Benzinas ar dyzelinas: atrask geriausią pasirinkimą savo automobiliui!

Frankfurto miesto gyventojai jau gavo pranešimus, kad nuo 2019 m. vasario mėn. į miesto centrą negalės įvažiuoti senesnių modelių dyzeliniais automobiliais. „Dyzelino klausimas“ ir diskusijos pasiekia ir tikrus dyzelio gerbėjus - lietuvius. Mūsų partnerio, naudotų automobilių pardavėjo „Autipa“ teiravomės, kada pirkėjui verta rinktis dyzelinį ar benzininį automobilį.

Pagrindiniai skirtumai visais laikais buvo kuro sąnaudos ir eksploatavimo kaštai. Dyzelinis variklis dažniausiai sunaudoja mažiau kuro, bet jo remontas gali kainuoti brangiau. Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis.

Dauguma pirkėjų, kurie atvyksta pirkti automobilio, jau yra apsisprendę, kokia degalų rūšimi varomo automobilio jie ieško. Apie konkretų modelį ir markę, jo variklį pirkėjai jau būna surinkę pakankamai daug informacijos. Štai kodėl retas kuris, ieškodamas, pavyzdžiui, dyzelinio automobilio, kreips dėmesį į benzininį, nebent jis turės kažkokių papildomų funkcijų.

Dažniausiai lietuviai renkasi dyzelinius mažalitražius automobilius dėl pigaus remonto ir žemų kuro sąnaudų.

Tiems, kas daug keliauja tiek mieste, tiek užmiestyje, siūlyčiau dyzelinį automobilį. Taip sutaupysite pinigų degalams.

Dažnai sakoma, kad dyzeliniai automobiliai teršia gamtą labiau už benzininius, bet lygiai taip pat teršti gali ir neprižiūrimas benzininis automobilis. Svarbiausia yra automobilio aptarnavimas laiku ir tinkamai autoservise.

Paskutiniu metu suaktyvėjus diskusijoms apie papildomų mokesčių įvedimą dyzelinių automobilių vairuotojams tai tapo didele problema, kadangi brangstant draudimui ir kitiems transporto priemonių eksploatacijos įkainiams, kiekvienas papildomas mokestis yra labai jautriai priimamas pirkėjų.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso taryba 2018 m. liepą pristatė pirmą kartą Lietuvoje atliktą bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimą: suskaičiuotos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį.

Dyzeliu varomi automobiliai atsidūrė antroje vietoje pagal eksploatacijos pigumą (po varomų dujomis). Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio.

Benzino ir dyzelino skirtumai ir ypatumai

Prasidėjęs šaltasis metų laikas keičia ir automobilių savininkų įpročius - tam, kad automobilis veiktų sklandžiai ir tarnautų patikimai, jam tenka skirti ir daugiau priežiūros.

Benzinas gaunamas naftos rafinavimo (distiliavimo) būdu. Tai apibrėžto svorio ir lakumo angliavandenilių mišinys. Prieš tiekiant degalinėms jis išvalomas ir papildomas funkciniais priedais. Vienas svarbiausių jų benzininiams vidaus degimo varikliams yra oktaninis skaičius. Būtent šis skaičius nurodomas ant degalų pilstymo įrangos degalinėse. Standartinis 95 markės benzinas turi oktaninį skaičių 95.

Oktaninis skaičius - tai rodiklis, apibrėžiantis degalų atsparumą savaiminiam užsidegimui, sukeltam temperatūros augimo dėl didėjančio slėgio. Jis nustatomas lyginant su bandomuoju mišiniu. Mišinį sudaro izooktanas (oktaninis skaičius 100) ir n-heptanas (oktaninis skaičius 0). Jei degimo kameroje slėgis bus per aukštas arba dėl kitos priežasties degalų temperatūra viršys lygį, kurį pasiekus įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas, įvyksta nekontroliuojamas sprogimas, t. y. smūginis degimas (detonacija). Jo greitis viršija net 1000 m/s. Tai sukuria staigias smūgines apkrovas ir generuoja aukštą temperatūrą, kuri gali turėti įtakos smūginio degimo palaikymui tolesniuose darbo cikluose.

Tam tikriems varikliams yra skirtas tam tikro oktaninio skaičiaus benzinas. Čia negalime per daug laisvai nuspręsti, kokius degalus pilti. Jei automobilio variklis yra pritaikytas 95 benzinui ir įpilsime 98 - nieko tokio. Bet jeigu pasielgtume atvirkščiai, galima sugadinti automobilio variklį.

Jie atsiranda dėl netinkamo degalų oktaninio skaičiaus arba dėl per didelio variklio suslėgimo laipsnio. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai. Taigi tam tikri varikliai, kurie pritaikyti aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinui, turi ir aukštesnį suslėgimo laipsnį.

Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną yra ir tam tikra ekonomija - variklis naudoja mažiau degalų, tačiau tie degalai dažniausiai yra brangesni. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas. Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys ir tas variklio darbas yra taip organizuotas, kad jis veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Tai reiškia, kad variklis veikia vis ekonomiškiau. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą įvyksta detonacija, o tai jau yra žalingas procesas. Tačiau visada variklis dirba link tos ribos ir vos pajutus, kad sudetonavo, prasideda vėlinimas. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba. Tad jei įpilsime didesnio oktaninio skaičiaus degalų, variklis tą detonacijos pasireiškimo ribą atidės tolėliau, persireguliuos ir variklis dirbs ekonomiškiau.

Didesnėse degalinėse paprastai prieinamos dvi benzino rūšys. Brangesnis yra 98 markės benzinas - jo litro kaina dažniausiai yra keliais centais aukštesnė. Kai kas mano, kad didesnis oktaninis skaičius suteikia varikliui daugiau galios. Tai nėra tiesa. Benzinas, kurio oktaninis skaičius yra aukštas, leidžia padidinti slėgį cilindre, todėl įmanoma pasiekti didesnę galią, tačiau tam būtina modifikuoti variklį, pavyzdžiui, įrengti turboįpūtimą arba sumažinti degimo kamerą. 98 markės benzinas nuo 95 skiriasi sudėtimi ir priedais. Brangesnė rūšis turi geresnes plaunamąsias savybes, todėl, jei norite atsikratyti degėsių, galite retkarčiais įsipilti 98 markės benzino.

Dauguma serijinių variklių yra pritaikyti tam, kad juose būtų naudojamas 95 markės benzinas arba net kiek žemesnio oktaninio skaičiaus (tai taikytina senesniems varikliams). Degalai su oktaniniu skaičiumi 95 tinka daugumai transporto priemonių.

Vidutinis automobilis yra projektuojamas tam, kad galėtų vežti žmones arba prekes iš taško A į tašką B. Svarbu, kad jį būtų paprasta ir pigu eksploatuoti. Tačiau automobilių pramonė - tai ne tik paprasti, bet ir prabangūs, ir sportiniai automobiliai. Inžinieriai, projektuodami specialiąsias automobilių versijas arba nestandartinio pritaikymo modelius, dažnai pasirenka variklius, turinčius didesnę galią, kuri gaunama padidinus suslėgimo lygį. Slėgio padidinimas cilindre gali sukelti smūginį degimą, todėl tokiuose automobiliuose gamintojai rekomenduoja naudoti 98 markės benziną.

Informacija apie rekomenduojamą degalų rūšį dažniausiai nurodoma ant lipduko, esančio šalia degalų įpylimo angos (dažniausiai ant vidinės degalų įpylimo angos dangčio pusės arba virš degalų įpylimo kamščio). Šis benzinas dažnai naudojamas japonų markių sportiniuose modeliuose, tokiuose kaip „Honda Civic Type R“, „Toyota GT-86“, „Subaru Impreza WRX STI“ ar „Mitsubishi Lancer Evo“.

Europietiški gamintojai dažniausiai pasirenka pritaikyti variklius 95 markės benzinui netgi galingesnių versijų atvejais. Variklio modifikavimo metu dažnai naudojama viena iš dviejų procedūrų, kurios gali padidinti suslėgimo lygį. Pirmoji - tai įpūtimo montavimas (kompresoriaus arba turbokompresoriaus). Šie įrenginiai suteikia galimybę įpūsti į cilindrą daugiau degalų ir oro mišinio, o tai padidina slėgį. Varikliuose be turboįpūtimo taip pat galima gauti papildomų arklio galių. Dažniausiai tai yra pasiekiama apdorojant cilindrų galvutes arba keičiant stūmoklius.

Skirtingi kuro tipai:

Dyzelinas ir benzinas yra dvi skirtingos degalų rūšys, kurių cheminė sudėtis ir savybės skiriasi.
Oktaninis skaičius: Benzino oktaninis skaičius didesnis nei dyzelino. Sumaišius benziną su dyzelinu, gali sumažėti bendras degalų mišinio oktaninis skaičius, todėl benzininiai varikliai, skirti dirbti su didesnio oktaninio skaičiaus degalais, gali trenkti arba sprogti.
Degimo skirtumai: Dyzeliniai ir benzininiai varikliai veikia skirtingais degimo principais. Dyzeliniai varikliai suspaudžia orą tiek, kad dyzeliniai degalai užsiliepsnoja dėl aukštos temperatūros ir slėgio, o benzininiai - nuo kibirkštinio uždegimo.
Tepimo skirtumai: Dyzelinas pasižymi tepimo savybėmis, kurios padeda apsaugoti dyzelinių variklių komponentus.
Purkštuko ir siurblio pažeidimas: Dyzeliniuose varikliuose degalų įpurškimo sistema priklauso nuo tikslaus dyzelinio kuro tiekimo valdymo.
Kuro sistemos užterštumas: Dyzelino ir benzino maišymas gali užteršti degalų sistemą, įskaitant dumblų ir nuosėdų susidarymą kuro linijose, filtruose ir bakuose.

Apibendrinant galima pasakyti, kad konkrečiam varikliui ar transporto priemonei būtina naudoti gamintojo nurodytą tinkamą kuro rūšį. Dyzelino ir benzino maišyti nerekomenduojama ir to reikėtų vengti, kad būtų išvengta galimo variklio pažeidimo, prasto veikimo ir pavojaus saugai.

Benzino rūšys ir jų ypatumai

Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie - ne. Jis privalo būti pagal įstatymą. Bendrai etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis, negu benzino. Tai reiškia, kad bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Norint išnaudoti oktaninio skaičiaus privalumus, reikia didinti ir variklio suslėgimo laipsnį.

Etanolis - tai spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Tačiau šiuolaikiniai kuro bakai yra sandarūs ir nėra sąlyčio su aplinka.

Kai būdavo daug benzino be jokių priedų ir įsipylus benzino su priedais, tada buvo galima pajausti tą poveikį. Dabar dauguma tiekėjų deda tuos priedus. Visų jų esmė yra panaši - palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų nuodegos, dyzeliniuose varikliuose - suodžiai ir pan. Tai jei nuolatos tokius degalus pilame, didelio poveikio nepajausime.

Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų - degimo kameros pasidengtų apnašomis, nuodegomis, tada blogėja variklio parametrai - galia, ekonomiškumas, aušinimas ir kt. Įpylus degalų su priedais visi nešvarumai išsivalo ir pasijaučia efektas.

Geriausia pilti tai, ką rekomenduoja gamintojas. Vis tik net ir pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į 95 oktaninio skaičiaus benzinui pritaikytą automobilį, labai reikšmingo pokyčio nepajausite. 98 benzinas yra brangesnis ir galų gale kilometro kaina padidėja. Jei automobilio variklis pritaikytas ne mažesniam nei 98 oktaniniam skaičiui, tai įpylus 98 jis veiks ekonomiškiau, negu įpylus į automobilį, pritaikytą 95 oktaninio skaičiaus benzinui.

Ar verta pilti 98 ar verčiau 95 su priedais? Juolab, kad kainos beveik vienodos. Geriausia pilti tai, ką rekomenduoja gamintojas. Vis tik net ir pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į 95 oktaninio skaičiaus benzinui pritaikytą automobilį, labai reikšmingo pokyčio nepajausite. 98 benzinas yra brangesnis ir galų gale kilometro kaina padidėja.

Degalų kainos jau daug mėnesių išsilaiko aukšto lygio. Analitikai neprognozuoja, kad jos sumažės artimiausioje ateityje. Degalų papildymas dažnai būna viena didesnių finansinių naštų šeimos biudžetui. Todėl nėra prasmės pilti 98 markės benziną į paprastą automobilį, kai tokį pat efektą duos 95 markės. Abejų degalų kainos skiriasi. Pasirinkus 98 markės benziną, išlaidos degalams bus didesnės. Vidutiniškai apie 15 000 km per metus nuvažiuojantis automobilis, sunaudojantis 7 l degalų 100 km, per metus sudegins 1050 l benzino. Tarkim, kad 95 markės benzinas („Orlen“ degalinėse) kainuoja vidutiniškai 1,37 Eur/l, o 98 markės yra maždaug 3 centais brangesnis (1,40 Eur/l), vadinasi pastarasis atsieitų 31,5 Eur daugiau. Taigi, permokėti neverta. Sutaupytus pinigus geriau skirti automobilio gerai būklei palaikyti, reguliariam degalų filtro, skysčių, eksploatacinių dalių keitimui. Tai tikrai duos daugiau naudos jūsų automobiliui.

Benzinas lengvai garuoja - ir nesvarbu, 95 ar 98 oktaninio skaičiaus. Tačiau esant šalčiui kuro sunaudojimas bus didesnis. Vien variklio įšilimui reikia daugiau degalų. Kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, jo detalės yra susitraukusios, vyksta didesnė trintis, vartoja daugiau degalų. Tad žiemą degalų reikia daugiau. Tačiau nėra jokio skirtumo, kokį kurą pilsite žiemą - 95 ar 98 oktaninio skaičiaus.

Tiesa, JAV Aplinkos apsaugos agentūra (U. S. Environmental Protection Agency) oficialiai tvirtina, kad E15 benzinas tinka automobiliams, pagamintiems nuo 2007 metų. Bet kartu ruošiasi išleisti bei patvirtinti šių degalų tinkamumą automobiliams, pagamintiems 2001-2006 metais. Kadangi ekologiniai reikalavimai automobiliams vis griežtėja, naujesni modeliai yra gerokai labiau pritaikyti benzinui su etanoliu ir šiuolaikiniuose varikliuose jis gali būti naudojamas be jokių išlygų.

Senesniems automobiliams benzinas, sumaišytas su alkoholiu, yra labiau kenksmingas. A. Aleksiejūnas pripažįsta, kad galima žala automobiliui nuo tokio benzino bus pastebima tikrai ne iš karto: „Tikrai neįvyks taip, kad kartą trečią pripilsi tokio benzino ir variklis suges.

Dyzelinio automobilio privalumai ir trūkumai

Važiuodami ilgus atstumus greitkeliais ar norėdami pravažaus visureigio - rinkitės dyzelį. Kodėl? Aukštesnis sukimo momentas, ilgaamžiškumas bei kuro ekonomija leis nuvykti ilgą kelią ar pravažiuoti bekelę neužgestant ar be didesnių problemų. Tačiau toks automobilis nebus itin smagus mieste ar juo labiau trasoje. Šaltas variklis dirbs garsiau, o net ir įšilęs nebus toks malonus ausiai kaip benzininis analogas. Tačiau, sutaupysite kuro išlaidų, turėsite universalesnį automobilį ūkio ar kitiems darbams.

Dyzelinis variklis dažniausiai sunaudoja mažiau kuro, bet jo remontas gali kainuoti brangiau.

Dyzeliniu automobiliu pakankamai patvarus gali būti net ir po 20 metų eksploatacijos, kol benzininiai visiškai išsikvėps per 15-17. Pastariesiems reikalingi kapitaliniai remontai, didelės investicijos norint atgaivinti trauką, o dyzelinis motoras, prižiūrėtas, tarnaus kaip ir pirmą dieną.

Su dyzeliniais automobiliais tarsi viskas aišku - vertėtų naudoti degalinėse parduodamą žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais.

Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Pagrindinis dalykas, kodėl taip darydavo - kad suskystėtų dyzelinas. Tai buvo reikalinga, jei dyzelinas būdavo ne arktinis, tad minusinėje temperatūroje jis jau imdavo kristalizuotis ir reikėjo ištirpdyti tą susikristalizavusį parafiną. O arktinime dyzeline esantys priedai neleidžia kristalizuotis parafinui.

Pavyzdžiui, jei automobilis senas ir į jį dyzelino buvo įpilta tik vasarą, o žiemą savininkas prisiminė, kad jį reikia užvesti, tada tas įpiltas benzinas ar žibalas gal ir pagelbėtų. Bet jei visur sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime to žibalo, vargu pavyks užvesti automobilį, mat dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. O jei jau variklis užsikuria, prasideda cirkuliacija, įkaista ir dyzelinas. Kai jau veikia variklis, tai dyzelinas jau neužšals.

Tada jau blogai, reikia ardyti, valyti. Žinoma, nedidelis kiekis nėra labai žalingas. Didžiausia žala daroma kuro siurbliui, kuris tuo pačiu dyzelinu ir tepasi, o benzinas ar žibalas tų tepamųjų savybių neturi ir greičiau tas siurblys dėvisi.

Naudoti dyzeliniai automobiliai turi keletą ydingų problemų, kurios kartojasi. Jas tikrai žinos ir nustatyti padės patikimo serviso meistrai.

Užsienyje auga tendencija drausti senus dyzelinius automobilius arba atsiranda draudimai riboti jų eismą miesto centre taip siekiant mažinti oro taršą.

Važiuodami užsienyje susidursite su vietovėmis, kur dyzelinis kuras - brangesnis nei benzinas. Tai - Jungtinė Karalystė, dauguma JAV valstijų, Šveicarija. Švedijoje benzino ir dyzelio kainos daugmaž lygios.

Dyzelinis variklis

Privalumai: Pigesnis kuras, Varikliai būna ekonomiškesni, Ilgaamžiškumas - dyzelis yra lakus kuras, skirtingai nei benzinas, jis pats savaime sutepa tam tikras variklio vietas, Pravažumas sunkiomis sąlygomis, Didesnis sukimo momentas - iš vietos šie automobiliai pajudės geriau nei benzininiai oponentai. Tempiant priekabą ar krovinį jie daug efektyvesni.
Trūkumai: Sunkesnis motoras ir dažnos ydingos turbinų ar su slėgyje dirbančių detalių bėdos, Ne greitkelyje važiavimo dinamika nėra maloni bei garsesnis variklis, DPF filtrai ir kitos išskirtinai dyzeliams taikomos technologijos - brangiai taisomos, Užvedimas šaltuoju metų laiku, Pirkimo kaštai būna didesni, Vakarų Europoje dyzeliniams automobiliams pradedami taikyti ribojimai.

Benzininio automobilio privalumai ir trūkumai

Benzininiai varikliai turi būti prižiūrėti. Jie atlaiko mažesnes atstumo apkrovas, tad turite būti užtikrinti praėjusio savininko (jeigu toks buvo) rūpesčiu. Variklis turi dirbti tyliai ir vienodai, o važiavimo dinamika būti maloni ir sklandi. Šis automobilis labiau tiks miesto žmogui, kuris dažniau keičia eiles kamštyje nei rieda greitkeliu. Benzininiai varikliai taip pat būna smagesni trasose. Juos rekomenduojame rinktis vertinantiems vairavimo malonumą ir nevažinėjantiems bekele ar netempiantiems krovinių.

Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis.

Benzininiams varikliams didelį pliusą prideda galimybė suderinti jį su dujomis, taip sutaupant nemažai išlaidų. Tiesa, toks važiavimas irgi nėra labai malonus, bet jis yra labai pigus. Dujinė įranga irgi gali gesti, tad ją reikia aktyviai prižiūrėti ir ja rūpintis. Išlaidos kurui, su dujomis, lenkia dyzelinius automobilius - tai reiškia, kad benzinas+dujos yra dar pigesnė alternatyva nei dyzelis. Vis dėl to, venkite dujų didelio darbinio tūrio varikliuose. Šešių, aštuonių ar net dvylikos cilindrų dujinės sistemos gali tapti baisiausiu galvos skausmu. Jas įrengti kainuoja didelius pinigus, o remontavimas ilgainiui neatpirks įdėtų pinigų.

Benzininis variklis

Privalumai: Geresnė važiavimo dinamika, Nauji benzininiai automobiliai neretai būna pigesni, Variklio garsas, Lengvesnis užvedimas šaltuoju metų laiku, Mažesni ir lengvesni varikliai vakarų valstybėse leidžia sutaupyti mokesčių, Galimybė sujungti su dujomis.
Trūkumai: Didesnės kuro sąnaudos, Norint išlaikyti geros būklės variklį, reikalinga intensyvesnė priežiūra, Lietuvoje benzinas brangesnis nei Europoje, Mažų turbinų varikliai dažnai nėra patvarūs.

Kada verta rinktis naują, o kada naudotą automobilį?

Jeigu perkate naują

Nusprendę įsigyti naują automobilį (iki 3-5 metų amžiaus) neprašausite bet kokiu atveju. Kadangi automobiliams iš salono taikoma garantija, jis tikriausiai buvo prižiūrėtas autorizuotame servise ir jokių bėdų kilti neturėtų, tad čia apsisprendimą galėtų lemti tik keli faktoriai. Mažesnė kaina, komfortas automobilio viduje ir važiavimo dinamika. Išlaikymo kaštai susivienodina maždaug po 5-6 metų turėjimo, tačiau tai tikrai mažas skirtumas.

Jei perkate naudotą

Svarbu kuo daugiau sužinoti apie automobilio praeitį. Dyzelinis automobilis pakankamai patvarus gali būti net ir po 20 metų eksploatacijos, kol benzininiai visiškai išsikvėps per 15-17. Pastariesiems reikalingi kapitaliniai remontai, didelės investicijos norint atgaivinti trauką, o dyzelinis motoras, prižiūrėtas, tarnaus kaip ir pirmą dieną.

Tiesa, būna visokių savininkų ir tos amžiaus ribos tikrai nėra taisyklė, o daugiau tarnauja kaip orientacinė tendencija. Perkamo naudoto automobilio VIN numerį patikrinkite internetu ar markės atstovo servise bei visad nuvarykite perkamą automobilį į servisą, jeigu turite tam galimybę. Ten jį patikrins sertifikuoti ekspertai ir padės atrasti bėdas ar gedimus. Netikėkite internete skelbiamomis kuro sąnaudomis. Jos mažų mažiausiai melagingos. Prie oficialiai skelbiamo kuro suvartojimo drąsiai pridėkite 1-1,5 litro vasarą ir apie 2 litrus - žiemą, su didesnio darbinio tūrio agregatais kuro sąnaudos skiriasi dar ženkliau.

Kainos atžvilgiu galų gale viskas išsilygina arba žmonės net neišlaiko automobilio savo rankose taip ilgai, kad dyzelio ar benzino pirkimas sudarytų didelį skirtumą.

Papildomos žinios apie automobilių kurą

Jeigu jus domina hibridinės technologijos, dyzelinių variklių su elektrinėmis baterijomis beveik nėra. Kadangi dyzelinis variklis gaminamas iš brangesnių medžiagų, į jį montuoti hibridinę technologiją išnaudojančias baterijas gamintojams neapsimoka.

Ką dažniau renkasi lietuviai? Dažniausiai lietuviai renkasi dyzelinius mažalitražius automobilius dėl pigaus remonto ir žemų kuro sąnaudų.

Ar pirkėjai reaguoja į įvairias žinias iš ES, pavyzdžiui, apie draudimą dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į miestų centrus? Paskutiniu metu suaktyvėjus diskusijoms apie papildomų mokesčių įvedimą dyzelinių automobilių vairuotojams tai tapo didele problema, kadangi brangstant draudimui ir kitiems transporto priemonių eksploatacijos įkainiams, kiekvienas papildomas mokestis yra labai jautriai priimamas pirkėjų.