Lietuvos automobilių keliai pagal svarbą skirstomi į valstybinius ir vietinius.
Valstybiniai automobilių keliai
Valstybiniai automobilių keliai skirstomi į tris pagrindines kategorijas:
- Magistraliniai keliai: Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. AM ir AI kategorijos automobilių keliai yra automobilių magistralės. AM ir AI kategorijų automobilių kelių trasa aplenkia gyvenvietes.
- Krašto keliai: Jungia magistralinius automobilių kelius, administracinius centrus ir didžiuosius miestus.
- Rajoniniai keliai: Jungia krašto automobilių kelius, miestus ir kitus didelius objektus.
Valstybiniai automobilių keliai pagal trasos padėtį vietovių atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
- A grupės: Kelio trasa nutiesta toliau nuo gyvenamų vietovių.
- B grupės: Kelio trasa nutiesta neapstatytose gyvenamųjų vietovių prieigose.
- C grupės: Kelio trasa nutiesta per kaimus.
Automobilių kelių kategorijos pagal eismo intensyvumą
Pagal eismo intensyvumą automobilių keliai skirstomi į 6 kategorijas:
- M
- I
- II
- III
- IV
- V
AM ir AI kategorijos automobilių keliai yra automobilių magistralės.
BI kategorijos automobilių keliai paprastai būna 4 eismo juostų, be skiriamosios juostos, su kitais keliais kertasi dažniausiai skirtinguose lygmenyse.
Projektuojant automobilių kelių elementus, ypač važiuojamąją dalį, atsižvelgiama į projektinį važiavimo greitį. Pagal jį apskaičiuojami horizontaliųjų ir išgaubtų vertikaliųjų kreivių spinduliai, išilginis automobilių kelių nuolydis ir kiti parametrai.
Automobilių kelių trasa projektuojama tokia, kad automobilių kelių tiesimas ir eksploatavimas būtų ekonomiškas, automobilių eismas saugus ir patogus, automobilių keliai negadintų kraštovaizdžio, kuo mažiau kenktų gamtinei aplinkai, atitiktų gyventojų poreikius.
Išilginis automobilių kelių profilis derinamas prie reljefo. Automobilių eismas būna saugesnis ir patogesnis, mažiau teršiama aplinka, kai išilginis automobilių kelių nuolydis yra kuo mažesnis.
Važiuojamoji automobilių kelių dalis paprastai dvišlaitė. Kai kada gyvenvietėse ir jų prieigose (paprastai šalia C grupės automobilių kelių) tiesiami dviračių ir pėsčiųjų takai.
Automobilių kelių laikančioji konstrukcija yra gruntinė sankasa. Ant jos klojama kelio danga, paprastai kelių sluoksnių. Vanduo nuo automobilių kelių dangos per kelkraščius ir šlaitus nuteka į griovius, latakus ir pakeles. Nedidelėms vandentėkmėms pro automobilių sankasą praleisti įrengiamos vandens pralaidos.
Kai automobilių kelias kerta kitą kelią, statomas viadukas ar įrengiama sankryža, kai kerta upę, statomas tiltas, kai gilų slėnį - estakada, kalną - tunelis.
Kelių priežiūra
Žemėlapyje galima susipažinti su kiekvieno valstybinio kelio ruožo priežiūros reikalavimais. Tai vairuotojams padės pasirinkti saugesnius kelius.
Kelių tarnybos pirmo lygio magistraliniuose keliuose budi visą parą, sningant valo, o esant plikledžiui ar lijundrai barsto bet kuriuo paros metu. Kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas praėjus ne daugiau kaip 2 val. po to, kai nustoja snigti ir/arba pustyti. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 3 val.
Rajoniniams keliams priežiūra skiriama tada, kai yra užtikrinamos geros eismo sąlygos aukštesnio priežiūros lygio keliuose. Rajoniniuose keliuose, kurie prižiūrimi pagal pirmąjį rajoninių kelių priežiūros lygį, kelių tarnybos budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val., ruožuose, kurie prižiūrimi pagal antrąjį ir trečiąjį kelių priežiūros lygį, - nuo 9 iki 18 val.
Žemėlapyje galima susipažinti, kokiu paros metu keliai bus barstomi bei valomi ir iki kokios valandos šie darbai turi būti atlikti.
Žemėlapyje pavaizduoti tik „Kelių priežiūros“ prižiūrimi keliai, kurie iš viso sudaro 21 tūkst. km.
Važiavimo greitis ir eismo taisyklės
Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose.
Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama ir į kelio rūšį: automagistralę, greitkelį, ar kitus kelių tipus ir dangas. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms.
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Nuoroda į Kelių Eismo Taisykles - XV.
Eismas gyvenamojoje zonoje - KET XXI.
Eismas dviračių gatvėje - KET XXI.1.
Kas vyksta Lietuvos keliuose?
Kelių apsaugos zonos ir darbai keliuose
Nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą.
Kelio savininkas (valdytojas) turi teisę dirbti kelio juostoje visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, įrengti apylankas, sodinti želdinius, vežti krovinius polaidžio metu, organizuoti sporto ar kitus masinius renginius.
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje statybos leidimui gauti.
Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti.
Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo.
Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d.
Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus.
tags: #lietuvoje #auksciausios #kategorijos #automagistraliu