Ratai yra vienintelė automobilio dalis, kuri liečia kelią.
Kada reikia keisti automobilio padangas? Remiantis LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir kelių eismo taisyklėmis, Lietuvoje padangų montavimas turi būti atliekamas 2 kartus metuose, keičiantis vasaros ir žiemos sezonams. Vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos ne vėliau nei iki lapkričio 10 dienos. Padangų keitimas taip pat turi būti atliekamas esant padangų nusidėvėjimui. Vienas iš rodiklių yra padangų protektoriaus gylis.
Kada reikia atlikti ratų balansavimą? Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti kiekvieną kartą keičiant padangas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio padangos bus naujos ar jau naudotos. Kitas atvejis, kada reikalingas ratų balansavimas - važiuojant didesniu greičiu atsiranda vibracija.
Jei padanga pradurta ar kitaip pažeista, ją vis tiek galima pataisyti. Galimybė sutaisyti pažeistą padangą priklauso nuo to, kokio dydžio skylė yra padangoje ir kada pastebėjote, jog padanga yra sugadinta. Pirmas dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti, kiek laiko važiavote, kol pastebėjote, jog padanga yra pažeista. Važiuojant su nuleista padanga, galite smarkiai pažeisti padangos šonus bei pačią padangą. Kitas faktorius, į kurį reikėtų atsižvelgti, tai skylės dydis, vieta ir tipas. Rekomenduojame padangos netaisyti patiems, o tai palikti šios srities specialistams. Mes puikiai suprantame, jog padangos keitimas nauja gali kainuoti žymiai brangiau.
Padangos yra vienintelė transporto priemonės dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu, todėl yra nepaprastai svarbu, kad jos būtų tinkamai paruoštos naudojimui.
Padangų taisymo būdai
Padangos užklijuojamos specialiais padangų lopais. Tai patikimiausias būdas sutvarkyti pradurtas padangas. Padanga atskiriama nuo ratlankio, o pradūrimas užsandarinamas padangos vidinėje pusėje.
Padangų vulkanizavimas taip pat gali būti naudojamas padangoms taisyti. Šiam remontui pagaminta medžiaga vadinama „žaliąja“ guma. Tai lankstus mišinys, kuris prilimpa prie padangos vulkanizavimo metu, pašalindamas padangos pažeidimus.
Viena iš priežasčių, kodėl padangos leidžia orą, gali būti nesandarus ventilis. Turi būti išsaugota vidinė struktūra. Pažeistas gali būti tik protektorius. Svetimkūnio padaryta skylė turi būti mažesnė nei 6 mm.
Iš išorės padanga remontuojama kaiščiu. Šis būdas yra labai paprastas, nebrangus ir trunka vos kelias minutes. Vis dėlto gamintojai nerekomenduoja šio remonto būdo, nes šis padangos sandarinimo būdas yra skirtas pasiekti artimiausią autoservisą.
Į padangą įterpiamas elementas, vadinamas « grybu », yra patikimiausias metodas, bet taip pat brangiausias ir reikalaujantis profesionalios įrangos. Šį būdą rekomenduoja gamintojai.
Orą leidžiančią padangą galima sutaisyti keliais būdais, vienas iš jų - padangos hermetizavimas. Tai yra patikimiausias pradurtos padangos taisymo būdas. Padangos hermetizavimas atliekamas naudojant specialų padangos lopą, padanga numontuojama nuo ratlankio ir pradūrimas užsandarinamas iš vidinės padangos pusės.
Padangos remontui nerekomenduojama naudoti kaiščius, kitaip vadinamus „šniūrus”. Toks padangos remontas yra laikinas sprendimas ir tokiu būdu suremontavus padangą reikėtų vykti tiesiai į autoservisą, kur padanga būtų suremontuota tinkamai arba keičiama nauja.
Kokio padangos pažeidimo tvarkyti neapsimoka?
Kai yra stipriai pažeistas padangos kordas, tokios padangos yra neremontuojamos. Taip pat neremontuojamos padangos, kurių guma pradėjo skilinėti. Padanga gali pradėti skilinėti dėl netinkamo eksploatavimo arba dėl pasenusios gumos, tokiais atvejais pažeidžiamas padangos vientisumas, vėliau padanga gali deformuotis.
Padangos yra neremontuojamos, kai:
- Stipriai pažeistas padangos kordas - jei vidinė padangos struktūra pažeista, ji praranda savo tvirtumą ir gali neatlaikyti apkrovų.
- Mechaniškai pažeistas padangos šonas - net ir po remonto padanga gali būti nestabili.
- Protektoriaus nusidėvėjimas pasiekęs ribą - jei protektorius yra mažesnis nei 1,6 mm (legali riba), padanga nebetinkama naudojimui.
- Buvo jau remontuota kelis kartus - jei padanga jau turi keletą remontuotų pradūrimų, jos struktūra gali būti per daug susilpnėjusi.
- Pažeidimas per didelis arba netinkamoje vietoje - jei pradūrimas ar plyšimas yra per arti šoninės sienelės arba platesnis nei 6 mm lengvųjų automobilių padangose, remontas negarantuos saugaus važiavimo.
Todėl restauruoti negalima įplyšusios, įpjautos ar nuo smūgio į šaligatvį pažeistos padangos.
Praduriama vieta padangos šone reiškia, kad ji nebetinka taisymui. Šonas yra žymiai plonesnis už protektorių, neturi plieno juostų sustiprinimo ir patiria didelius apkrovimus kiekviename rato apsisukime. Net jei meistras sutiks bandyti, nėra garantijos, kad padanga išlaikys. Šonas dirba nuolat lenkdamasis ir tampydamasis - lopai tokioje vietoje neišlaiko ilgai.
Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojamas padangų keitimas, nes remontas negali užtikrinti ilgalaikio saugumo kelyje.
Ar galima remontuoti padangą su Run Flat?
Taip, bet sąlyga, kad nevažiavote nuleista padanga!
Ką daryti pradūrus padangą kelyje?
Pirmoji reakcija, radus vinį padangoje - ištraukti jį ir greitai važiuoti į vulkanizaciją. Bet būtent ši skubi mintis gali virsti brangia klaida. Viena neteisingai atlikta procedūra gali paversti taisomą padangą į šiukšlę.
Jei protektoriuje stūkso vinis ar varžtas, o padanga pamažu praleidžia orą, blogiausia, ką galima padaryti - nedelsiant ištraukti tą objektą. Kol vinis sėdi skylėje, jis veikia kaip kamštis ir sulėtina oro nutekėjimą.
Teisingas elgesys: patikrinti slėgį ir, jei nuostoliai nedideli, pripūsti iki rekomenduojamos vertės, tada atsargiai važiuoti į artimiausią vulkanizaciją. Jei padangoje oro beveik nebeliko - saugiau uždėti atsarginį ratą arba kviesti techninę pagalbą.
Mechanikai pastebi: padanga, kuri veikė su žemu slėgiu ilgiau nei kelias minutes, patiria neatstatomų pažeidimų. Šonai susilanko per daug, vidinės gumos sluoksniai trinasi vienas į kitą, kyla temperatūra. Net jei vėliau pripūsite ir atvažiuosite į vulkanizaciją - meistrui teks atsisakyti taisyti, nes padanga jau „sudegė” viduje.
Ne visi šiuolaikiniai automobiliai turi atsarginį ratą, tokiais atvejais rekomenduojame visada automobilyje turėti avarinį pradurtos padangos remonto rinkinį ContiMobilityKit arba "Slime" avarinio padangų remonto komplektą. Daugelis automobilių gamintojų į naujus automobilius nebekomplektuoja atsarginio rato, jam net nėra numatytos vietos, todėl jei kelyje Jums nutiko taip, kad buvo pradurta padanga - tai šią priemonę turėti yra ypač svarbu. "Slime" avarinio padangų remonto komplekto dėka per kelias minutes užsandarindsite ir galėsite pripūsti pradurtą padangą.
Kuo ypatingi Slime sandarikliai? Kaip žinote, panaudojus įprastas putas užklijuoti pradurtai padangai, labai sunku nuvalyti šias putas ir kokybiškai sutvarkyti padangas. Slime sandarikliai yra specialūs skysčiai, kurie užklijuoja iki 6mm skyles padangose, o ir Slime skystis lengvai išplaunamas vandeniu.
Lietuvos vairuotojai dažnai klysta bandydami sutaupyti. Viena iš labiausiai paplitusių klaidų - važiuoti su viniumi padangoje „dar truputį”, nes „vis tiek reikia į miestą”.
Techninės apžiūros specialistai pastebi: per TA nepereina automobiliai su netaisytais padangų pažeidimais arba su blogai atliktais taisymais (pvz., kai lopas klijuotas tik iš išorės be vulkanizacijos). Tokiais atvejais vulkanizatorius atsisakys taisyti ir pasiūlys naują padangą.
Algoritmas paprastas: patikrinti slėgį, jei pakanka oro - važiuoti į vulkanizaciją su viniumi padangoje. Jei oro mažai - uždėti atsarginį ratą arba naudoti padangos sandariklio purškiklį (jei padangos tipas leidžia). Ir svarbiausia - netrauk vinies.
Kaip lengvai sutaisyti pradurtą padangą (viskas, ką reikia žinoti)
Padangų remonto kaina
Padangos remonto kaina priklauso nuo pažeidimo ir galimybių ją suremontuoti. Lietuvos vulkanizacijos įmonės protektoriaus taisymą vertina 15-30 eurų, priklausomai nuo padangos dydžio ir pažeidimo sudėtingumo.
Kviečiame apsilankyti autoservisuose „Melga“ arba Kemi automobilių servisuose, kur mūsų specialistai apžiūrės padangas, suteiks konsultaciją bei pasiūlys tinkamiausią sprendimą.
