Dauguma mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų. 36 proc. nevairuojančių mūsų šalies žmonių nesėda prie vairo ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo.
Dažniausiai - net 51 proc. - nevairuoja ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo 55-64 metų Lietuvos gyventojai. 64 proc. 16-19 metų šalies jaunimo nevairuoja, tačiau ketina gauti vairuotojo pažymėjimą. Miestuose yra 29 proc., o kaimuose - 27 proc. nevairuojančių gyventojų.
„Periodiškai atlikdami tyrimus matome, kad nevairuojančių žmonių dalis Lietuvoje auga. Per pastaruosius ketverius metus tokių gyventojų skaičius išaugo nuo 16 iki 28 procentų. Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti.
Tyrimo duomenys rodo, kad beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesėda. „Kelionės tikslą galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavežėjo paslaugomis, todėl net ir turintys vairavimo pažymėjimą patogiai gali išsiversti be automobilio. Vos prieš kelerius metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio.
Tyrimo duomenimis, dalis žmonių - 7 proc. - turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nedrįsta arba bijo sėsti prie automobilio vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams. „Tikėtina, kad tokių asmenų parengimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus. Jei gąsdina konkreti situacija, pavyzdžiui, slydimo rizika, galima rasti specializuotus mokymus. Jie padeda ugdyti įgūdžius ir įveikti vairavimo baimę, jei įgijęs vairuotojo pažymėjimą žmogus ilgą laiką nesėdo prie vairo“, - patarė specialistai.
„Norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Nemažai žmonių išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo. „Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi.
Jo teigimu, vairavimo mokytojai naudoja organizacinę priemonę „MasterMind“: į grupes susirenka žmonės, turintys tą pačią spręstiną problemą, tai yra - vairavimo baimę. Susitikimuose, moderuojant specialistui, žmonės dalijasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikydami, drąsindami. Užsiėmimuose pridedami ir praktiniai vairavimo užsiėmimai. Darbas tokiose grupėse yra veiksmingas, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje neranda pritarimo ir palaikymo. Taip įveikiama vairavimo baimė“, - sako specialistai.
Sisteminiai nesklandumai ir vairuotojų pažymėjimų galiojimas
Norėdamas būti pareigingas vairuotojas, vyras nusprendė „Regitros“ svetainėje pasitikrinti, ar jo vairuotojo pažymėjimas ir medicininė pažyma vis dar galioja. Patikrinus informaciją portale, tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek medicininė pažyma galiojo. Situacija kardinaliai pasikeitė vyrui atsijungus nuo sistemos. Vos po kelių akimirkų Saulius gavo automatinį pranešimą, informuojantį, kad jo vairuotojo pažymėjimas nustojo galioti.
Nieko nelaukęs vyras prisijungė prie sistemos pakartotinai ir įsitikino - dokumento statusas sistemoje iš tiesų buvo pakeistas į negaliojantį. Siekdamas išsiaiškinti tokio staigaus pasikeitimo priežastis, vairuotojas kreipėsi į „Regitrą“. Visgi klientų aptarnavimo specialistai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko toks sisteminis pokytis, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sauliaus medicininė pažyma, remiantis sistemos duomenimis, turėjo galioti dar 3-4 mėnesius. Konkretaus atsakymo, kodėl galiojant sveikatos pažymai buvo anuliuotas vairuotojo pažymėjimo galiojimas, vairuotojas taip ir neišgirdo. Jam buvo rekomenduota tiesiog iš naujo atlikti sveikatos patikrą ir užsisakyti naują vairuotojo pažymėjimą.
Situaciją pakomentavusi „Regitra“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Eglė Bačionytė patvirtino, kad skaitytojo patirtis - techninių nesklandumų pasekmė. Pasak E. Bačionytės, dėl lapkričio mėnesį fiksuotų e. sveikatos sistemos sutrikimų dalies klientų medicininės pažymos sistemoje galėjo būti klaidingai pažymėtos kaip negaliojančios. Nors įmonės IT specialistai didžiąją dalį duomenų atkūrė, visgi pasitaikė pavienių atvejų, kai netikslumai išliko ir buvo ištaisyti vėliau. E. Bačionytė tikino, kad šio konkretaus vairuotojo duomenys sistemoje jau yra sėkmingai atstatyti. Tačiau pašnekovė ragina vairuotojus, pastebėjusius panašius neatitikimus savo duomenyse, nedelsiant kreiptis į „Regitrą“ išsiaiškinti situaciją.
E. sveikatos skyriaus vadovas Domantas Ozerenskis paaiškino technines sutrikimo priežastis, tačiau kartu pažėrė kritikos kolegoms iš „Regitros“ dėl aplaidumo ruošiantis sistemos atnaujinimams. Pasak D. Ozerenskio, problema kilo po lapkričio 7 d. įvykdyto planinio sistemos modernizavimo. Optimizavus duomenų srautus, į užklausas, kuriose nebuvo nurodyta konkreti data, sistema pradėjo grąžinti tik paskutinių dvejų metų duomenis. Kadangi vairuotojų medicininės pažymos galioja iki 10 metų, senesnių, bet vis dar galiojančių pažymų „Regitra“ tiesiog nebematė. Visgi „Registrų centro“ atstovas pabrėžia, kad šios situacijos buvo galima išvengti. Teigiama, kad tiek sistemos savininkė Sveikatos apsaugos ministerija, tiek „Registrų centras“ ne kartą informavo „Regitrą“ apie planuojamus darbus ir ragino išbandyti pokyčius specialioje testavimo aplinkoje. „Palyginti su visomis kitomis Lietuvos įstaigomis, gaunančiomis duomenis iš E. sveikatos sistemos, kurios tokius testavimus vykdė nuo šių metų pavasario, „Regitra“ testavimo nevykdė“, - teigė D. Ozerenskis. Specialistas taip pat patikslino, kad pačios medicininės pažymos E. sveikatos sistemoje nebuvo nei dingusios, nei sugadintos, todėl „Registrų centrui“ nieko atkurti nereikėjo. Problema buvo susijusi tik su duomenų perdavimo grandine, kurią sutvarkė esą būtent „Registrų centro“ IT specialistai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, dėl kurios baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, automatiškai stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Vairuotojams iki 65 metų sveikatą tikrintis reikia kas 10 metų, 65-80 metų amžiaus vairuotojams - kas 5 metus, o vyresniems nei 80 metų - kas 2 metus.
Profesionalių sunkvežimių vairuotojų trūkumo krizė Lietuvoje
Lietuvoje gilėjanti profesionalių sunkvežimių vairuotojų trūkumo krizė atskleidžia ne tik darbuotojų stygiaus, bet ir sistemines darbo rinkos ydas. Lietuva - viena iš lyderiaujančių Europos šalių pagal sunkvežimių vairuotojų trūkumą. Tačiau, kaip pažymi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (LVPS) atstovai, šis reiškinys nėra tik darbo rinkos disbalanso padarinys.
Šiuo metu Lietuvoje jau trūksta apie 10-12 tūkst. profesionalių sunkvežimių vairuotojų. Tai maždaug 12 proc. reikalingų darbo vietų. Prognozės ateičiai nėra optimistinės. Pagal Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) scenarijų, jei politika nesikeis, iki 2028 m. Lietuvoje trūks 18 proc. vairuotojų. Tai reikštų 13-15 tūkst.
Nors dažnai kalbama apie darbo jėgos trūkumą, profesinės sąjungos atstovai akcentuoja: problema - ne žmonių skaičiuje, o darbo sąlygose. Tai nėra pavieniai atvejai. Nors darbdaviai siūlo spartinti trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą, profesinės sąjungos įspėja: tai negali tapti pagrindine strategija. Masinis užsieniečių įdarbinimas lemia atlyginimų dempingą. Darbdaviai, siekdami sumažinti kaštus, linkę priimti darbuotojus, kurie dirba už mažesnį atlygį, ilgesnes valandas ir dažnai be visų priklausančių garantijų. Tai ypač atsiliepia regionuose, kur net ir nedidelis pokytis atlyginimų lygyje sukelia didelį poveikį vietos gyventojams.
Kitas svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį LVPS - darbo sąlygų pažeidimai. Trečiųjų šalių darbuotojai neretai susiduria su diskriminacija, nežino savo teisių, nesupranta kalbos, neturi kur kreiptis pagalbos. Tarptautinė darbo jėga gali būti naudingas resursas, bet tik tuo atveju, jei šis procesas valdomas atsakingai, skaidriai ir su aiškia socialine apsauga. Šiuo metu trūksta balansavimo tarp darbdavių verslo poreikių ir darbuotojų apsaugos. Dialogas tarp darbuotojų, darbdavių ir valstybės vis dar atsiranda tik tada, kai situacija tampa kritinė.
Nepaisant siūlymų kurti šakinę kolektyvinę sutartį transporto sektoriuje, šie bandymai dažnai atsimuša į tylą ar biurokratiją. Vairuotojų trūkumo krizė nėra vien apie skaičius. Tai - kultūrinis požiūrio į darbą ir žmogų rezultatas. Turime unikalią progą sustoti, pripažinti padėtį ir pradėti kalbėtis kitaip. Ne apie tai, kiek dar galime išspausti iš žmonių. O apie tai, kaip sukurti orią, motyvuojančią ir ilgalaikę darbo kultūrą - kurioje vairuotojas nėra laikinas, o būtinas. Ne vien įmonei.
Vairuotojų amžiaus grupės ir avaringumas
Kalbant apie vairavimo kultūrą ir vairuotojų įgūdžius kelyje, neretai galima išgirsti įvairių stereotipų. Vienos amžiaus grupės vairuotojai neva vairuoja pernelyg neatsakingai, kitos - priešingai, perdėtai atsargiai. Ar šie stereotipai atitinka realybę, galima išsiaiškinti detaliau pažvelgus į draudikų turimą transporto priemonių žalų statistiką.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai eismo įvykių šiais metais buvo užfiksuota vairuotojų amžiaus grupėje nuo 36 ir 45 metų amžiaus. Šio amžiaus vairuotojai buvo susiję su 28 proc. visų bendrovėje registruotų gyventojų transporto žalų. Praėjusių metų duomenys rodo panašią situaciją - šios amžiaus grupės vairuotojai „atsakingi“ už 27 proc. visų privataus transporto žalų.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, aukštas šios amžiaus grupės „avaringumas“ gali būti susijęs su tuo, jog šie vairuotojai yra vieni iš aktyviausiai ir daugiausiai vairuojančių šalies gatvėse ir keliuose. „Į 36 - 45 metų amžiaus grupę patenka nemažai aktyvų gyvenimo būdą gyvenančių vairuotojų, taip pat jaunų tėvų, kuriems daug parankiau naudotis automobiliu, nei, tarkim, viešuoju transportu. Tad ir šios amžiaus grupės atstovų keliuose yra tikrai daug, todėl atitinkamai eismo įvykių šioje amžiaus kategorijoje užfiksuojama irgi daugiau. Tikėtina, kad jaunesnių amžiaus grupių gyventojai daug dažniau naudojasi viešuoju transportu ir pavežėjų paslaugomis“, - sako A. Juodeikis.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys, saugiausiai vairuoja asmenys tarp 18-25 bei 66-86 metų amžiaus. Šiais metais šiose amžiaus grupėse fiksuota, atitinkamai, 5 proc. ir 10 proc. visų transporto žalų.„Kaip taisyklė, pati jauniausioji vairuotojų amžiaus grupė būna neseniai įgijusi teisę vairuoti. Pradedantiesiems vairuotojams galioja didesni greičio ribojimai, tai iš dalies gali būti susiję su mažesnių žalų skaičiumi. Neseniai pradėję vairuoti žmonės dėl patirties ir įgūdžių stokos dažnai būna daug atidesni ir atsargesni kelyje“, - svarsto ekspertas.
Pasak A. Juodeikio, vairuotojų amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiomis žalomis, yra vyresni nei 86 metų asmenys. „Natūralu, kad su amžiumi prastėja ir vairavimo įgūdžiai, koncentracija kelyje. Ir nors šioje amžiaus grupėje avarijų skaičius bendrai nėra didelis, tačiau žalos fiksuojamos didesnės nei kitose amžiaus grupėse. Visgi tokiame amžiuje vairuojančių asmenų nėra daug, dažnas tokio amžiaus vairuotojas įvertina savo galimybes saugiai važiuoti kelyje ir atitinkamai reaguoti į netikėtas situacijas kelyje“, - įžvalgomis dalinasi specialistas.
Tarp dažniausiai į avarijas papuolančių automobilių, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, patenka BMW, „Toyota“ bei „Volkswagen“ gamintojų automobiliai.
| Amžiaus grupė | Dalyvavimas eismo įvykiuose (%) |
|---|---|
| 18-25 m. | 5% |
| 36-45 m. | 28% |
| 66-86 m. | 10% |
| Virš 86 m. | Didelės žalos, bet mažas skaičius |
tags: #lietuvos #vairuotoju #situacija