Automobilių istorija - tai ne tik dizaino ir komforto evoliucija, bet ir nuolatinės techninės pažangos rezultatas. Nuo XX amžiaus pradžios, kai automobiliai buvo naujovė, iki šių dienų, kai jie tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, įvyko daugybė svarbių inžinerinių inovacijų. Viena iš tokių, iš esmės pakeitusi automobilio naudojimo patirtį, yra starteris - įtaisas, atsakingas už vidaus degimo variklio užvedimą.
Vidaus degimo varikliai veikia kaip grįžtamojo ryšio sistemos, kuriose vieno ciklo sukuriama inercija perduodama kitam ciklui. Dėl to automobiliams reikia kažkaip pasukti variklį, kad paskui jis galėtų jau suktis pats. Ankstyvuosiuose varikliuose naudoti įvairiausi šio pradinio impulso kūrimo metodai - nuo parako cilindrų ir spyruoklių iki skausmingai ne vieno vairuotojo atmintyje įsirėžusio užvedimo rankenos sukimo. Nors šie metodai ir veikė, tačiau buvo nepatogūs, kartais sunkūs ir pavojingi. Varikliai dažnai „spardydavosi“, tad procesas buvo sunkiai nuspėjamas. Reikėjo ne tokio sunkaus, patogesnio ir labiau nuspėjamo variklio paleidimo būdo.
Šaltojo sezono vairuotojai nelaukia dėl įvairių priežasčių, tačiau bene pagrindinė - nerimas dėl to, ar temperatūrai krentant ryte pavyks užvesti automobilį ir išvengti nejaukios kelionės viešuoju transportu ar išlaidų taksi. Daugeliu atvejų pagrindinis kaltininkas yra pasenęs akumuliatorius, tačiau kartais gedimo gali tekti ieškoti ir kitur.
Starteris - tai elektros variklis, skirtas sukti vidaus degimo variklį, kol jis užsikuria. Iš esmės tai nedidelis elektros motoras pasižymintis didele startine galia. Automobilio variklio užvedimui būtinas pradinis prasukimas, kurį ir atlieka starteris. Šiandieniniame automobilyje starteris yra standartinė ir gyvybiškai svarbi dalis.
Istorinis žvilgsnis į starterio evoliuciją
Pirmąjį elektrinį starterį 1896 metais Anglijoje sukūrė H. J. Dowsing. Pirmasis JAV patentas buvo išduotas 1903, o patobulintas - 1911. Pirmuosius automobilius su elektriniais starteriais pagamino „Cadillac“ kompanija 1912 metais. Dabar vidaus degimo variklį turintį automobilį be starterio sunku įsivaizduoti, bet XX amžiaus pradžioje toks jų dominavimas dar nebuvo savaime suprantamas - užkūrimo rankenos buvo plačiai naudojamos dar ir trečiajame dešimtmetyje. Įdomu, kad užvedimo rankenas kai kurie gamintojai tiekė ir vėliau, pavyzdžiui, „Citroen 2CV“ (1948-1990).
Ankstyvųjų vidaus degimo variklių paleidimo metodai, tokie kaip rankinio užvedimo rankenos sukimas, buvo nepatogūs, sunkūs ir pavojingi. Variklis galėjo "spardytis" atgal, sukeldamas operatoriui traumas. Pirmasis elektrinis starteris, sukurtas H. J. Dowsingo 1896 m., pakeitė šią situaciją. Vėliau Charlesas F. Ketteringas 1911 m. JAV patentavo patobulintą elektrinio starterio versiją, kurioje buvo panaudota didesnė įtampa ir srovė, leidžianti trumpą laiką sukti variklį pakankamai didele jėga, kad jis užsivestų.
Pirmieji automobiliai su elektriniais starteriais pasirodė 1912 m. „Cadillac“ kompanijos dėka. Nors ir ne iš karto, bet elektriniai starteriai greitai tapo standartu. XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje jie jau dominavo rinkoje, o vėliau, apie 1920-uosius metus, elektriniai starteriai tapo beveik universalia naujų automobilių įranga, palengvinusia vairavimą moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Nors rankinės užvedimo rankenos buvo naudojamos ilgą laiką, jos pamažu išnyko. Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, „Citroën 2CV“, jos buvo montuojamos iki pat 1990 m. Kartais rankenos buvo naudojamos ne tiek varikliui užvesti, kiek laiko nustatymui, nes didėjant variklių tūriams ir suspaudimo laipsniui, rankinis užvedimas tapo praktiškai neįmanomas.
Pagrindinės starterio dalys ir veikimo principas
Standartiškai starterių dalys apima: starterio korpusą, bendeksą (sankabą), rotorių (inkarą), statoriaus apvijas ir šepetėlius. Sukant užvedimo raktelį, starteris atlieka savo pagrindinę funkciją - pradeda sukti variklį, kol šis užsiveda ir pradeda dirbti savarankiškai.
Starterio veikimo principas grindžiamas tuo, kad jis, būdamas nedideliu elektros motoru, pasižymi didele startine galia. Kai vairuotojas pasuka užvedimo raktelį, suveikia starterio solenoidas, kuris įtraukia bendekso krumpliaratį ir priverčia jį susikabinti su smagračiu. Tuo pačiu metu uždaromi elektros kontaktai, tiekiantys srovę į starterio variklį. Starterio rotorius pradeda suktis, sukdamas ir smagratį, kuris, savo ruožtu, suka alkūninį veleną, taip paleisdamas variklio degimo ciklą. Kai variklis užsiveda, vairuotojas atleidžia raktelį, solenoidas atjungia srovę, o bendeksas atsitraukia nuo smagračio.
Starterio bendeksas turi vienos krypties sankabą (overrunning sprag clutch), kuri leidžia krumpliaračiui perduoti sukimo momentą tik viena kryptimi. Tai apsaugo starterio variklį nuo sugadinimo, jei variklis užsiveda greičiau, nei starteris spėja atjungti bendeksą.
Dažniausi starterio gedimai ir jų diagnostika
Kaip ir bet kuris mechanizmas, starteris gali sugesti. Dažniausiai pasitaikantys gedimai yra susiję su susidėvėjusiais šepetėliais, sugedusiu bendeksu, pažeistais krumpliaračiais ar netinkamai veikiančiu elektromagnetu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į elektros grandinę, laidus ir sujungimus.
Prieš pradedant diagnostiką, visada rekomenduojama patikrinti automobilio akumuliatorių. Jei akumuliatoriaus įtampa yra per maža, tai gali būti pagrindinė neužsivedančio variklio priežastis. Paprastas multimetras padės patikrinti akumuliatoriaus būklę.
Jei akumuliatorius veikia tinkamai, o starteris vis tiek nesuka variklio, gali būti, kad sugedo elektromagnetas. Kiti požymiai gali būti girdimi garsai, rodantys metalinių detalių kontaktavimą, arba starteris sukasi, bet neužtikrina pakankamo sukimo momento. Tokiais atvejais gali prireikti kreiptis į specialistus, nes starterio remontas ar keitimas gali būti sudėtingas.
Pastebėjus pirmuosius gedimo požymius, tokius kaip silpnas starterio sukimas, neįprasti garsai ar visiškas starterio neveikimas, svarbu nedelsti ir kreiptis į automobilių servisą. Laiku atliktas remontas gali užkirsti kelią didesniems gedimams ir sutaupyti lėšų.
Kaip veikia variklio starterio variklis
Gamintojai nenurodo, kiek kilometrų galima nuvažiuoti su originaliu starteriu. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant naudojimo dažnumą, vairavimo sąlygas ir pačio starterio kokybę. Tačiau pastebėjus pirmuosius gedimo požymius, reikėtų kreiptis į specialistus.
tags: #masinos #starteris #vikipedija