Draudikai pastebi, kad inscenizuotų eismo įvykių problema Lietuvoje - vis dar aktuali. Kasmet fiksuojama atvejų, kai neteisėtais būdais pasipelnyti kitų sąskaita norintys asmenys šalies keliuose tyčia sukelia eismo įvykį tikėdamiesi gauti draudimo išmoką ar apkvailinti niekuo dėtą avarijos dalyvį. Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, tokias apgaulės schemas Lietuvoje taiko ir užsieniečiai.
„Turėjome ne vieną realų atvejį, kai iš užsienio atvykęs vairuotojas pateko į avariją. Vienas konkretus eismo įvykis buvo užregistruotas nekviečiant policijos pareigūnų, buvo užpildyta deklaracija ir t. Tačiau aiškintis avarijos aplinkybes ėmė aiškėti papildomos detalės, galiausiai atskleidusios, kad avarija neįvyko netyčia, kaip galėjo atrodyti iš pradžių“, - istoriją prisimena R. Bieliauskas.
„Eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės, nubraižyta avarijos schema ir realūs faktai nesutapo, todėl kėlė abejonių dėl draudžiamojo įvykio. Kas įdomiausia - po avarijos paaiškėjo, kad prabangaus automobilio rida buvo nelegaliai atsukta beveik tris kartus. Tikėtina, taip norėta „pajauninti“ automobilį ir dirbtinai padidinti jo rinkos vertę“, - aiškina R. Bieliauskas.
Jis taip pat nepaneigė draudimo bendrovės teiginių, kad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Inscenizuotos avarijos kaip sukčių amatas ir policijai, ir draudikams yra puikiai žinomos. Anot R. Bieliausko, ypač populiari tyčinių avarijų vieta - didelės miestų arba atokios užmiesčio žiedinės sankryžos, taip pat kelių sankirtos.
„Minėtų avarijų sukėlėjai siekia pasipelnyti iš draudimo bendrovės arba bando apgauti kitą eismo įvykio dalyvį. R. Bieliauskas pastebi, kad paaiškėja, jog tas pats asmuo per trumpą laikotarpį pateko į avariją ne vieną kartą.
„Jei tik kyla įtarimų, kad avarija gali būti sukelta specialiai, būtina kviesti policiją. Vairuotojai taip pat neturėtų prisiimti atsakomybės pildydami draudimo deklaraciją, jeigu abejoja savo kalte arba mato, kad kitas eismo dalyvis išprovokavo incidentą. Kitu atveju toks asmuo gali netekti pinigų arba tapti eismo įvykio kaltininku, nors tam nėra pagrindo“, - pataria R. Bieliauskas.
Jei nesutariama dėl avarijos aplinkybių, deklaracijoje derėtų nubraižyti eismo įvykio schemą bei surinkti kuo daugiau įrodymų, apklausiant ir liudininkus, jei tokių yra.
Sunkių eismo įvykių pasekmės užsienyje
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje laisvės atėmimo bausmę atliekantis vyras kaltinamas sukčiavimu. Svarbiausia informacija: kaltinimai 53-ejų metų amžiaus Lietuvos piliečiui buvo pateikti sausio 14-ąją; tyrėjai jį kaltina sukėlus eismo įvykį ir pažeidus teismo draudimą vairuoti transporto priemones. Incidentas įvyko 2025 m. gegužės 15 d., likus keletui minučių iki 2 val., kelio S2 ruože netoli Konotopos. Aštuonis žmones vežęs „Mercedes Sprinter“ rėžėsi į dešinėje kelio pusėje stovėjusio sugedusio vilkiko priekabos galą. Abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Penki mikroautobuso keleiviai žuvo vietoje, dar dvi moterys patyrė sunkių sužalojimų. Nukentėjo ir mikroautobuso vairuotojas.
Ką nustatė tyrėjai ir kokie kaltinimai pareikšti? Mikroautobusą vairavęs Aleksandras S. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 173 straipsnio 1 ir 3 dalis. Anot prokuratūros, vairuodamas naktį, kaltinamasis elgėsi neatsargiai ir nepastebėjo bei atsitrenkė į avarinėje juostoje tvarkingai stovėjusį vilkiką. Pruškuvo apylinkės teismas išdavė laikino sulaikymo orderį, kuris tebegalioja. Taip pat akcentuojamas ir vairuotojo pažymėjimo kategorijų klausimas. Prokuratūros teigimu, Aleksandras S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, turinčios daugiau kaip septynias, bet ne daugiau kaip devynias sėdimas vietas. Negana to, 2022 m. Gdansko apylinkės teismo sprendimu jam buvo apskritai atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą išgėrus, nurodė Varšuvos regioninės prokuratūros prokuroras Piotras Romaniukas.
Įtariamasis kaltės nepripažįsta. Įtariamasis kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad buvo įsitikinęs, jog draudimo vairuoti bet kokias transporto priemones terminas jau buvo pasibaigęs, sakė prokuroras Piotras Skiba.
Kelionės ir incidentai užsienyje
Avarija apkartino atostogas Pietuose. Vilnietis Tadas pasakojo į nedidelę avariją pakliuvęs pernai vasarą, su drauge vykdamas atostogauti į Italiją. Susidūrimas įvyko likus kelioms dešimtims kilometrų iki Venecijos.
„Kurį laiką mačiau, kad paskui mus važiuoja nedidelis sunkvežimis „Iveco“. Vienoje vietoje privažiavome tokią sankryžą, kur nelabai buvo aišku, kieno kelias pagrindinis, kieno - šalutinis, - pasakojo vairuotojas. - Pasirodė, kad mano kelias šalutinis, todėl, pamatęs iš šono atlekiantį kitą sunkvežimį, pristabdžiau. Tuo metu „Iveco“ trinktelėjo į mano mašinos galą. Juokingiausia, kad po smūgio mes nuskridome į priekį, o per atsiradusį tarpą sugebėjo pralėkti tas kitas sunkvežimis.“
Per susidūrimą buvo apgadinta Tado automobilio „SEAT Toledo“ galinė dalis - suskilo buferis, bagažinė sulankstyta taip, kad nebeatsidarė. Sunkvežimio priekis taip pat nukentėjo. Iš karto po incidento „Iveco“ vairuotojas italas esą pradėjo piktintis, kad avariją sukėlė turistas. Šis ėmėsi aiškinti apie saugaus atstumo laikymąsi. Tačiau į jų ginčą įsikišo per kelias minutes motociklais atvykę du pareigūnai.
Kaip pasakojo Tadas, policininkai, išsitraukę švarų popieriaus lapą, o ne specialų blanką, užsirašė įvykio aplinkybes, vairuotojų draudimo kompanijų pavadinimus, polisų numerius. Turistas savo paaiškinimą parašė lietuviškai - pareigūnai patikino, kad tiks ir gimtoji kalba. Vairuotojas policininkų raštą taip pat gavo be vertimo - šie paaiškino, kad jame nurodyta visa informacija, reikalinga draudimo kompanijai, ir nurūko savais keliais.
„Nuotaika buvo sugadinta - mašina apdaužyta, bagažinė nebeatsidaro, palapinę ir kitus daiktus iš jos galima išsitraukti tik per saloną. Bet atostogų nebeatsisakėme - automobilis, šiaip ar taip, važiavo, mes likome sveiki ir gyvi“, - prisiminė pašnekovas.
Kaltininko nustatymas užtrunka
Dar labiau vairuotojo nuotaika sugedo pradėjus bendrauti su draudikais ir aiškintis, kaip gauti išmoką už sugadintą automobilį. Tadas civilinę atsakomybę buvo apdraudęs bendrovėje „Lietuvos draudimas“, kurią iš karto, kai tik grįžo iš atostogų, informavo apie avariją. Jos atstovas nufotografavo apgadintą automobilį, paskaičiavo, kad padaryti nuostoliai siekia daugiau nei 2 tūkst. litų. Be to, darbuotojai, išnagrinėję ranka surašytą Italijos pareigūnų raštą, išsiaiškino, kad „Iveco“ vairuotojas apsidraudęs bendrovėje, kurios interesams mūsų šalyje atstovauja būtent „Lietuvos draudimas“.
Praėjus keliems mėnesiams (per tą laiką vilnietis jau spėjo susiremontuoti automobilį) paaiškėjo, kad draudimo agentai išskaitė ne tos bendrovės pavadinimą. Tuomet jiems pavyko nustatyti „Iveco“ vairuotojo draudikus. Šie savo ruožtu parašė atsakymą, kuriuo pareiškė pretenzijas lietuviui - esą būtent jis sukėlė avariją, todėl turėtų atlyginti nuostolius. Galiausiai informacija apie Italijoje įvykusią avariją buvo perduota Transporto priemonių draudikų biurui, kuris, be kita ko, rūpinasi tarptautine transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo („žalios kortos“) sistema.
Savo ruožtu Tadas šiam biurui nusiuntė apgadintos mašinos nuotraukas, kurias jis padarė iš karto po avarijos. Vilnietis paprašė, kad toliau jo istorija domėtųsi svainis - draudimo brokeris, tačiau šis sako iki šiol nesužinojęs jokios naujos informacijos. „Manau, kad praeis kokie penkiolika metų, visi viską pamirš ir taip ši istorija baigsis“, - liūdnai juokavo pašnekovas.
Tačiau jis sakė jau pajutęs neigiamas avarijos pasekmes. Prireikus iš naujo apdrausti civilinę atsakomybę, jau kitoje draudimo bendrovėje paaiškėjo, kad prie Tado pavardės nurodyta, jog jis yra patyręs eismo įvykį. „Nors aš nesu gavęs iš Italijos jokio dokumento, kuriuo būtų patvirtinta mano kaltė, ir apskritai nesijaučiu kaltas, kažkur figūruoja tai galbūt patvirtinantis įrašas“, - kalbėjo vairuotojas.
Į avarijas užsienyje pakliūna šimtai vairuotojų
„Lietuvos draudimo" atstovai DELFI patikino, kad užsienio keliuose Lietuvos vairuotojų patiriami incidentai dažniausiai išsiskiria dėl ilgesnio ir sudėtingesnio žalos sureguliavimo proceso. Kartais jis gali trukti pusę metų, metus ar net ilgiau. Tai esą priklauso nuo kiekvienoje šalyje galiojančių įstatymų, pažymos apie įvykį parengimo ir gavimo per atsakingas institucijas, darbo su tarpininkaujančiomis įmonėmis.
Pasak bendrovės Privačių rizikų skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, užsienyje per avarijas nukentėję žmonės kartais kreipiasi į draudimo kompanijas dėl sveikatos sutrikimui padarytos žalos praėjus keleriems metams po įvykio. Jeigu įrodoma, kad sutrikimas iš tiesų yra avarijos padarinys, nuostoliai kompensuojami.
„Minėtas atvejis buvo ilgai reguliuojamas dėl to, kad teko laukti informacijos iš užsienio apie įvykio aplinkybes ir kaltininką - šie duomenys būtini norint baigti žalos reguliavimą, - teigė V. Krencius. - Procesui vykstant vairuotojas iš Lietuvos bendroje draudimo kompanijų naudojamoje sistemoje galėjo būti nurodytas kaip patyręs įvykį. Dėl to atnaujinant draudimo liudijimą jam galėjo būti pasiūlyta didesnė įmoka. Šis skaičius per metus išauga apie 10 proc. Beveik visais atvejais kaltininkais tampa „Lietuvos draudimo“ klientai, nes pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą nuostolius tokiu atveju atlygina ši bendrovė. V. Krencius teigė neturįs duomenų, kiek tiksliai šioje bendrovėje apsidraudusių vairuotojų nukenčia dėl užsienio vairuotojų kaltės. Mat tokiu atveju lietuviai, jei neturi transporto priemonės (KASKO) draudimo, draudikų neturi informuoti apie eismo įvykį.
Kultūriniai skirtumai ir patarimai
Daugumoje ES šalių ir kitose, automobilių transportui palankiose šalyse, tokiose kaip JAV, važiavimas keliuose yra palyginti saugus.
1. Jei patekote į eismo įvykį, iškvieskite policiją ir paprašykite jų ataskaitos kopijos arba nuorodos numerio.
2. Net jei manote, kad nesate sužeistas, nutikus avarijai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
3. Jei eismo įvykis nutiko Europos Sąjungoje, užpildykite Europos eismo įvykio deklaraciją (angl. EAS), jei tokią turite. Ši forma Jums galėjo būti išduota Jūsų draudimo bendrovės arba ji gali būti paruošiama įvykio vietoje. EAS yra standartinė forma, kuria siekiama palengvinti draudimo ieškinio pateikimą, remiantis sutartinai nustatytomis faktinėmis avarijos aplinkybėmis. Joje galite įrašyti avarijos datą ir vietą, transporto priemonių registracijos numerius, vairuotojo kontaktinius duomenis ir savo įvykių versiją. EAS pasirašykite tik tada, kai esate tikri, kad suprantate situaciją.
4. Nepriklausančios Europos Sąjungai šalys neturi EAS, tačiau užsienio draudimo bendrovė gali pateikti savo eismo įvykio ataskaitos formas, kurias apdraustieji turi užpildyti. Eismo įvykiui atitinkant tam tikrus kriterijus, kai kurios JAV valstijos taip pat reikalauja, kad vairuotojai pateiktų eismo įvykio ataskaitas Kelių transporto priemonių departamentui.
5. Kuo greičiau susisiekite su savo draudiku.
6. Jei vairavote nuomojamą automobilį, kuo greičiau susisiekite su nuomos kompanija. Nuomos kompanijos turi savo darbo su draudikais ir kitais eismo įvykio dalyviais procedūras.
Taikytini įstatymai priklauso nuo to, kaip Jūs užsisakėte atostogas. 1992 m. Kitokios taisyklės taikomos, jei automobilį išsinuomojote savarankiškai arba keliavote savo automobiliu. Tačiau tai nereiškia, kad ieškinio pateikimui Jums privalu grįžti į tą šalį. Mes tvarkome eismo įvykių užsienyje ieškinius čia, Londone, nuo pradžios iki pabaigos, o mūsų klientams nėra būtinybės išvykti iš Jungtinės Karalystės. Tai buvo pasiekta, mums sukūrus geriausių teisės specialistų tinklą įvairių šalių jurisdikcijose. Ieškinys bus pateiktas prieš asmenį, kurio veiksmai ar neatsargumas sukėlė eismo įvykį. Svarbu prisiminti, kad kai kuriose šalyse draudimo įstatymai gali skirtis nuo Jums įprastų.
Jei tapote neapdrausto vairuotojo arba pabėgimo iš įvykio vietos auka, galite kreiptis dėl kompensacijos į užsienio instituciją, atitinkančią Motorinių transporto priemonių draudikų biurą (angl. Motor Insurers Bureau). Kompensacijos dydis priklausys nuo šalies, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, įstatymų. Kompensacijos suma gali būti didesnė arba mažesnė nei ta, kurią gautumėte Jungtinėje Karalystėje. Pirmasis žingsnis - kreiptis pagalbos į teisininką, patyrusį ieškinių dėl eismo įvykių užsienyje srityje. Padarykite tai kuo greičiau, kai tik grįšite namo.
Ieškinį kompensacijai už eismo įvykį galite pateikti tik tuo atveju, jei pavyks įrodyti savo nekaltumą. Tai gali būti sudėtinga - juk kito vairuotojo draudikai paprastai bando įrodyti visišką arba dalinę Jūsų atsakomybę už įvykį, nes tariamai nesupratote šalies eismo taisyklių. Daugelio šalių jurisdikcijos pripažįsta bendro aplaidumo sąvoką ir padalina kaltę pagal santykinę, žalą patyrusių šalių, atsakomybę. Būdami eismo įvykių užsienyje specialistais, mes galime išnagrinėti Jūsų atvejį ir pasakyti, ar Jūsų ieškinys pagrįstas bei įspėti Jus apie galimas kliūtis. Taip pat galime pateikti apytikslę Jums galimai priklausančios kompensacijos sumą. Susisiekite su mumis nemokamai konsultacijai. Kalbėsite lietuviškai su teisininko asistente Emilia L. Įlėkti į duobę menkas malonumas. Gali sprogti padanga, sulinkti ratlankis, o dar blogiau, bandant išvengti duobės galima patekti į avariją. Toks atvejis šiemet jau buvo.
Nevairuokite dešine nežinodami šių patarimų
Lietuvos kelių būklė ir jos įtaka
Pavasarį Lietuvoje prasideda aktyvus kelių infrastruktūros darbų sezonas, kuris šiemet startuoja po permainingos ir vietomis šaltesnės nei įprasta žiemos - dėl to daugelyje ruožų išryškėjo išdaužos, dangos pažeidimai ir deformacijos. Vairuotojai pirmiau nei kelininkai pastebi keliuose po žiemos atsiradusias duobes. Kiekvieną pavasarį socialiniuose tinkluose galima rasti begalybę nuotraukų ir pasipiktinimų kelių kokybe.
Su tv3.lt bendravęs vairuotojas Donatas jau kelerius metus dirba užsienyje. Vyras į Lietuvą grįžta kas kelis mėnesius. Keliaudamas jis pastebi ryškius skirtumus ne tik tarp užsienio valstybių kelių, bet ir tarp kelių pačioje Lietuvoje. „Praktiškai kiekvieną kartą grįžus keliai tampa vis prastesni, Donato žodžiais, „vyksta nuolatinė kelių degradacija“. „Tai yra nesulyginami skirtumai. Kai kur užsienyje didelį kelio ruožą sutvarko per naktį. Atsikeli ryte ir žiūri, kad nuo tavo namų nutiesta koks 20 km naujo asfalto. Greitai reikės lygint Lietuvos kelius su Ukrainos, kur nauji automobiliai fiziškai neatlaikys“, - tv3.lt piktinasi Donatas.
Sniegas tirpsta, artėja pavasaris, tad normalu, kad po žiemos atsiveria dėl temperatūrų skirtumo ir ledo susidarę kelio dangos pažeidimai. Vis dėlto vyras nerimauja, kad kiekvieną pavasarį atsirandančios duobės vis labiau blogina bendrą kelio būklę, o jos gerinti niekas nesiruošia.
„Pavasaris yra ypatingas metas. Vairuoju motociklą, tad važiavimas pirmomis pavasario dienomis yra kaip sportininkui paskaityti varžybų atlasą. Pravažiuoji kelią, susipažįsti su duobėmis ir supranti, kad dideliam atsipalaidavimui dar ne laikas. Kurį laiką turi važiuoti atsargiai, nes po žiemos duobių yra labai daug. Tai visiška kelių degradacija, nes jų niekas neprižiūri eilę metų. Gaila ir automobilio. Važiuoji ir randi visiškai nelogišką duobę vidury kelio. Jos dažniausiai būna labai aštrios ir skaudžios, kurių niekas nė pamato. Taip automobilio važiuoklė ir trankoma“, - pasipiktinimo argumentus dėsto Donatas.
Šis skaitytojas - toli gražu ne vienintelis, besiskundžiantis duobėmis. Socialiniuose tinkluose jau dabar galima rasti bent kelioliką naujų įrašų per dieną, kur kalbama apie duobes. Vienas iš įrašų autorių Vytautas Kaziela sutiko pasidalinti duobių kelyje nuo Vilniaus link Utenos nuotraukomis. Pasak jo, kelias toks prastas, kad iš Utenos į Vilnių geriau rinktis važiuoti per Ukmergę. Jo vertinimu, tai nėra vienintelis prastas kelias Lietuvoje.
„Būkit atsargūs stoties žiede išvažiuojant link Švitrigailos gatvės. Yra duobė, aš likau be padangos“, - socialiniuose tinkluose įspėjo kitas vairuotojas. „Biznis padangų montuotojams“, - dabartinę situaciją apibūdino dar vienas vairuotojas.
Draudimo bendrovės ir žalos atlyginimas
Draudimo bendrovės jau nuo pirmųjų metų dienų pluša vertindamos duobių padarytas žalas. Į „ERGO“ nuo pernai metų gruodžio kreipėsi daugiau nei 80 vairuotojų. „Lietuvos draudimas“ per šią žiemą sulaukė 175 kreipimųsi dėl duobėtų kelių. Kaip pastebi bendrovės Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo sulaukta 78 nukentėjusių vairuotojų skundų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendrovės klientams, apsidraudusiems „Kasko“ draudimu, per šią žiemą gruodžio-vasario mėnesiais, siekiant atlyginti nuostolius, kurie buvo patirti dėl duobių keliuose, jau išmokėta ar nuostoliams padengti rezervuota daugiau nei 138 tūkst. eurų. Tai yra daugiau nei tris kartus didesnė suma, lyginant su praėjusios žiemos tuo pačiu laikotarpiu“, - tv3.lt komentuoja A. Juodeikis.
Bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pastebi, kad nors besikreipiančių vairuotojų daugėja, ateityje jų dar tik daugės. „Atvejų skaičius, kai klientai kreipiasi dėl automobilio apgadinimo, įvažiavus į duobę auga, tačiau pats pikas, kai keliuose atsiveria daugiausia duobių, dar priešakyje. Pastaruoju periodu per dieną sulaukiame ir po kelias dešimtis su duobėmis susijusių žalų, šiuo metu - tai iki kelių žalų per dieną, o incidentai fiksuojami visoje Lietuvoje“, - tv3.lt komentuoja G. Jasaitė.
„ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad dažniausiai vairuotojai nukenčia ten, kur eismas yra įtempčiausias. „Daugiausiai žalų registruota Vilniuje (beveik 40) bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, t. y. ten, kur eismas yra intensyviausias“, - tv3.lt teigia R. Bieliauskas. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, šiemet dažniausiai žalos skaičiuojamos Vilniaus mieste, Kauno mieste, Vilniaus rajone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose.
Duobės gali sukelti ir avarijas
„If“ atstovė G. Jasaitė pastebi, kad didžiausia rizika smarkiai apgadinti automobilį kyla pirmosiomis atlydžio dienomis, kai sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes, tad jų tiesiog nesimato. „Tokiomis dienomis patariame sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus ir stengtis būti itin dėmesingiems. Primename, kad staiga keisti važiavimo kryptį dėl duobės itin pavojinga, nes kyla grėsmė susidurti su kitu automobiliu, todėl pastebėjus duobę patariama kuo labiau sumažinti važiavimo greitį“, - pataria G. Jasaitė.
Jei duobę nusprendėte apvažiuoti, laikykitės kelių eismo taisyklių. „Apvažiuodami duobes ir kitas kliūtis rodykite posūkio signalus. Tuomet nebūsite apkaltinti chuliganišku vairavimu. Žinoma, duobę išvydus netikėtai, signalą spėsite parodyti ne visada, tačiau norėdami išvengti duobės nesukelkite pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu pastebėjote kliūtį kelyje, privalote ją pašalinti arba pažymėti. Tokia pareiga vairuotojui numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pastatykite įspėjamąjį ženklą ir paskambinkite policijai arba kelius prižiūrinčiai įstaigai. Apmaudu, kai dėl vienos duobės gatvėje išsirikiuoja keli automobiliai prakirstomis padangomis ir sulankstytais ratlankiais, o kartais net sugadinta pakaba. Padėkite kitiems vairuotojams išvengti bėdos“, - aiškina „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Juodeikis.
Įvažiavus į duobę dažniausiai yra prakertamos padangos ar sulankstomi ratlankiai, taip pat pasitaiko atvejų, kai sugadinamos važiuoklės, pakabos detalės. „Esame turėję atvejį, kai įvažiavus į duobę nuo smūgio stiprumo iššovė apsauginės pagalvės. Vienas vairuotojas pateko į situaciją, kai įvažiavus į duobę automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į kelkraštyje sukrautus statybinius blokus“, - pasakoja „ERGO“ atstovas R. Bieliauskas. Vidutinė smūgio į duobę žala - apie 500 eurų. Didžiausia šią žiemą „ERGO“ išmokėta suma buvo 1,6 tūkst., o „Lietuvos draudimo“ - apie 2 tūkst. eurų.
Keliai užsienyje ir lyginimas su Lietuva
Svetur - pavojų keliuose daugiau. Tyrimų duomenys rodo, kad nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis. Tad neturėtų stebinti, kad užsieniečiai sukelia maždaug vieną iš dvidešimties ir Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių. Lietuvos policija informuoja, kad 2021 m. beveik 5 proc. visų Lietuvoje registruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (139 iš 2809), kaltininkai buvo užsieniečiai. Per šiuos eismo įvykius žuvo 10, sužeisti 157 asmenys.
„Natūralu ir tai, kad mūsų šalies gyventojai vairuodami užsienyje dažniau patenka į eismo įvykius: užsienyje ne tik vairavimo kultūra kitokia, bet ir greičio ribojimai, ir kelių inžinerija bei ženklinimas gali būti neįprasti, o ir pasižvalgyti į nematytus vaizdus kiekvienam norisi. Tą patį galima pasakyti ir apie užsieniečius, kurie svečiuojasi pas mus“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiūkelis.
„Jeigu eismo įvykyje su užsieniečiu kaltininkas būna mūsų šalies gyventojas, būtų džentelmeniška kitam eismo dalyviui patarti, į ką kreiptis ir kaip rasti jo draudimo bendrovę, mat šalies svečiams nėra paprasta surasti pagalbą. O kai kreipiasi klientas, patekęs į bėdą, draudimo bendrovės specialistai imsis visų reikiamų veiksmų, kad sumažintų kliento galvos skausmą ir kuo paprasčiau sutvarkytų formalumus“, - pataria A. Žiūkelis.
Visą Europą automobiliu išmaišęs auto žurnalistas Jurgis Paplaitis sako, jog vairavimo skirtumai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra didžiuliai. Tiesa, norint tuos skirtumus pastebėti netgi kitų valstybių nereikia. „Vairavimo kultūros skirtumų esama ir Lietuvoje nuvažiavus į kitą miestą. Ir netgi tame pačiame mieste skirtingu paros metu vairuotojai gali elgtis visiškai skirtingai: ryte visi skuba ir vairuoja agresyviau, o per pietus eismas būna ramesnis“, - aiškina patyręs vairuotojas.
J. Paplaičio teigimu, su didžiausiais kultūriniais skirtumais Lietuvoje turėtų susidurti vairuotojai, atvykę iš didžiųjų Europos miestų, ypač - esančių pietų Europoje. „Ten vairuotojai praktiškai priversti būti empatiškais. Jie žino, kad įleisti kitą vairuotoją į savo juostą reikia, nes bet kada gali tapti tuo kitu vairuotoju, kuris taip pat norės būti įleistas. Dėl to Europos megapoliuose eismas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti chaotiškas, tačiau tame chaose visuomet yra tvarka, kuri nėra matoma mums, iš pirmo žvilgsnio“, - sako jis.
Įpratus važiuoti gatvėmis, kur visuomet gali tikėtis, kad tave įleis ar praleis, miestuose, kur eismas yra mažiau intensyvus, tačiau greitesnis, gali grėsti rimtos problemos. „Mūsų šalies vairuotojai empatiškumo turi mažiau. Žiedines sankryžas jie įveikia greičiau, bet kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje. Tai yra didžiųjų Europos miestų gyventojams visiškai neįprastos sąlygos“, - teigia ekspertas.
Norintiems saugiau jaustis užsienio valstybių keliuose J. Paplaitis pataria vos kirtus sieną sustoti pirmoje degalinėje ar prie kelio ženklo, kuriame surašytos eismo toje šalyje taisyklės. Žinojimas, kokie yra toje valstybėje galiojantys greičio ribojimai įvairaus tipo keliuose, kokios yra mokamų kelių sąlygos ir kiti niuansai, užtikrins vairavimo saugumą ir padės išvengti bereikalingų baudų. Dar aktualesnis auto žurnalisto patarimas - stebėti vairuotojus. „Svarbiausia yra važiuoti su srautu ir visuomet įvertinti kitų vairuotojų geranoriškumą. Žinodami, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, galime ir patys sklandžiai įsilieti į eismą, neišsiskirti savo sprendimais kelyje ir nekelti grėsmės kitiems vairuotojams bei pėstiesiems“, - sako J. Paplaitis.
Žiemos iššūkiai ir netikėti incidentai
Per stiprų snygį sausio 9-ąją vien Vilniuje policija gavo 300 pranešimų apie eismo incidentus, iš jų - apie 70 techninių avarijų. Vasario viduryje dėl ilgai trunkančio snygio, plikledžio ir šlapdribos Raseinių rajone net buvo paskelbta ekstremali situacija. Po kelių dienų Tauragėje nutiko seniai regėtas sezoninis kuriozas. Jauna moteris ryte užvedė savo „Volkswagen Jetta“, kad ši įšiltų prieš vežant vaiką. Ji grįžo į namus aprengti mažylio, o po 10 minučių išėjus į lauką automobilio jau nebebuvo. Nuostolis buvo įvertintas apie 3 tūkst. eurų, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.
Anot draudikų, vienas vyrukas sniegą nuo automobilio nukasinėjo kastuvu ir gerokai apibraižė kėbulą. Kitas - ant apledėjusio stiklo pylė karštą vandenį. Rezultatas - stiklas suskilo. Šios istorijos atskleidžia, kaip žiemą žmogiškosios klaidos tampa finansiniais iššūkiais. Instruktorių nustebino vairuotojų kūrybingumas - ledu padengti stiklai buvo gramdomi kreditinėmis kortelėmis, ant jų pilamas actas ar buitinis langų valiklis. Ledas buvo tirpdomas ir naudojant plaukų ar statybinius džiovintuvus.
Vienas vairuotojų dalijosi idėja kieme užsistovėjusį automobilį iš sniego gniaužtų vaduoti kastuvu. Mojuojant dideliu kastuvu sunku apskaičiuoti judesių tikslumą, todėl galima pažeisti kėbulą. Socialiniuose tinkluose šią žiemą netrūko vaizdo įrašų, kuriuose ledą nuo priekinio stiklo bandyta tirpdyti pilant karštą vandenį. Dėl kone dešimtmetį nematytos žemos temperatūros ledėjo ne tik stiklai, bet ir langų plovimo skystis.
„Socialiniuose tinkluose viskas atrodo paprasta: „Kaip greitai nuvalyti ledą nuo stiklo“ arba „Kaip atitirpdyti užšalusį vandens plovimo skystį per 5 minutes“. Anot jo, tokiais atvejais nepadės net kasko draudimas, įprastai beveik visada kompensuojantis paties vairuotojo nuostolius. Pasak vairavimo instruktoriaus T. Žemgulio, daugiabučių kiemuose pasitaikė ir tyčinių apgadinimų, pavyzdžiui, vadinamųjų sniego karų. Dažnai tokie incidentai vyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų dėl stovėjimo vietos ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Pasak M. Balinsko, nuo vilkikų ir panašių transporto priemonių stogo nukritus šlapio ir suledėjusio sniego gabalui, vidutinis draudimo išmokos dydis siekė apie 600 eurų, o didžiausia užfiksuota žala - net 6,5 tūkst. T. Žemgulis atkreipė dėmesį, kad siekiant sumažinti tokių incidentų tikimybę, greitkeliuose patariama palaikyti didesnį atstumą nuo sunkiasvorio transporto.
„Esant ekstremalioms oro sąlygoms kartais patirtis ir žinios mažai tegelbsti. Per kelias pastarąsias žiemas nemažai kuriozų, susijusių su šalčiu ir sniegu, yra nutikę ir užsienyje. 1. Pensininkas Vokietijoje bandė šildytuvu atitirpinti automobilį ir jį sudegino. 76 metų vyras padėjo šildytuvą po kapotu, kad atitirpintų užšalusį automobilį. Po kelių minučių pasigirdo du sprogimai, o automobilis visiškai sudegė. Nuostoliai siekė apie 40 tūkst. 2. JAV vyras prie savo namo norėjo nutirpdyti ledą ir panaudojo dujinį degiklį. Ugnis persimetė į pastatą, įsukdama didelį gaisrą ir padarydama žalos už beveik 100 tūkst. dolerių. Pamašus atvejis, tiesa, be tragiškų padarinių, užfiksuotas ir Džordžijos valstijoje. Dėl ledo tą dieną įvyko daug avarijų, todėl vietos gyventojas, kad ištirpintų apledėjusią gatvę savo rajone, panaudojo liepsnosvaidį. 3. Niujorke trūkus vandentiekio vamzdžiui gatvėje stovėjęs automobilis buvo užlietas vandeniu ir visiškai įšalo į storą ledo „kokoną“. Norint jį išlaisvinti teko naudoti kaltus ir net degiklį, o žalos remontas kainavo per 7 tūkst. 4. 2019 m. JAV, Saut Leik Tahou mieste, sniego valymo mašina atsitrenkė į automobilį, kuris buvo visiškai užverstas sniegu. Kai darbuotojai pradėjo jį atkasinėti, iš mašinos vidaus pasirodė moters ranka - ji buvo įstrigusi automobilyje kelias valandas, o dėl avarijos buvo išlaisvinta. Panašus nuotykis įvyko ir 2020 m. Niujorko valstijoje. Vyras po avarijos liko automobilyje, o sniego valytuvas jį netyčia visiškai užvertė sniegu. 5. 2025 m. JAV, Minesotoje, automobilis įvažiavo ant užšalusio Baltojo Lokio ežero ir prasmego lede. Mašina buvo įšalusi apie 30 dienų, kol pagaliau buvo ištraukta specialia įranga. Kitas automobilis Minesotoje, įstrigęs ledo gniaužtuose, tapo tikra turistų atrakcija. Ledo sukaustytas ratuotis per kelias savaites tapo socialinių tinklų sensacija. Specialiai į incidento vietą atvykę žmonės net žvejojo ant ledo šalia jo. 6. Šiemet Mičigane per stiprią pūgą greitkelyje įvyko apie 100 transporto priemonių susidūrimas - apie 70 automobilių ir 30 sunkvežimių. 7. 2023 m. Milvokio priemiestyje netikėtai sugriuvo dalis prekybos centro daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės. Manoma, kad konstrukcija neatlaikė susikaupusio sniego svorio.
tags: #lietuviu #vairuotoju #incidentai #uzsienyje