Lietuvos geležinkeliuose retkarčiais įvyksta incidentai, kurie gali turėti rimtų pasekmių. Vienas tokių įvykių - neseniai Dotnuvoje nutikusi geležinkelių transporto avarija, kurios metu nuo bėgių nuriedėjo tušti vagonai. Laimei, šįkart nukentėjusiųjų nebuvo.
LTG Saugos komanda skubiai išvyko į įvykio vietą ir pradėjo tyrimą aplinkybėms nustatyti. Nuo pat pradžių buvo atmesta diversijos versija, o kaip pagrindinė prielaida daroma išvada, kad įvykį nulėmė techninės aplinkybės. Planuojama, kad avarijos padariniai bus likviduoti dar tą pačią dieną, į įvykio vietą išvyko ir pagalbinė technika.
Šis incidentas turėjo įtakos keleivinių traukinių eismui. Buvo paveikti šeši keleiviniai traukiniai, vykę maršrutais Vilnius-Klaipėda, Kaunas-Šiauliai ir Šiauliai-Kaunas. Šiomis kryptimis vykstantiems keleiviams buvo užsakyti autobusai, į kuriuos keleiviai galėjo persėsti Kėdainiuose. Dalį keleivių jau tęsė kelionę autobusais.
Informacija apie pasikeitusius traukinių tvarkaraščius ir galimybes keliauti buvo nuolat atnaujinama. Keleiviai buvo kviečiami kreiptis į Klientų informacijos centro kontaktinį telefoną +370 700 55111 arba sekti informaciją www.ltglink.lt. Keleiviai, nenorintys tęsti kelionės autobusu ar dėl įvykio galutinę stotelę pasiekę vėliau, dėl piniginės kompensacijos galėjo kreiptis.
Istoriniai geležinkelių incidentai Lietuvoje
Nors Dotnuvos avarija neturėjo skaudžių pasekmių, Lietuvos geležinkelių istorijoje yra ir tragiškų įvykių. Vienas didžiausių ir skaudžiausių incidentų - 1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi įvykusi traukinio „Vilnius-Kaunas“ katastrofa. Maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs traukinys netoli stoties trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Pirmasis keleivinio traukinio mašinisto vagonas apvirto, antrasis nuriedėjo nuo bėgių, užšoko ant pirmojo ir užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo cisternoje, o ketvirtasis taip pat nuriedėjo nuo bėgių. Dėl penktadienio, Atvelykio, dienos ir didelio keleivių skaičiaus traukinys buvo sausakimšas. Manoma, kad katastrofoje žuvo apie 20 žmonių, o sužeista apie 200.
Oficiali to meto statistika skelbė mažesnius skaičius, tačiau nelaimės mastas buvo didžiulis. Į Kaišiadorių ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių. Trečiasis vagonas sudegė visiškai, žuvo visi ten buvę keleiviai. Pirmasis oficialus pranešimas spaudoje pasirodė po poros dienų. LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino dispečerį ir kelio meistrą.
1998 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje vietoje avariją patyrė maršrutu „Vilnius-Klaipėda“ važiavęs „Baltijos“ keleivinis traukinys. Tiesiog prie geležinkelio pastatytas koplytstulpis ir 1991 m. atidengtas paminklas primena šią tragišką istoriją.
Geležinkelių sauga Europoje ir Lietuvoje
Geležinkelių sauga Europos Sąjungoje (ES) per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pagerėjo. Nors didelio masto avarijų ir jose žuvusių žmonių skaičius sumažėjo, nelaimingų įvykių statistika išlieka aktuali. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES įvyko 1 567 didelės geležinkelių avarijos, per kurias žuvo 841 žmogus ir 569 buvo sunkiai sužeisti.
Didžiausias avarijų skaičius, kuriose nukentėjo žmonės, buvo susijusios su judančiais riedmenimis (54 proc. visų eismo įvykių). Paprastai šiose avarijose dalyvauja neleistinose vietose esantys pašaliniai žmonės arba pažeidėjai, kuriuos partrenkia traukinys. Kita pagrindinė kategorija - eismo įvykiai geležinkelio pervažose (25 proc. visų avarijų). Kartu šios dvi kategorijos sudarė 79 proc. visų geležinkelių avarijų ES.
Tai reiškia, kad 8 atvejais iš 10 geležinkelių avarijose ES, kuriose žuvo žmogus, įvyko dėl pėsčiųjų ar vairuotojų neatsargumo. Likusias nelaimes sudarė traukinių susidūrimai arba traukinių nuvažiavimas nuo bėgių.
Lietuvoje per metus vidutiniškai užfiksuojama apie 2000 važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų. Šie pažeidimai ne tik užtraukia baudas, bet ir gali atimti gyvybę.
Geležinkelių sauga ES per pastaruosius 13 metų pastebimai pagerėjo: 2023 m., palyginti su 2010 m., įvyko 29,7 proc. mažiau geležinkelių avarijų, kuriose žuvusiųjų skaičius sumažėjo 32,4 proc.
LTG grupė, siekdama stiprinti saugą geležinkelyje, tęsia socialinę-edukacinę programą „Saugūs bėgiai“, kurios tikslas - didinti visuomenės sąmoningumą ir mažinti nelaimių riziką.
Kelionė traukiniu iš Kauno į Šiaulius / Lietuvos geležinkeliais
Nors Dotnuvos avarijos padariniai buvo sėkmingai ir greitai likviduoti, ji primena apie būtinybę nuolat rūpintis geležinkelių infrastruktūros saugumu ir didinti visuomenės sąmoningumą, ypač prevencijos srityje.
tags: #lietuvos #gelezinkeliai #avarija