2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio 2.27 straipsnis numatė asmens teisę pakeisti lytį. Ši norma įsigaliojo 2003 m. Birželio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija įregistravo Lyties keitimo įstatymo projektą. Tai tapo svarbiu žingsniu, nors teisinis reglamentavimas ir visuomenės požiūris į lyties keitimo klausimus Lietuvoje vis dar kelia diskusijas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2007 m. byloje L. prieš Lietuvą priėmė ieškovui palankų sprendimą, nustatydamas 3 mėnesių terminą tam, kad pagal Civilinio kodekso 2.27 straipsnį Lietuva priimtų reikalingą specialų įstatymą dėl transseksualų lyties pakeitimo. Nepaisant šio sprendimo ir Civiliniame kodekse įtvirtintos teisės keisti lytį, iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje nėra priimtas specialus įstatymas, kuris aiškiai reglamentuotų šią procedūrą. Tai lemia, kad valstybėje negalioja joks teisės aktas, nurodantis, kaip ši teisė galėtų būti realizuota.
Tolerancijos stoka ir jos pasekmės
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad vos 5 proc. Lietuvos gyventojų save laiko netolerantiškais. Tačiau mažiau nei trečdalis apklaustųjų nurodė galintys dirbti ar bendrauti su kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turinčiais negalią žmonėmis. Specialistai tai vadina užslėptu nepakantumu - kai žmogus, nors ir tvirtina esąs tolerantiškas, iš tiesų palaiko stereotipines nuostatas ir vengia bendrauti su kitokiais žmonėmis.
Pasak Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarės Rūtos Žiliukaitės, netolerantiškų žmonių Lietuvoje gali būti daugiau, nei jie patys pripažįsta. „Europos Sąjungos mastu atlikti tyrimai nustatė, kad Lietuvos gyventojų tolerancijos lygis yra kur kas žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje netgi pastebima tendencija, kad visuomenės pagarba tam tikroms socialinėms grupėms, tokioms kaip romai ar homoseksualai, ne didėja, o atvirkščiai - vis mažėja“, - pastebi R. Žiliukaitė.
Šis visuomenės požiūris tiesiogiai susijęs su lyties keitimo klausimu, kuris Lietuvoje vis dar laikomas opiu ir sulaukia daug neigiamų reakcijų.
Kaip pakeisti lytį Lietuvoje: teisinis ir medicininis požiūris
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2008 m. gruodį buvo gautas P. G. skundas dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su lyties keitimo procedūromis. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas (pareiškėja) susidūrė su problemomis dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri, pasak skundo autoriaus, neleidžia pakeisti lyties. Nors pareiškėjas (pareiškėja) turėjo psichiatro išvadas ir diagnozę, patvirtinančią transseksualumą, jam (jai) buvo nurodyta, kad „lyties keitimas Lietuvoje neįteisintas ir lyties keitimo operacijos neatliekamos“.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, išnagrinėjęs skundą, pripažino jį pagrįstu ir paragino sveikatos apsaugos ministrą atidžiai išanalizuoti situaciją. „Dar 2001 m. Civiliniame kodekse įtvirtinta teisė keisti lytį iki šiol nėra reglamentuota Lietuvos teisinėje sistemoje, t. y. valstybėje negalioja joks teisės aktas, nurodantis, kaip ši teisė galėtų būti realizuota“, - komentavo Seimo kontrolierius.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuva pažeidė transseksualės L. teises ir įpareigojo per tris mėnesius priimti Lyties keitimo įstatymą. Nors terminas praėjo, įstatymas iki šiol nėra priimtas. Dėl šios priežasties Lietuva jau sumokėjo 45 tūkst. eurų transseksualei L. kaip kompensaciją.
Transseksualumas: medicininė diagnozė ir visuomenės suvokimas
Transseksualumas, dar vadinamas lyties tapatumo sutrikimu, yra medicininė būklė, apibrėžiama tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Tai pasireiškia netinkamu savo lytinės priklausomybės suvokimu ir savęs priskyrimu priešingai lyčiai. Tokiam asmeniui savas kūnas atrodo svetimas, jie kenčia ir siekia, kad visuomenė juos priskirtų priešingai lyčiai.
Pasak Vilniaus universiteto docento Dainiaus Pūro, lytis yra užprogramuota genetiškai, o transseksualumo atveju kūnas ir psichikos procesai gali būti užprogramuoti skirtingoms lytims dėl gamtos klaidos. „Tokie žmonės savo prigimtimi bando mūsų visų tolerancijos ribas ir skatina peržiūrėti savo vertybių sistemą“, - mano D. Pūras.
Nors transseksualumas laikomas palyginti reta liga, spėjama, kad Lietuvoje galėtų būti apie pusantro šimto šia liga sergančių asmenų. Vakarų Europos valstybėse jau kalbama apie galimybę pakeisti transseksualaus žmogaus asmens dokumentus net neatlikus chirurginės operacijos, vien turint diagnozę.
Lietuvoje, remiantis Registrų centro duomenimis, lyties keitimo atvejų skaičius kasmet auga. 2023 m. jų užregistruota beveik trisdešimt, o iš viso Gyventojų registre registruota 134 lyties pakeitimai (57 iš vyro į moterį, 77 iš moters į vyrą). Pirmą kartą duomenys apie lyties pakeitimą Gyventojų registre įregistruoti 2006 m.
Nauja tvarka dėl lyties keitimo ir kilusios diskusijos
2022 m. Lietuvoje buvo patvirtintas „Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas“. Ši tvarka numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojamos psichiatrų konsultacijos, gydytojų konsiliumai bei hormoniniai gydymai, jei jie paskirti pacientui, kuriam patvirtinta lyties sutrikimo diagnozė. Taip pat apibrėžti šeimos gydytojų ir kitų specialistų vaidmenys ir atsakomybės.
Šis žingsnis sukėlė audringas diskusijas. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius džiaugėsi, kad translyčiai žmonės galės gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikavo sprendimą, priimtą ne įstatymu, o ministro įsakymu, ir teigė, kad lytis negali būti pakeista, o tik „įsivaizduojama“.
Profesorius Vytautas Kasiulevičius išreiškė abejones, ar tai tik medicininis, bet ir vertybinis klausimas, ir ar valstybė turėtų apmokėti tokias procedūras. Jis taip pat kėlė klausimą, kas nutiks, jei gydymas pakenks žmogui, o persigalvojęs jis medikus paduos į teismą.
Lietuvos bioetikos komitetas paminėjo, kad naujausioje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11) „transseksualumas“ yra keičiamas į „lyties neatitikimą“, ir jis iš psichikos sutrikimų kategorijos perkeliamas į „Būklės, susijusios su seksualine sveikata“. Tai atspindi supratimą, kad translytiškumas nėra psichikos sveikatos sutrikimas ir jo priskyrimas šiai kategorijai gali sukelti didžiulę stigmą.
Didžiųjų susitarimai, mažųjų likimai: kur šiame pasaulyje Lietuva?
Lyties keitimo operacijos: pasaulinė praktika ir kainos
Lyties keitimo operacijos apima įvairias procedūras, kurių kainos pasaulyje labai svyruoja. Nuo 1,8 tūkst. eurų už paprastą procedūrą iki 121 tūkst. eurų už sudėtingas kelių etapų operacijas. Vidutinė lyties keitimo operacijų kaina 2024 m. svyruoja nuo 2,7 tūkst. iki 46 tūkst. eurų.
Pasaulyje atliekamos įvairios lyties keitimo operacijos, tokios kaip:
- Vyro keitimas į moterį: varpos ir sėklidžių pašalinimas; makšties, vulvos arba klitorio sukūrimas; krūties audinio pašalinimas; krūtinės formavimas (krūtų didinimas).
- Moters keitimas į vyrą: gimdos ir kiaušidžių pašalinimas; varpos arba kapšelio sukūrimas; riebalų ir odos pertekliaus pašalinimas ir po jais esančių raumenų sutraukimas; krūtinės „vyriškinimo“ operacija.
Viršutinės kūno dalies (krūtinės) operacija gali kainuoti nuo 3,4 tūkst. eurų Turkijoje iki 18 tūkst. eurų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Apatinės dalies (lytinio organo) operacija kainuoja nuo 4,5 tūkst. eurų Turkijoje iki 68 tūkst. eurų JAV. Veido operacija gali atsieiti nuo 4,5 tūkst. eurų Tailande iki 28,6 tūkst. eurų Jungtinėje Karalystėje. Balso keitimo operacija vidutiniškai atsieina nuo 3,1 tūkst. eurų Tailande ar Turkijoje iki 8,1 tūkst. eurų JAV.
Svarbu pažymėti, kad šios kainos dažnai neapima kelionės, apgyvendinimo, vaistų, priežiūros po operacijos ir galimų komplikacijų išlaidų.
Lietuvos bioetikos komiteto pozicija ir ateities perspektyvos
Lietuvos bioetikos komitetas primena, kad 2022 m. Lietuvoje buvo patvirtintas lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas, kuris užtikrina galimybę pilnamečiam pacientui gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir medikamentinį hormoninį gydymą. Tačiau, pasak ministerijos, vaistai nėra kompensuojami - už visus medikamentus pacientai turi susimokėti patys.
Nors komitetas nėra gavęs skundų dėl translyčių pacientų teisių pažeidimo, jis paminėjo, kad naujausioje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11) „transseksualumas“ yra keičiamas į „lyties neatitikimą“, taip siekiant sumažinti stigmą. Tai rodo pasaulinę tendenciją atskirti lyties tapatybės klausimus nuo psichikos sveikatos sutrikimų.
Lietuvoje lyties keitimas Gyventojų registre fiksuojamas keičiant duomenis apie lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę. Pirmas prašymas dėl lyties pakeitimo kainuoja 10 eurų, o dėl vardo ir pavardės - 12 eurų. Šiuo metu Lietuvoje nėra įteisintos lyties keitimo operacijos, o užsienyje atliktos operacijos nėra apmokamos PSDF lėšomis. Tačiau Europos Tarybos Ministrų Komitetas paragino Lietuvą priimti aiškius įstatymus, reglamentuojančius lyties keitimo operacijas.
Ateityje tikimasi, kad bus priimti įstatymai, kurie aiškiai reglamentuos lyties keitimo tvarką Lietuvoje, užtikrinant žmogaus teises ir mažinant visuomenės netoleranciją.
