Žiemos sezonas vairuotojams kelia nemažai iššūkių, ypač kai kelio danga pasidengia sniegu, ledu ar plikšala. Aplinkybių, kurios turi įtakos eismo įvykiams, statistika šiltuoju ir šaltuoju metų laiku išties skiriasi. Vėlyvą rudenį ir žiemą tamsos daugiau nei šviesos, nereti dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, skirtingų kritulių gausa. Tai lemia slidžios kelio dangos formavimąsi. O ji yra pagrindinė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inspektorių žiemą analizuojamų įvykusių šalies keliuose eismo įvykių priežastis. Dėl slidaus kelio 2019 m. sausį ir vasarį skaičiuojame 17 tokių atvejų. Keli jų baigėsi mirtimi“, - pranešime žiniasklaidai sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaišas. Vis dėlto slidus paviršius tiek pradedančiam, tiek patyrusiam vairuotojui pavojingiausias esant nulinei temperatūrai, lijundrai, iškritus sniegui ar susiformavus plikledžiui, o pagrindinė vairuotojų klaida yra ta, kad visais metų laikais jų elgesys prie vairo vienodas. Tad į ką būtina atkreipti dėmesį?
Norint išvengti eismo įvykių ir užtikrinti saugumą kelyje, būtina prisiminti ir taikyti keletą svarbių patarimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti slidų kelią, kaip elgtis avarinėse situacijose, kokį saugų atstumą pasirinkti ir kaip tinkamai valdyti automobilį žiemą.
Kaip atpažinti slidų kelią?
Slidus kelias gali būti įvairių pavidalų: purus sniegas, plikšala ar šlapio sniego danga. Anot A.Pakėno, įtarti, kad kelio danga pasidengusi ledu ar apšalusi, galima, kai yra blizgesys. Tačiau tai tėra įtarimai. Praktinis patarimas - pastabdyti arba spustelėti akseleratorių ir, jei ratai prasisuka ar čiūžteli, tai ženklas, kad yra slidu. Lenktynininkė E.Globytė teigia, kad tamsesni kelio ruožai ir blizgesys taip pat rodo, jog kelio danga slidi. Net paprasčiausias „testas“ gali padėti: jei automobilio langai yra apšalę, vadinasi, kelyje reikia būti atidesniam. Vairo lengvumas taip pat gali būti požymis, kad ratų sukibimas su keliu yra prastas.
Juodasis ledas yra klastingas reiškinys, kurio neįvertinus pasekmės dažnai būna itin skaudžios. Juodasis ledas yra panašus į įprastą ledą, kadangi jis susidaro ant kelio dangos esant lijundrai arba sušalus ištirpusio sniego ar lietaus vandeniui. Taip dažnai nutinka, kai oro temperatūra yra aukštesnė už kelio paviršiaus temperatūrą. Dėl temperatūrų skirtumo ore esanti drėgmė užšąla vos palietusi kelio dangą. Juodasis ledas susidaro ir esant staigiam temperatūros kritimui, nes ant kelio esantis vanduo užšąla, nespėjęs išgaruoti. Kadangi juodasis ledas yra beveik visiškai skaidrus, pastebėti jį iš anksto yra labai sunku. Vietoje to vertėtų pabandyti numatyti, kada ir kur jo galėtų būti. Ledas dažniau susiformuoja ant tiltų ir viadukų, nes iš abiejų pusių šalto oro veikiama danga paprastai greičiau atšąla nei įprasto kelio paviršius. Daugiau apledėjusių kelio ruožų paprastai pasitaiko naktį ar anksti ryte, nes tokiu metu temperatūra dažniau nukrenta žemiau nulio. „Juodasis ledas - tai labai plonas ledo sluoksnis, todėl jis dažnai supainiojamas su šlapia kelio danga. Jei anksčiau tai buvo laikoma labiau sezonine problema - vėlyvą rudenį ar žiemos pabaigoje, kai temperatūra svyruoja apie nulį, pastarosios žiemos parodė, kad tokios situacijos tapo beveik nuolatinės. Pastaruoju metu nulinė temperatūra gali laikytis ir visą žiemą, todėl rizika susidurti su juoduoju ledu išlieka visą šaltąjį sezoną“, - sako A. „Plonas skaidrus ledo sluoksnis susidaro esant šlapdribai ar lietui, kai temperatūra yra žemesnė nei nulis, todėl kelias gali blizgėti ar atspindėti šviesą taip, lyg būtų tiesiog šlapias. Kartais vairuotojai pirmuosius požymius pajunta tik pasukę vairą, kai jis netikėtai tampa „lengvesnis“, - pažymi D. „Šiose atkarpose kelio danga atšąla greičiau nei kitose ir taip sukuriamos palankios sąlygos juodojo ledo susidarymui. Taip pat svarbu žinoti, kad dažniausiai juodasis ledas susidaro naktį arba ankstyvą rytą“, - tvirtina A.
Jo teigimu, kelyje vairuotojas turėtų būti ypač budrus, kai termometro stulpelis rodo tris laipsnius šilumos: esant tokiai temperatūrai kinta padangų savybės, ant viadukų ir atvirose vietose gali pradėti formuotis ledas.
Net ir lengvas sniegas nepermatoma paklote uždengia kelią, todėl vairuotojui sunku tik pažvelgus įvertinti, ar po juo nėra plikledžio. Tokiu atveju būtina sumažinti greitį ir kuo atsargiau manevruoti. Taip pat vertėtų atsiminti, kad kelio danga nėra vientisa - slidžią atkarpą keičia neslidi ir atvirkščiai. Ypač saugotis reikėtų šlapio sniego sankaupų, susiformavusių prie provėžų ir arčiau kelkraščių.
„Koks pavojingas plikledis, iliustruoja vienas mūsų nagrinėtas įvykis. Kelias dienas prieš jį buvo atodrėkis, sniegas ant kelio tirpo, bet įvykio dieną staigiai pašalo ir jis virto ledu, kurį uždengė lengvas sniegas. Vizualiai vairuotojas plikledžio nematė. Todėl automobilis ėmė slysti, o užvažiavęs ant žvyrkelio nelygumo visiškai prarado sukibimą su keliu ir vertėsi”, - pasakoja L.Jovaišas.
Važiuojant per plikšalą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į fizikos dėsnius kylant įkalnėn ir leidžiantis nuokalnėn. „Padangų sukibimas įkalnėse ir nuokalnėse gali pridaryti bėdų. Dėl prasto sukibimo įkalnėje galite tiesiog nepajudėti iš vietos, o leidžiantis žemyn - nebesuvaldyti stabdymo. Itin svarbu pasirinkti tinkamą greitį - prieš įveikiant įkalnę gali tekti truputį greičiau į ją įvažiuoti, kad “užlipti” į viršūnę, bet svarbu ir neperspausti. Leidžiantis žemyn vertėtų vengti staigių judesių ir palaikyti didesnį atstumą. Reziumuojant, visada verta naudotis kritiniu mąstymu, bet šiomis dienomis - ypatingai stipriai“, - sako B. Vanagas.
Saugus greitis ir atstumas
Žiemą turite iš anksto įvertinti situaciją ir pasirinkti tokį greitį, kad važiuodamas per lėtai nesukeltumėte nepatogumų kitiems eismo dalyviams, arba pernelyg spausdamas greičio paminą nerizikuotumėte patekti į eismo įvykį. Ne mažiau svarbu yra laikytis ir deramo atstumo nuo priešais jus važiuojančio automobilio, nes kai kelio danga apledėja, yra padengta sniegu, šlapia, stabdymo kelias ilgėja.
Kaip vieną svarbiausių dalykų, kurį reikėtų prisiminti bet kokiu metų laiku, bet ypač - žiemą, vairavimo ekspertas išskyrė saugaus atstumo laikymąsi. A.Pakėnas teigia, kad saugus atstumas nuo priekyje važiuojančio turi būti didesnis nei mums norisi - mažiausiai 2 kartus. Nesilaikydami saugaus atstumo jūs paprasčiausiai nesuspėsite laiku sustoti, ypač žiemą.
Slidžiame kelyje kaip niekada aktualus yra ir saugus greitis. A.Pakėnas sako, kad saugus greitis yra toks, prie kurio tu suvaldai automobilį, ir ragina laikytis KET ir kelyje vairuotojams pateikiamų saugaus greičio rekomendacijų. T. y. jei leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, taip ir reikėtų daryti.
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės.
B. Vanagas atkreipia dėmesį, kad verta prisiminti, kas yra „juodasis ledas“ - tai itin plona, skaidri ledo plėvelė, kuri susidaro ant asfalto paviršiaus, kai drėgmė staiga užšąla. Jis vadinamas „juoduoju“, nes yra visiškai permatomas: per jį matosi juoda kelio danga, todėl vairuotojui susidaro klaidingas įspūdis, jog kelias tiesiog šlapias. Norint atpažinti „juodąjį ledą“ rekomenduojama stebėti kelio tekstūrą - jei danga atrodo neįprastai blizgi ar „veidrodinė“, o priekyje važiuojančių automobilių padangos nekelia vandens purslų, vadinasi, po ratais jau ledas. Itin palankus metas mokytis kantrybės - būtina vengti agresyvių posūkių ar staigaus stabdymo, o greitį didinti bei mažinti tik laipsniai. Tokiu būdu minimizuojama kontrolės praradimo ir slydimo rizika. Saugumą užtikrins gerokai padidintas atstumas iki kitų transporto priemonių - taip bus kompensuojamas pailgėjęs stabdymo kelias. Posūkio signalus taip pat rekomenduojama rodyti anksčiau nei įprastai ir suteikti kitiems eismo dalyviams laiko sureaguoti.
A. Žiukelis taip pat ragina lengvųjų automobilių vairuotojus žiemą laikytis didesnio atstumo nuo sunkiasvorių transporto priemonių ir vengti ilgai važiuoti tiesiai už vilkiko. „Papildomi keli metrai atstumo gali tapti lemiamais, ypač magistralėje, kur viskas įvyksta per sekundę. Jei matote, kad vilkikas apšalęs, ant stogo susikaupęs sniegas ar ledas ratuose, neverta važiuoti tiesiai iš paskos: padidinkite atstumą, o jei sąlygos leidžia - saugiai jį aplenkite, negrįždami į juostą per arti. Tokiais atvejais didžiausia klaida yra laikytis „įprasto“ atstumo - žiemą jis paprasčiausiai per trumpas“, - pataria A. Žiukelis.
Padangos ir langai
Geriausiomis savybėmis pasižymi ne senesnės kaip penkerių metų padangos. (idealiausias amžius - iki trejų metų), kurių protektoriaus gylis ne mažesnis nei 5 mm. Ruošiantis šaltajam sezonui, ant visų keturių ratų reikia uždėti žiemines padangas. Ir jos būtinai turi būti vienodos, kad būtų lengviau valdyti automobilį.
Prieš pradėdami kelionę žiemą privalote švariai nusivalyti ir automobilio langus bei pakeisti langų plovimo skystį žieminiu ir pasitikrinti jo kiekį specialiame bakelyje. Važiuojant šaltuoju sezonu langai dažnai apsineša purvinu sniegu, todėl juos reikia dažnai valyti, kad puikiai matytumėte kelią.
Kadangi žiemos sąlygomis itin svarbus geras matomumas, būtina tinkamai prižiūrėti automobilio stiklus. Netaupykite kokybiškiems valytuvams. Su saugiu vairavimu žiemą, kai tamsu, slidu, drebia sniegas tiesiogiai susijęs matomumas, tad pirmiausiai pravers kokybiški, nenusidėvėję valytuvai. Profesionalai rekomenduoja guminius, iš tvirtos gumos pagamintus valytuvus, kurie patikimesni už metalinius su siaura gumine juostele. Kokybiški guminiai valytuvai brangesni, bet ir tarnauja ilgiau. Valytuvų šluotelės yra susidėvėjusios tuomet, kai pradeda skleisti neįprastus garsus ar palieka purvo dryžius net tuomet, kai skudurėliu nuo jų nuvalomos apnašos.
Nusivalyti reikėtų visą stiklą, o ne jo dalį. Žiemos rytais kartais geriau atsikelti dešimčia minučių anksčiau ir skirti daugiau laiko pašildyti automobilį ir nusigramdyti aptirpusį ledą nuo priekinio stiklo. Jei skubama ir nusivalomas tik mažas langelis vairuotojo pusėje, rizikuojama saugumu, be to, taip greičiau trupantį ledą valydami nusidėvi valytuvai ir stiklas vėliau gali būti subraižytas.
Vežiokite langų apiplovimo skysčio atsargų. Termometro stulpeliui nukritus žemiau nulio, vasarinis langų skystis gali virsti ledu, tad svarbu turėti žieminio langų apiplovimo skysčio. Jei kelionės metu skysčio pritrūks, valytuvai teplios stiklą purvu ir matomumas tik blogės. Todėl šaltuoju metų laiku bagažinėje patariama turėti apiplovimo skysčio atsargų. Jos labai pravers pasibaigus skysčiui bakelyje, kuomet degalinė dar toli.
Rinkitės nebraižantį stiklo grandiklį. Rinkitės iš kokybiškos plastmasės pagamintus grandiklius, kurie, lyginant su metaliniais, retai subraižo automobilio stiklą.
Pasak „Rimi“ atstovės Olgos Suchočevos, parduotuvėse galima išsirinkti įrankius, praversiančius žiemos kelyje: „Sulaukus žvarbių orų, pirmojo sniego ir minusinės temperatūros, pirkėjai jau ieško šluotelių bei ledo grandiklių - juos galima įsigyti ir atskirai, ir sukomplektuotus kartu. Tiesa, verta rinktis gaminius iš kokybiškos plastmasės, kad nesubraižytumėte automobilio stiklų, nesusižeistumėte ir priemonė nesulūžtų po didesnės šalnos.“ Pravartu, pasak ekspertės, žiemos metu vežiotis ir skystą ledo tirpiklį, taip pat turėti žieminio stiklų ploviklio.
S. Pukalskas taip pat atkreipia vairuotojų dėmesį į stabdžių ir variklio aušinimo skysčius. Jei stabdžių skystis seniai tikrintas ar keistas, jis gali būti absorbavęs drėgmę, kuri, susikaupusi stabdžių vamzdeliuose vandens pavidalu, gali užšalti. Tuo tarpu pablogėjus variklio aušinimo skysčio sudėčiai, jis gali užšalti arba virsti „drebučiais“. Užšalimo atveju galima pasekmė - įtrūkęs automobilio variklio blokas, vėliau pareikalausiantis rimto remonto ir didelių išlaidų. Antruoju atveju gresia variklio perkaitimas dėl nepakankamo aušinimo.
Eksperto teigimu, nors geras matomumas vairuojant yra reikalingas visais metų laikais, žiemą sąlygas blogina žema temperatūra, dėl kurios langai rasoja ir šąla. Tinkamai jų nenuvalius ir neatitirpinus didėja eismo įvykių tikimybė. „Tad automobilio langais derėtų pasirūpinti prieš prasidedant žiemai - patikrinti valytuvus, kad jie būtų nesuplyšę, o valytuvų gumelės - nesukietėjusios. Taip pat pasirūpinti kokybiškais, paviršiaus nebraižančiais grandikliais langams ar kitomis priemonėmis, galinčiomis atitirpinti ledą. Šiuo klausimu labai naudinga priemonė yra šildomų stiklų technologija, kurią turi vis daugiau automobilių“, - teigia S. Pukalskas.
„Vilnius Tech“ dėstytojas akcentuoja, kad vairuotojai taip pat turėtų įsitikinti, jog jų automobiliuose naudojamas stiklų plovimo skystis yra pritaikytas žemai temperatūrai ir, orams atšalus, neužšals. Jis taip pat ragina atkreipti dėmesį į skysčio kokybę - nekokybiškai nuvalyti automobilio stiklai blogina matomumą ir atitinkamai didina avarinių situacijų tikimybę.
Manevravimas ir elgesys slidžiame kelyje
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų lygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti.
Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti. Vis dėlto ką daryti, jei automobilis ėmė slysti? Pagrindinės taisyklės, vienodai tinkančios tiek įgudusiam, tiek pradedančiam vairuotojui, - nepanikuoti, atleisti akseleratorių ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių.
Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos ABS, ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu tikrai pagelbės.
Jeigu avarinė situacija įvyksta, svarbu žinoti, kaip stabdyti automobilį su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). A.Pakėnas pataria, kad viskas priklauso nuo to, kur paslydote ir kaip slysta mašina: tiesiai ar šonu. Jeigu automobilis čiuožia tiesiai, sakykime, nuo kalno, tuomet belieka stabdyti kuo stipriau ir laikyti mašiną tiesiai. Jeigu „užnešė“ - pirmiausia reikia stabdyti automobilį ir bandyti jį nukreipti ten, kur norite važiuoti, t.y. ten, kur norite važiuoti, ta kryptimi ir sukate vairą.
E.Globytė pabrėžia, kad gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir, tarsi ne jie valdytų automobilį, laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai reaguoti.
Jeigu paslysti posūkyje, daug kas priklauso nuo greičio: kartais užtenka duoti truputį daugiau „gazo“ ir vairuoti.
Svarbu ne tik tinkamai valdyti automobilį, bet ir valdyti savo jausmus ir protą.
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti.
Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti. Automobiliui pradėjus slysti reikėtų atleisti greičio paminą ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti staigių judesių.
Daugumoje automobilių įdiegtos ABS, ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros.
Jei automobilis dėl kokių nors priežasčių pradeda slysti, reikėtų vengti tiek agresyvaus stabdymo, tiek bandymo ištaisyti padėti itin stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą.
Išlaikyti optimalų ratų sukimąsi, neleidžiant jiems buksuoti ir slysti stabdant yra labai sunku. Tiksliai tai padaryti galima tik daug kartų pabandžius. Pravartu pabandyti kaire koja švelniai spausti stabdį, kad kaladėlės prisiglaustų prie stabdžių diskų ir neleistų ratams prasisukti.
Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, reikėtų bandyti automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį.
Vos kilus įtarimui, kad kelias gali būti padengtas juoduoju ledu, svarbiausia vengti staigių veiksmų. „Pagrindinė taisyklė vairuotojams, esant tokioms sąlygoms - staigiai nekeisti važiavimo greičio ir važiavimo krypties, t. y. nesukti vairo staiga. Automobilio valdymą reikėtų atlikti iš lėto, mažinant greitį varikliu, nukeliant koją nuo akceleratoriaus pedalo, o vairą laikyti išlaikant važiavimo trajektoriją. Taip pat itin svarbu pasirinkti saugų greitį ir užtikrinti, kad automobilis būtų su tinkamomis žieminėmis padangomis“, - atkreipia dėmesį D. Važiuojant slidžiomis sąlygomis kruizo kontrolė gali tapti spąstais, nes sistema siekia palaikyti nustatytą greitį net tada, kai sukibimas prastėja. Pasak D. Bajorūno, patirtis kartais tampa klaidinančiu pranašumu - vairuotojai pervertina savo reakciją ir per daug pasikliauja ABS, ESP ar traukos kontrole. „Dėl vasariškų žiemų, retas vairuotojas turi galimybę įgyti įgūdžius praktikoje. Visgi pirmiausia, kad pasiruoštumėte netikėtoms situacijoms, reikia suprasti teoriją ir tik vėliau tai įgyvendinti praktikoje. Pavyzdžiui, jeigu automobilio galinė dalis ima slysti į kairę arba į dešinę, vairą reikia sukti į tą pačią slydimo pusę. Svarbu ir tai, kurie yra automobilio varomieji ratai - jeigu priekiniai, galima švelniai didinti greitį, kol išlyginsime važiavimo trajektoriją ir atvirkščiai, jeigu galiniai - jokio akceleravimo“, - sako D.
Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti.
Žiemą svarbu kuo toliau planuoti kelią. Svarbu matyti ne tik šviesoforus, bet ir kuo anksčiau atkreipti dėmesį į pavojingus kelio ruožus. Būkite itin atsargūs tose vietose, kur pagrindinis kelias kertasi su šalutiniu. Jei planuojate kažkur važiuoti - išeikite link automobilio 10 minučių anksčiau. Nuvalykite visą sniegą, nugramdykite langus.
Kad ir kiek apie tai skaitome, kad ir kiek praktikuojamės, tikėtina, kad vis tiek kažkada pakliūsime į situaciją, kai automobilis pradės slysti. Kad ir kaip sunku tą akimirką suimti save į rankas, svarbiausia - nepanikuoti. Jei jūs vairuojate BMW, „Mercedes - Benz“ ar kokį kitą galiniais ratais varomą automobilį, pradėjus slysti reikia greitai atleisti akceleratorių ir staigiai pasukti vairą į tą pusę, į kurią ir slysta automobilis. Jei jūsų transporto priemonė varoma priekiniais ratais, iš esmės reikia elgtis taip pat, tačiau akceleratorių ne atleiskite, o nuspauskite. Taip automobilis bandys „ištempti“ save į priekį ir išsitiesinti.
Patarimai važiuojant įkalne ir nuokalne
Važiuojant įkalne, kai kelio paviršius gali būti slidus, būtina: išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukti, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę; vengti stabdyti automobilį; laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio; prieš pradedant manevrą, įjungti reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų žeminti pavarų.
Važiavimas nuokalne žiemą: pasiekus kalvos viršų, reikia sumažinti greitį; važiuoti žema pavara; vengti naudoti stabdį; laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Kelių eismo taisyklės
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Prieš kelionę
Prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga. Tai padaryti nesunku.
Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo.
Techniškai tvarkingas automobilis ir vairuotojo budrumas
Techniškai tvarkingas automobilis ir vairuotojo budrumas yra pagrindinis saugios kelionės garantas.
Nereikia bijoti vairuoti žiemą, tik važiuodami neįprastomis ir pavojingomis meteorologinėmis sąlygomis nepasikliaukite vien kelių tarnybų darbuotojų pabarstyta druska ir smėliu. Nors daugelis lietuviai yra pratę prie žiemų, daugumą jų net nupuro pagalvojus apie vairavimą ekstremaliomis žiemos sąlygomis. Nors gali atrodyti, kad tokiam dalykui papildomo priminimo nereikia, tai yra nepaprastai svarbu. Saugaus atstumo nesilaikymas, greičio viršijimas, staigus judėjimo krypties keitimas gali baigtis liūdnai jums ar kitiems eismo dalyviams. Stabdymo kelias ant apledėjusios dangos gali būti daugiau nei dvigubai ilgesnis nei įprastomis sąlygomis.
Įrodyta, kad žieminės padangos, palyginti su universaliomis, leidžia geriau valdyti automobilį ant slidžios kelio dangos. Ledas turi įtakos stabdymo keliui ir automobilio valdymui. Kad tam pasiruoštumėte, treniruokite savo vairavimo įgūdžius specialiose aikštelės. Pajuskite, kaip automobilis reaguoja, kai staigiai stabdote arba kai jis pradeda slysti. Taip pat svarbu tai išbandyti su žieminėmis padangomis.
Ką daryti, jei automobilis pradeda slysti?
• išlikite ramūs;
• kaip įmanoma mažiau manevruokite ir pasistenkite išlaikyti automobilį tiesiai;
• atsukite vairą, kad ratai būtų tiesūs, nuimkite koją nuo akceleratoriaus;
• nespauskite stabdžių;
• rankas ant vairo uždėkite ties trijų ir devynių valandų riba.
• Vėlgi išlikite ramūs. Instinktyvi reakcija ir noras ištiesinti automobilį gali sukelti nekontroliuojamą slydimą.• Pažiūrėkite, kuria kryptimi norėtumėte judėti ir kur nenorėtumėte atsidurti. Nors instinktyviai galbūt norėtumėte apsidairyti ir pažiūrėti, kur kelyje yra kitos transporto priemonės, stenkitės nenuleisti akių nuo tikslo.
• Švelniai pasukite vairą ta pačia kryptimi, kuria slysta automobilio galas. Jei jūsų automobilyje sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), uždėkite koją ant stabdžio pedalo ir tolygiai spauskite - ABS stabdant suteiks galimybę automobilį vairuoti. Po padu jausite pulsavimą - tai ABS įjungia ir išjungia automobilio stabdžius. Jei automobilyje nėra ABS, naudokite kulno ir kojų pirštų metodą - tai reiškia, kad kulnas padėtas ant grindų, o pirštais slydimo metu švelniai spaudžiate stabdžius. Vairas tuo metu turi būti nukreiptas ta kryptimi, kuria norite važiuoti.
Žiemos sezono pradžia keliuose: patarimai vairuotojams
Žiemos sezono pradžia visada kelia iššūkius vairuotojams. Staigiai pasikeitus oro sąlygoms, vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės, reikalaujančios ypatingo atsargumo ir pasiruošimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos vairuotojai turėtų žinoti, kad žiemos kelionės būtų saugios ir malonios.
1. Automobilio Paruošimas Žiemai
Patikrinkite padangas: Žieminės padangos yra būtinos, nes jos suteikia geresnį sukibimą su slidžiais keliais. Įsitikinkite, kad padangų protektoriaus gylis atitinka reikalavimus, ir, jei reikia, pakeiskite senas padangas naujomis.
Baterijos būklė: Žiemos metu šaltis gali greitai iškrauti bateriją. Patikrinkite jos būklę ir, jei reikia, pakeiskite ją nauja. Taip pat verta turėti po ranka užvedimo laidus.
Skysčiai: Patikrinkite ir papildykite visus automobilių skysčius. Naudokite antifrizą, kad užkirstumėte kelią variklio užšalimui, ir žiemos langų plovimo skystį, kuris nešąla esant žemai temperatūrai.
Žibintai ir valytuvai: Įsitikinkite, kad visi žibintai veikia tinkamai, o valytuvai efektyviai valo stiklą nuo sniego ir ledo.
2. Vairavimo Patarimai
Sumažinkite greitį: Slidžiuose keliuose automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis. Važiuokite lėčiau ir laikykitės didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių.
Švelniai stabdykite: Staigus stabdymas gali sukelti slydimą. Stenkitės stabdyti švelniai ir iš anksto, ypač prie sankryžų ar pėsčiųjų perėjų.
Naudokite žemą pavarą: Važiuojant ledu ar sniegu, naudokite žemesnę pavarą, kad automobilis išlaikytų geresnį sukibimą su kelio danga.
Atsargumas posūkiuose: Posūkiuose lėtinkite greitį dar prieš įvažiuodami į juos. Stenkitės išlaikyti tolygų greitį ir išvengti staigių posūkių, kurie gali sukelti slydimą.
3. Nenumatytų Situacijų Sprendimas
Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms: Turėkite automobilyje pirmosios pagalbos rinkinį, šiltą apklotą, žibintuvėlį, šiltesnius drabužius, vandenį ir užkandžių. Tai padės, jei teks laukti pagalbos kelyje.
Išmaniosios technologijos: Naudokite navigacijos sistemas ir išmaniuosius telefonus, kad gautumėte informaciją apie kelių būklę ir oro sąlygas. Tai padės išvengti pavojingų vietų.
Sniego ir ledo valymas: Prieš kelionę nuvalykite sniegą ir ledą nuo visų langų, žibintų ir veidrodžių. Tai užtikrins geresnį matomumą ir padės išvengti nelaimingų atsitikimų.
4. Vairavimo Etiketas Žiemą
Laikykitės didesnio atstumo: Žiemą stabdymo kelias pailgėja, todėl svarbu išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje esančios transporto priemonės.
Signalizavimas: Visada naudokite posūkių signalus, kad kiti vairuotojai žinotų jūsų ketinimus. Tai ypač svarbu slidžiuose keliuose, kur staigūs judesiai gali būti pavojingi.
Pagalba kitiems vairuotojams: Jei matote, kad kitas vairuotojas susidūrė su sunkumais, ir galite saugiai padėti, tai padarykite. Žiema yra metas, kai ypač svarbus bendradarbiavimas kelyje.
5. Saugumo Priemonės
Diržai: Nors tai turėtų būti savaime suprantama, visada užsisekite saugos diržus. Jie gali išgelbėti gyvybę nelaimės atveju.
Įspėjamieji ženklai: Naudokite įspėjamuosius ženklus ir avarinius žibintus, jei sustojate šalikelėje. Tai padės kitiems vairuotojams jus pastebėti ir išvengti avarijų.
Automobilio patikra prieš kelionę: Kiekvieną kartą prieš kelionę patikrinkite, ar visi automobilio mazgai ir sistemos veikia tinkamai. Tai apima stabdžius, žibintus, valytuvus ir padangas.
6. Žieminės Kelionės Planuojimas
Pasirinkite saugius maršrutus: Prieš kelionę pasitikrinkite kelių būklę ir oro sąlygas. Venkite atokų kelių, kurie gali būti mažiau prižiūrimi ir pavojingesni.
Laiko atsarga: Planuokite daugiau laiko kelionei, nes žiemą kelionės trukmė gali pailgėti dėl sudėtingesnių eismo sąlygų.
Kelių tarnybų informacija: Naudokitės kelių tarnybų teikiama informacija apie kelių būklę ir sniego valymo darbus. Tai padės pasirinkti saugesnį maršrutą.
7. Kaip Išvengti Pavojingų Situacijų
Venkite staigių judesių: Staigūs stabdymo, greitėjimo ar vairo pasukimo judesiai gali sukelti automobilio slydimą. Vairuokite lėtai ir švelniai.
Nuolat stebėkite kelią: Būkite budrūs ir nuolat stebėkite kelią, ypač dėl ledo lopinėlių ar sniego sankaupų. Tai padės išvengti netikėtų situacijų.
Prisitaikykite prie sąlygų: Vairavimo stilių ir greitį derinkite prie esamų oro ir kelių sąlygų. Jei kelias slidus, sumažinkite greitį ir važiuokite atsargiau.
Didžiausia rizika - greitkeliuose ir magistralėse, sankryžose, stabdant ar staigiau manevruojant. „Kai nuo sunkvežimio stogo staiga nuslysta ledas ar sniegas, vairuotojui nebelieka laiko pasiruošti - reakcija būna instinktyvi. Sankryžoje tai pavojinga, kadangi stabdant ar greitėjant ledas gali nučiuožti į priekį ar atgal ir apgadinti kitus automobilius, taip pat ir važiuojančius greta sunkvežimio - posūkių juostose ar žieduose ledas gali nuslysti į šoną. Todėl verta laikytis didesnio atstumo ir vengti važiuoti greta sunkvežimio, jei sankryžoje yra daugiau nei viena eismo juosta, ypač, kai matomas apšalęs stogas ar krentantis sniegas“, - pabrėžia A. Žiukelis.
Panašu, kad žiemos iššūkiai Lietuvoje nesiliauja - laukia nemalonios orų permainos. Šiomis dienomis lijundra ir plikledis vairuotojams klaidų neatleis. Lijundra - reiškinys, kai lietus krenta esant neigiamai oro temperatūrai. Kadangi žemė ir aplinka yra įšalusi, vandeniui atsidūrus ant bet kokio paviršiaus akimirksniu formuojasi skaidrus ledo sluoksnis. „Vairavimas žiemą, o ypač prasidėjus lijundrai, yra ne kas kita, kaip nuolatinė situacijos analizė. Akys yra pagrindiniai jutikliai, kurie privalo skenuoti kiekvieną kelio metrą. Gatvės tampa idealia čiuožykla. Tai labai pavojinga ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes bet koks judėjimas tampa labai, labai slidus. Vienintelis priešnuodis yra tinkamas greitis ir distancijos laikymasis. Du pagrindiniai dalykai, nieko naujo nėra išrasta“, - įžvalgomis dalinasi lenktynininkas B.
Žiemą išauga draudiminių įvykių Didesnė vairuotojų dalis Lietuvoje yra apsidraudę tik privalomuoju draudimu, tai yra − transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA). Turint tik šią draudimo rūšį, kaip ir numato įstatymas, atlyginama žala tretiesiems asmenims, sukelta eismo įvykio metu, tačiau jo turėtojui toks draudimas neužtikrina žalos kompensavimo ar techninės pagalbos paslaugų. Vis tik kiekvienas draudikas savo nuožiūra gali pridėti papildomų naudų ar paslaugų, įsigyjantiems privalomąjį draudimą. Pavyzdžiui, techninę pagalbą tam tikrais atvejais, o tai tampa ypač aktualu šaltuoju metų laiku. „Lietuviška žiema vairuotojams kasmet pateikia netikėtumų keliuose, ir tinkamai parinktas draudimas lemia, ar tuomet, kai automobiliu kelionės tęsti negalėsite, teks ieškoti pagalbos savarankiškai, ar ją operatyviai suteiks draudikas. Žiemą dažniausiai pasitaikančios problemos, kai vairuotojams prireikia techninės pagalbos - išsikrovęs akumuliatorius, sugedusios užvedimo žvakės, generatoriaus problemos, užklimpimas apsnigtame kelyje ar kieme“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad draudžiantis svarbiausia - išsakyti savo lūkesčius ir išsiaiškinti, ar pasirašant standartinę TPVCA draudimo sutartį priklauso papildomos paslaugos, kokios jos, galbūt galioja kokios nors išimtys. Pasak G. Petriko, remiantis bendrovės duomenimis, technine pagalba vairuotojai dažniausiai naudojasi būtent šaltuoju sezonu. „Sausio, vasario bei kovo mėnesiais ši paslauga būna pati paklausiausia - praėjusių metų pirmąjį ketvirtį mūsų klientai technine pagalba pasinaudojo arti 1600 kartų. Tuo tarpu automobilio transportavimo po eismo įvykio, sumaišius degalus ar sutrikus vairuotojo sveikatai tuo pačiu laikotarpiu prireikė net 3300 kartų“, - komentuoja draudimo ekspertas.
Kaip išvengti nusivylimo kritiniu metu Ekspertas pastebi, kad nusivylimų atsiranda tuomet, kai vairuotojai pasirašo draudimo sutartį, neįsigilinę į draudimo sąlygas, ir apie jas pradeda galvoti tik nutikus konkrečiam įvykiui. „Jei norimos paslaugos nėra įtrauktos į draudimo sutartį, arba yra apibrėžta jų apimtis ir kitos galiojimo detalės, vairuotojų gali laukti nusivylimas. Todėl įsibėgėjus žiemai rekomenduojama peržiūrėti, ar techninė pagalba ir automobilio transportavimo paslauga įtraukti į turimą draudimą ir įvertinti, ar dažnai tenka važinėti užmiestyje ar už Lietuvos ribų, apsvarstyti papildomas apsaugas, kurios užtikrintų realią pagalbą kritiniu metu“, − pažymi G. Petrikas. Pasak eksperto, prireikus į visapusę techninę pagalbą kelyje Lietuvoje ir Europoje gali būti įtrauktos automobilio transportavimo, rato pakeitimo, degalų pristatymo, avarinio durelių atrakinimo, pagalbos užklimpus, pakaitinio automobilio ar nakvynės viešbutyje užsienyje paslaugos.
tags: #ledo #kelias #vairuotojai