Važiuoklė yra esminė transporto priemonės dalis, paverčianti varytuvų sukamąjį judesį slenkamuoju, leidžiančiu jai judėti. Ji atlieka gyvybiškai svarbią funkciją, užtikrinant stabilumą, valdymą ir saugumą tiek ant žemės, tiek ore.
Važiuoklės gali būti skirtingų tipų, priklausomai nuo transporto priemonės paskirties ir konstrukcijos. Pagrindiniai tipai yra ratinė, vikšrinė ir mišri.
Ratinė Važiuoklė
Automobilio ir traktoriaus ratinę važiuoklę sudaro trys pagrindiniai komponentai: rėmas, pavara ir pakaba. Rėmas tarnauja kaip pagrindinė transporto priemonės konstrukcija, prie kurios tvirtinami visi kiti elementai. Pavara apima priekinį ir užpakalinį tiltus bei ratus, kurie tiesiogiai sąveikauja su kelio paviršiumi. Pakaba, sudaryta iš tampriųjų elementų, tokių kaip lingės, spyruoklės ir amortizatoriai, sugeria smūgius ir vibracijas, užtikrindama sklandų važiavimą.
Vikšrinė Važiuoklė
Vikšrinė važiuoklė, dažnai naudojama sunkiasvorėje technikoje ir karinėje transporto priemonėse, pasižymi dideliu pravažumu įvairiomis sąlygomis. Ji susideda iš vikšrų, varančiųjų žvaigždučių, įtempimo ratų, atraminių vežimėlių ir pakabos sistemos. Vikšrai užtikrina didelį sukibimą su paviršiumi, o likę komponentai padeda paskirstyti svorį ir amortizuoti smūgius.
Mišrioji Važiuoklė
Mišrioji važiuoklė yra ratinės važiuoklės modifikacija, kurioje vietoj tradicinių varančiųjų ratų montuojama maža vikšrinė pavara. Toks sprendimas leidžia derinti ratinės važiuoklės privalumus su padidintu pravažumu, kurį suteikia vikšrai.
Orlaivių Važiuoklė (Šasi)
Orlaivio važiuoklė, dar vadinama šasi, yra kritiškai svarbi orlaivio judėjimui ant kietų paviršių - tiek ant žemės, tiek ant lėktuvnešio denio. Ji leidžia orlaiviui pakilti ir nusileisti, taip pat judėti riedant. Orlaivio važiuoklė montuojama fiuzeliažo ir/ar sparnų apačioje.
Pagal varytuvą, orlaivių važiuoklės gali būti ratinės, slidinės ar plūdinės. Pagal ratų tvirtinimą jos skirstomos į šakutines, gemmines ir vežimėlines. Taip pat skiriama neįtraukiama ir įtraukiama važiuoklė.
Dauguma modernių orlaivių naudoja trirates važiuokles, kurios užtikrina puikų stabilumą ir manevringumą ant žemės. Siekiant sumažinti oro pasipriešinimą skrydžio metu, važiuoklė gali būti įtraukiama į specialiai tam paruoštas vietas sparnuose ar fiuzeliaže. Pirmoji įtraukiamosios važiuoklės sistema buvo pademonstruota dar 1876 metais.
Orlaivio valdymas ant žemės gali būti atliekamas keliais būdais. Vienas iš jų - vairavimas uodegos vairu, t. y. besisukinėjančiu plokščiu paviršiumi orlaivio gale. Kitas metodas - diferencialinis (skirtuminis) stabdymas, kai asimetriškai naudojami stabdžiai ant pagrindinės važiuoklės dalies leidžia orlaiviui sukti.
Taip pat naudojamos važiuoklės su oro pagalve, kurios veikia didelio slėgio zonos principu tarp transporto priemonės keliamosios plokštumos ir kelio paviršiaus, užtikrinant papildomą amortizaciją.
Šiuolaikinės technologijos leidžia kurti vis sudėtingesnes ir efektyvesnes važiuokles, kurios ne tik užtikrina transporto priemonės judėjimą, bet ir prisideda prie jos aerodinaminio efektyvumo bei saugumo.