtins siūlomą finansavimą, investicijos į bemotorio transporto infrastruktūrą savivaldybėse išaugs net 13 kartų - nuo 9,6 mln. eurų (2014-2020 m) laikotarpiu iki beveik 134 mln. eurų (2021-2027 m). Tai reikšmingas žingsnis siekiant mažinti transporto sektoriaus taršą, skatinti gyventojų fizinį aktyvumą ir sukurti saugią bei patogią alternatyvą automobilių transportui.
Šiuo metu Lietuvoje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių infrastruktūros, o iki 2035 m. šis tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. Vilniaus savivaldybės duomenimis, Vilniuje dviračių trasų tinklas jau viršija 160 km ir toliau plečiasi kasmet tiesiant papildomus kilometrus ir siekiant sujungti pavienes atkarpas į vientisą tinklą. Tačiau Lietuvos dviratininkų bendrija atkreipia dėmesį, kad oficiali statistika gali neatitikti realybės - dalis „dviračių trasų“ iš tiesų yra tiesiog šaligatviai, kuriuose leidžiama važiuoti dviračiu, tačiau jie nėra pritaikyti patogiam ir saugiam eismui. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat aktyviai plečia dviračių infrastruktūrą. Savivaldybės duomenimis, planuojama atnaujinti arba įrengti 27 dviračių ir pėsčiųjų takų atkarpas, kurių bendras ilgis sudarys 33 km. Tikslas - sukurti kokybišką žaliąją infrastruktūrą miesto gyventojams ir svečiams.
Dviračių avarijų statistika ir saugumo aspektai
Nors pastaraisiais metais dviračių infrastruktūrai Lietuvoje skiriamos rekordinės investicijos, dviratininkų bendruomenė vis dar išlieka nepatenkinta. Dalis dviračių takų neatitinka statybos reikalavimų (STR) - jie yra per siauri, nepatogūs ar net pavojingi dėl prasto dangos įrengimo. Be to, kai kurie sprendimai priimami ne dviratininkų naudai - vietoj patogių ir tiesių dviračių takų beveik visais atvejais, ties įvažiavimais į šalia kelio esančias teritorijas įrengiami “duobėti” dviračių takai, taip suteikiant prioritetą automobiliams, o ne dviratininkams. Taip pat pastebima, kad kai kuriose savivaldybėse, siekiant parodyti spartų dviračių takų plėtrą, prie bendros statistikos tiesiog priskaičiuojami šaligatviai, kuriais leidžiama važiuoti dviračiais, nors jie nėra tam tinkamai pritaikyti.
Vis dėlto dviračių infrastruktūros plėtra turi teigiamą poveikį ir skatina gyventojus dažniau rinktis dviratį kaip kasdienę transporto priemonę. Investicijos į dviračių infrastruktūrą ir gyventojų sąmoningumo didinimas duoda teigiamų rezultatų. Jau tampa įprasta jog šiltuoju metų laikotarpiu dviračiai virsta ne tik laisvalaikio praleidimo priemone, bet ir kasdieniu transportu. Tačiau ir esant vėsesniems orams, kasmet keliuose galima išvysti vis daugiau minančių dviratį. Dviračių infrastruktūros plėtra ir gyventojų įpročių pokyčiai prisideda prie tvaresnių, sveikesnių ir mažiau užterštų miestų kūrimo Europoje.
Lietuvos kelių policijos tarnyba teikiama statistiką rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. 2865 eismo įvykių, 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, tai 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės. Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų irgi mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu, 21. Taip pat yra statistika kiek žuvo dviratininkų keliuose. Jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11.
Sužeistų per eismo įvykius skaičius irgi per 10 metų mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėsčiųjų ir 309 dviratininkai. Tai per 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Atkreipiu dėmesį, nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau. 2023 m. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 3349 žmonės, pagrindinės priežasties: reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc., saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc., saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc., pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt.
Dažniausi pažeidimai ir Kelių eismo taisyklių svarba
Tai rodo, kad paspirtukų vairuotojai ir dviratininkai, kurie atšilus orams pasileidžia į gatves, kartais gali būti labai rimta su eismo dalyvių saugumu susijusi problema.
Dažniausiai elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai, remiantis 2022 metų statistiniais duomenimis:
- nedėvi ryškiaspalvių šviesą atspindinčių liemenių;
- nepilnamečiai nedėvi apsauginių šalmų;
- elektrinius paspirtukus vairuoja būdami neblaivūs.
Kelių eismo taisyklių nesilaikymas gali ne tik paploninti jūsų arba Jūsų tėvelių piniginę, tačiau nesilaikydami taisyklių galite sužaloti kitus ir patys patirti stiprių sveikatos sužalojimų.
Primename pagrindines važiavimo elektriniais paspirtukais taisykles. Kelių eismo taisyklės, kurių turi laikytis paspirtukų vairuotojai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).
Dviračiu, motoriniu dviračiu ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniu riedžiu ir kt. galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Atkreipiame dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Tokia transporto priemone važiuojantiems nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku - greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Suaugusieji turi rodyti gerą pavyzdį ir užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje. Primename, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių nuostatas, būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Būtina sąmoningai suprasti, kad kelyje esi ne vienas ir kad abipusė pagarba ir atsargumas yra saugaus dalyvavimo eisme pagrindas. Primename, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
Pavyzdžiai iš Europos miestų ir Lietuvos dviratininkų bendruomenės indėlis
Nyderlanduose dviračių kultūra pradėjo formuotis XX a. pradžioje, tačiau ypatingą dėmesį ji gavo po 1970-ųjų, reaguojant į didėjantį automobilių eismo sukeltų avarijų skaičių ir naftos krizę. Šalis investavo į saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą, kuri šiandien apima tūkstančius kilometrų dviračių takų, specialius šviesoforus ir stovėjimo aikšteles. Amsterdame dviračiai yra neatsiejama miesto dalis, o dviračių takai ir stovėjimo vietos yra integruoti į miesto planavimą. Tačiau šį rezultatą Nyderlandams pavyko pasiekti ne iš karto. Kelias link sėkmingos dviračių infrastruktūros buvo kupinas iššūkių - buvo daroma klaidų, testuojami įvairūs sprendimai, kol galiausiai atrasti geriausi modeliai, kuriuos dabar perima ir kitos šalys. Nyderlandai mokėsi iš savo patirties, pritaikė laiko patikrintus sprendimus ir suformavo dviračių draugišką aplinką, kuria šiandien gali didžiuotis.
Kopenhaga yra dar vienas miestas, garsėjantis savo dviračių kultūra. Dviračių infrastruktūra čia yra itin išvystyta: beveik kiekvienoje svarbesnėje gatvėje yra atskiri dviračių takai arba juostos, atskirtos nuo automobilių eismo. Apie 65% miesto gyventojų kasdien važinėja dviračiais į darbą ar mokslus, o tai sudaro apie 1,3 milijono kilometrų per dieną. Ši praktika ne tik mažina eismo spūstis ir taršą, bet ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Be to, Kopenhaga yra žinoma dėl savo “cykelsupersti” - dviračių greitkelių, kurie jungia miesto centrą su priemiesčiais, užtikrindami greitą ir patogų susisiekimą dviračiu. Pirmasis toks greitkelis, C99, buvo atidarytas 2012 m. ir yra 17,5 km ilgio. Iki 2021 m. Apsilankę Kopenhagoje, mūsų bendrijos nariai pastebi, jog pati infrastruktūra toli gražu “neblizga”. Net ir šiame dviračių rojum laikomame mieste infrastruktūra nėra visiškai tobula. Kai kur dviračių takuose yra stačių, nelogiškų vingių, netikėtų susiaurėjimų ar į važiuojamąją dalį dalinai išsikišančių nuolydžių. Tačiau vietiniai paaiškina, kad daugeliu atvejų šie „netobulumo“ elementai atsirado ne dėl aplaidumo, o dėl būtinybės pritaikyti seną miestą ir jo istorines gatves milžiniškiems dviratininkų srautams. Kadangi Kopenhagoje dviračių infrastruktūra nuolat tobulinama, bet ne visur yra galimybė išplėsti takus idealiomis sąlygomis, naudojamos įvairios inovatyvios, nors kartais ir ne pačios patogiausios priemonės, leidžiančios kuo efektyviau integruoti dviratininkus į miesto eismą.
Stokholmas yra dar vienas iš miestų, rodančių pavyzdį, kaip mažo taršumo zonos ir dviračių infrastruktūros plėtra gali sumažinti eismo intensyvumą mieste. Stokholmui stengiantis, kad miestas būtų lengviau pravažiuojamas dviratininkams, kasmet statomos naujos dviratininkų stovėjimo aikštelės. Didžiausias proveržis įvyko 2017-2018 metais, kai buvo įrengta apie 2000 naujų stovėjimo vietų. Be jau paminėtų pavyzdžių, galime rasti ir daugiau Europos miestų, kuriuose dviračių transportas yra populiarus. Pavyzdžiui, Berlyne apie 35% gyventojų naudojasi dviračiais kasdienėms kelionėms.
Lietuvoje prie dviračių infrastruktūros pokyčių aktyviai prisideda mūsų bendruomenės nariai. Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) nariai bendrauja su atsakingomis institucijomis ir siekia diegti vakarietiškus standartus atitinkančią infrastruktūrą mūsų miestuose. Tačiau pokyčiams reikia kuo daugiau balsų ir iniciatyvos! Kiekvienas gali prisidėti - dalyvauk diskusijose, teik siūlymus dėl dviračių takų plėtros savo mieste ir padėk kurti draugišką aplinką visiems dviratininkams.
tags: #laida #apie #dviratininku #avarija