Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės (toliau - taisyklės) nustato mėgėjų žvejybos bei limituotos žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau - Baltijos jūra) objektus, įrankius, būdus, režimą, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba susijusią veiklą.
Asmenys, pažeidę šias taisykles, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (Žin., 2009, Nr. 65-3654).
Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Už šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.
Žvejybos apribojimai ir limitai
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip:
- 1 (vieną) lašišą arba 1 (vieną) šlakį, 1 (vieną) syką, 15 (penkiolika) menkių, 5 (penkis) otus.
Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 (penkiolika) kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma.
Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.
Juodažiočių grundalų (Neogobius melanostomus) sugavimo kiekiai neribojami.
Leidžiama gaudyti masalui įvairių žuvų, išskyrus saugomų ir globojamų žuvų rūšių, jauniklius ir vėžiagyvius vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 (vienas) metras, o tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm.
Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 (trisdešimt) vienetų žuvų jauniklių.
Visos šių taisyklių 11.3 punkte nurodyti draudimai galioja tiek pirmąją, tiek ir paskutiniąją nurodyto termino dieną.
Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.
Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį.
Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų.
Gaudant stintas arba seliavas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnes, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.
Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).
Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.
Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau - Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.
Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį.
Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo yra ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm.
Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai.
Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 11.1, 11.2 papunkčiuose ir 111 punkte išvardytas žuvis, į globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 „Dėl globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašo“, įrašytas žuvis.
Asmenys, pastebėję vandens telkinyje draudžiamus ar nepažymėtus žvejybos įrankius pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 696 „Dėl mėgėjiškos žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 97-3647) reikalavimus, privalo apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau - AAD) arba kitoms įgaliotoms institucijoms.
Draudimai ir apribojimai
Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis.
Uždraudus verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose žuvų išteklių būklė pagerėjo apie du kartus, tačiau plėšriųjų žuvų ištekliai dėl intensyvios šių žuvų mėgėjų žvejybos gausėja ne taip sparčiai.
Pavyzdžiui, bendra Kauno marių žuvų biomasė per 5 metus išaugo beveik 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, sterkų - daugiau nei 2 kartus, o lydekų ištekliai nepagausėjo - išliko panašūs kaip 2014 m.
Siekiant pagausinti lydekų išteklius, 5 cm didinamas leidžiamų gaudyti lydekų ilgis. Nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.
Žvejojant masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą.
Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Bendras leidžiamų naudoti įrankių kiekis nepasikeitė - leidžiama naudoti 4 žvejybos įrankius, tačiau nuo šiol įrankius, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę (skritulius, vėliavėles ar meškeres), jei masalui naudojama žuvelė, leidžiama naudoti tik 2.
Šis ribojimas netaikomas žvejojant Kuršių mariose.
Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą sugauti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, jei žvejojama Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis nei 5 ar 7 kg.
Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.
Taisyklių 7 priede išvardytose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.
Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų galinčius pradėti mažinti šių žuvų išteklius.
Nuo šiol Vilniaus upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę.
Be to, Vilniaus upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
Panaikinta išimtis, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų bei vėžių gaudymas.
Išimtis, leidžianti upėtakių neršto metu gaudyti invazinius vėžius, panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.
Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.
Buvo nustatyta nemažai atvejų, kai salačių neršto metu šios žuvys buvo neteisėtai gaudomos naktį.
Siekiant apsaugoti salačių išteklius ir palengvinti žvejybos kontrolę, nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d. visoje Neries upėje bus draudžiama žvejoti naktį.
Nuo šiol visoje Lietuvos teritorijoje draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius.
Mokslininkų duomenimis, plačiažnyplių vėžių per 100 metų sumažėjo daugiau nei 10 kartų.
Atsižvelgiant į tai, plačiažnypliai vėžiai įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Plačiažnypliai vėžiai nyksta dėl invazinių vėžių plitimo, ligų, nemažą įtaką jų populiacijoms daro unguriai, vandens žinduoliai ir žvejai.
Mokslininkai prognozuoja, kad, nesiėmus jokių veiksmų, plačiažnypliai vėžiai visiškai išnyktų iki 2060 m.
Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (Buveinių direktyva) taip pat įpareigoja palaikyti gerą plačiažnyplių vėžių populiacijos būklę.
Kadangi per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą ir per žvejybos leidimus platinančias institucijas tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams yra galimybė nesudėtingai ir greitai gauti leidimus mėgėjų žvejybai, panaikinama iki šiol taisyklėse buvusi lengvata žvejybos varžybų dalyviams žvejoti be leidimų.
Gera naujiena žvejojantiems karšius. Dabar Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus.
Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, išskyrus polderius.
Vis daugiau žvejų mėgėjų žiemą žvejoja seliavas, todėl seliavų, kaip ir stintų, žvejybai nuo ledo bus leidžiama naudoti ne 6, bet 12 kabliukų.
Rudens žvejybos draudimų metu didesnėje upės atkarpoje turės galimybių žvejoti vilniečiai.
Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d., nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės, bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.
Artėjant pavasariui ir žuvų neršto laikotarpiui, daliai rūšių jau taikomi griežti apribojimai.
Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu laikytis nustatytų draudimų, nes nuo to priklauso žuvų išteklių išsaugojimas.
Taip pat informuojama, jog vasarį startavo speciali kontrolės akcija, kurios metu bus vykdomi reidai vandens telkiniuose.
Žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius perėjimo metu.
Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis (t. y. savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, pvz. valtimis su varikliu, kateriais ir kt.) vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje (pasitikrinti galima ČIA).
Atkreipiame dėmesį, kad šių metų gegužę įsigaliojo draudimas Sartų regioninio parko vandens telkiniuose (pvz., Sartų ežere) plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, norint apsaugoti perinčius paukščius.
Išsiruošiant į žvejybą žvejui svarbu Pasitikrinti turimų žvejo mėgėjo bilietų galiojimą, perskaityti ir prisiminti Žvejybos taisykles.
Išsamią informaciją rasite ir Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse.
Ten rasite ir žvejybos kalendorių, kuriame galite pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti.
Žvejojant su savimi reikia turėti tame vandens telkinyje galiojantį žvejybos leidimą (arba elektroninio žvejybos leidimo numerį) ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę arba nemokamos žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą.
Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).
Nusprendus, kuriame tvenkinyje žvejosite, ALIS sistemoje pagal rajonus galima pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas.
Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galima pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba.
Plačiau apie žvejybos leidimus skaitykite - čia.
Pastebėjus vandens telkinyje draudžiamus žvejybos įrankius (pvz., tinklus, ežerines gaudykles), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, jų neišimkite, neplėšykite ar neneškite į krantą ir nedelsiant praneškite apie radinius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos.
Primename, kad žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos, yra neleistina.
Šiuo metu vandens telkiniuose pastebėti tokius žvejybos įrankius galima dažniau, nes nuo birželio pradžios atliekami įvairūs moksliniai žuvų išteklių tyrimai.
Nemokama žvejyba
Nemokamai žvejoti gali:
- Asmenys iki 18 metų.
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai.
- Asmenys, turintys negalią.
- Asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę.
- Kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz. per Žolinę, rugpjūčio 15 d.
Atkreipiame dėmesį, kad nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims žvejojant vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos.
Nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą reikia turėti su savimi žvejybos vietoje.
Atsakomybė ir baudos
Nuo liepos 2 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už žvejybos pažeidimus.
Pvz., žvejyba neturint dokumento, įrodančio teisę žvejoti, gali užtraukti finansinę atsakomybę nuo 30 iki 90 eurų.
O už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais, būdais ar draudžiamoje vietoje gresia nuo 600 iki 1500 eurų bauda.
Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnyje.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų.
Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką.
Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys).
Pažeidėjai taip pat turės atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 145 Eur.
Mėgėjų žvejybos taisyklės nustato žvejybos įrankių, būdų, režimo ir kitos su mėgėjų žvejyba susijusios veiklos tvarką. Pažeidusiems taisykles gresia administracinė atsakomybė, įskaitant baudas ir žalos gamtai atlyginimą.
MEGEJISKOS ZUKLES TAISYKLES 1
tags: #megejiskos #zukles #taisykles #baudos