Šį Kūčių vakarą sukanka lygiai 200 metų, kai pirmą kartą suskambo šiandien neatsiejamu Kalėdų švenčių simboliu tapusi giesmė „Tyli naktis“. Kalėdų nakties ramybę ir jos nešamą taikos žinią apdainuojanti giesmė buvo sukurta Europai išgyvenant nelengvus esminių pokyčių laikus.
1814-1815 metai, kuriais Vienoje vyko kongresas, turėjęs nuspręsti politinę ir ekonominę žemyno ateitį, buvo ne tik politinio netikrumo, bet ir vis gilėjančio ekonominio nuosmukio laikotarpis. 1815 metais tolimoje Indonezijos saloje įvykęs ugnikalnio išsiveržimas lėmė vidutinės oro temperatūros kritimą keliais laipsniais, derlių negailestingai naikino nesiliaujančios stiprios liūtys ir vidurvasarį laukus užklojęs sniegas. Kaimo gyventojų padėtis dar sunkesnė tapo dėl 1786-aisiais išrastų mechaninių audimo staklių, iš aukštutinės Austrijos gyventojų atėmusių galimybę kuklų namų biudžetą papildyti nedidelių šeimyninių audimo manufaktūrų duodamomis pajamomis. Nemažai geresnio gyvenimo vilties netekusių Austrijos, ypač kalnuoto, nederlingo ir jau XVI amžiuje dideliu populiacijos tankumu išsiskyrusio Tirolio, gyventojų buvo priversti emigruoti, visam laikui palikdami gimtąsias vietas.
Tokių istorinių, politinių, ekonominių ir demografinių realijų kontekste jaunas austrų dvasininkas Josephas Mohras 1816 metais sukūrė šešių posmų eilėraštį, žadinantį viltį ir tikėjimą. Praėjus dar dvejiems metams, šios eilės virto šiandien garsiausia ir visame pasaulyje giedama Kalėdų giesme.
Giesmės autorių istorijos
Josephas Franzas Mohras
Eilėraščio, vėliau virtusio giesme „Tyli naktis“, autoriaus gyvenimo kelias irgi nebuvo lengvas. Josephas Franzas Mohras pasaulį išvydo 1792 metų gruodžio 11 dieną Zalcburge kaip nesantuokinis Ann Schoiber sūnus. Tėvas - Franzas Mohras - buvo kareivis, kilęs iš Mariapfarro - vietovės, kurios vikaru būdamas J. Gimus sūnui, F. Mohras dezertyravo iš kariuomenės, ir bet kokie jo pėdsakai dingo. J. Mohro krikštatėviu tapo paskutinis Zalcburgo budelis - Josephas Wohlmutas, stengęsis pataisyti reputaciją pasisiūlydamas tapti nesantuokinių vaikų krikštatėviu. Su motina ir močiute J. Anuomet gatvėje buvo nuomojami pigūs, šalti, drėgni ir tamsūs butai. Kelią į išsilavinimą berniukui atvėrė išskirtiniai muzikiniai gabumai ir įgimta inteligencija. Giedantį Zalcburgo katedros chore jį pastebėjo chorui vadovavęs katedros vikaras Johannas Nepomukas Hiernle, ne tik tapęs berniuko mokytoju, bet ir ilgainiui atstojęs jam tėvą. Būdamas 19 metų, nors kaip nesantuokinis vaikas turėjo gauti specialų leidimą, J. Melodijos autorius Franzas Xaveras Gruberis gimė 1787 metų lapkričio 25 dieną vargingoje šešių vaikų šeimoje Aukštutinėje Austrijoje.
Franzas Xaveras Gruberis
Nuo mažens pasižymėjo muzikiniais gebėjimais ir muzikos pomėgiu. 1806 metais baigė mokytojų seminariją ir išlaikęs egzaminus buvo paskirtas mokytoju, vargonininku bei zakristijonu į Arnsdorfą. 1816-aisiais tapo ir apie 4 kilometrus nuo Arnsdorfo nutolusio Oberndorfo šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios vargonininku bei kantoriu. F. X. 1817 metais J. „Stille Nacht“ teksto eilutes apie šviesiaplaukį garbiniuotą vaikelį įkvėpęs „Trijų Išminčių pagarbinimas“ iš Mariapfarro bažnyčios, kurios vikaru būdamas Josephas Mohras sukūrė eiles, vėliau virtusias garsiąja giesme. Originalaus kūrinio teksto vokiečių kalba eilutė Knab’ im lockigen Haar, kurioje minimas garbiniuotas Šventasis Vaikelis, veikiausiai irgi nėra atsitiktinumas.
Giesmės atsiradimo aplinkybės ir mitai
1815 metais J. XII amžiuje iškilusi Mariapfarro šventovė Zalcburgo žemėje garsėjo kaip viena iš piligrimystės vietų. Būtent Mariapfarre 1816-aisiais J. 1817 metų vasarą J. Mohras paskiriamas Oberndorfo Šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios vikaru. Atvykęs į parapiją, J. Mohras susibičiuliauja su kaimyninio Arnsdorfo mokytoju F. X. Artinantis 1818 metų Kalėdoms, J. Mohras paprašo bičiulio parašyti muziką prieš dvejus metus, dar būnant Mariapfarre, parašytoms eilėms. Ilgainiui giesmės sukūrimo istorija apaugo nebūtais įvykiais.
Neretai galima susidurti su tvirtinimu, kad garsiosios giesmės atsiradimą nulėmė būtinybė. Dėl šių priežasčių F. X. Gruberis ir ėmęsis rašyti nesudėtingą melodiją, kurią parapijos bendruomenė galėtų atlikti be vargonų pritarimo. Iš tiesų Oberndorfo vargonai nebuvo pačios geriausios būklės, tačiau tai su giesmės atsiradimu nesusiję. J. Mohras ir F. X. Grįžtant prie Oberndorfo bažnyčios vargonų, dera pasakyti, kad išties instrumentas pasitarnavo ne giesmės atsiradimui, o jos paplitimui.
Praėjus metams nuo to laiko, kai „Tyli naktis“ pirmąsyk suskambėjo Oberndorfe, į bažnyčią remontuoti prastos būklės vargonų atvyko vargonų meistras Carlas Mauracheris iš Fügeno vietovės Zillertalio slėnyje. Žinoma, kad C. Mauracheris Oberndorfe dar kartą lankėsi ir 1823 metais. Vienos iš kelionių į „Tylios nakties“ gimtinę metu jis ir sužinojo apie giesmę. Manoma, kad būtent šis vargonų meistras giesmės žodžius ir melodiją perdavė Blasiusui Wimmeriui - Waidringo vietovės mokytojui bei vargonininkui, ir jis įtraukė giesmę į šiandien prarastu laikomą vaikams skirtą giesmyną.
Bėgant laikui radosi ir daugiau su giesme susijusių istorijų, kurios neatitiko tikrovės. Kurį laiką sklandė prielaidos, kad įstabios Kalėdų giesmės autorius yra jaunesnysis įžymiojo Vienos klasiko Franzo Josepho Haydno brolis Johannas Michaelis Haydnas. Siekdama išsiaiškinti kūrinio autorystę, Berlyno karališkųjų rūmų kapela 1854 metais pateikė užklausimą Zalcburgo Šv. Petro arkiabatijai, su kuria buvo susijęs pirmiau minėtas kompozitorius. Arkiabatijos chorui tuo metu priklausė F. X. Gruberio sūnus - Felixas Gruberis. Jis iš Berlyno gautą paklausimą perdavė Halleine gyvenusiam savo tėvui. Atsakydamas į paklausimą F. X. Kitas ne mažiau plačiai paplitęs ir tikrovės neatitinkantis dalykas buvo ilgą laiką vyravęs manymas, kad „Tyli naktis“ yra tiroliečių kalėdinė giesmė. Taip nutiko dėl to, kad, vargonų meistrui C. Mauracheriui giesmės žodžius ir melodiją parsivežus į Zillertalio slėnį, šią giesmę ėmė giedoti dviejų tiroliečių šeimų - Strasserių ir Rainerių - ansambliai, kurie kaip klajojantys prekybininkai ir muzikantai keliaudavo po Europą. Taip ir gimė mitas, kad „Tyli naktis“ esanti tiroliečių liaudies giesmė.
Giesmės paplitimas ir tarptautinis pripažinimas
Itin sparčiai giesmės populiarumas ėmė augti tuomet, kai 1822 metų gruodį grafas Dönhoffas, Fugeno pilyje priimdamas Austrijos ir Vengrijos imperatorių Pranciškų I ir jo svečią Rusijos carą Aleksandrą I, į rengiamą pokylį pakvietė Rainerių šeimos ansamblį, kad šis svečiams padainuotų liaudies dainų. Ansamblio repertuare buvo ir „Tyli naktis“, nepaprastai sužavėjusi Rusijos imperatorių. Nors 1825 metų gruodį caras mirė, Rainerių šeimos ansamblis 1858-aisiais atvyko į Rusiją ir joje išbuvo ištisus dešimt metų.
1827 metais Ludwigo Rainerio vadovaujamas ansamblis aplankė Angliją ir vėliau buvo ne kartą kviečiamas pasirodyti karaliaus Jurgio IV rūmuose, o 1838-aisiais dalyvavo karalienės Viktorijos karūnavimo ceremonijoje. Verta paminėti ir tai, kad su savo repertuaru, į kurį buvo įtraukta ir „Tyli naktis“, keliaudami po Vokietiją Strasseriai lankėsi ir Karaliaučiuje. 1839 metais „Tyli naktis“ pirmąsyk suskamba Naujajame Žemyne - Niujorke. 1844 metais protestantų teologas Johannas Hinrichas Wichernas giesmę įtraukia į Hamburge išleistą giesmyną „Mūsų dainos“ (Unsere Lieder).
„Tyli naktis“ karo ir taikos metais
Su giesme „Tyli naktis“ susijęs ir vienas jaudinantis įvykis, nutikęs Pirmojo pasaulinio karo metu. Per 1914-ųjų Kūčias, praėjus penkiems mėnesiams nuo karo pradžios, Flandrijos fronte liovėsi karo veiksmai. Maždaug 50 kilometrų ilgio fronto ruože buvo girdėti giedamos kalėdinės giesmės, tarp jų ir įvairiomis kalbomis skambėjusi „Tyli naktis“. Šis simbolinis taikos ir ramybės, kurią neša šv. Senoji Oberndorfo Šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčia, kurioje lygiai prieš du šimtus metų garsioji giesmė suskambo pirmąsyk.
Oberndorfo Šv. vyskupo Mikalojaus bažnyčios, kurioje prieš du šimtus metų pirmąsyk suskambo „Tyli naktis“, nebėra. Jau 1918 metais, minint pirmąjį „Tylios nakties“ šimtmetį, kilo idėja įamžinti giesmės atsiradimą. „Tyli naktis“ pasirodė kur kas tvaresnė nei bažnyčios, kurioje buvo atlikta pirmąsyk, sienos ir net praėjus dviem šimtmečiams nuo parašymo nepaliauja nešusi žinią apie vilties kupino pažado, kad Dievo Žodis tapo Kūnu, išsipildymą, skelbusi taiką ir ramybę, tiesusi tiltus tarp skirtingų tautybių, kalbų ir tikėjimų žmonių.
Giesmė "Tyli naktis, šventa naktis" (Stille Nacht, heilige Nacht)
P. S. Tai, kad per šias šv. Kalėdas giesmei „Tyli naktis“ sukanka 200 metų, man priminė Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities filialo Teisės fakulteto dekanė, šio fakulteto steigimo iniciatorė - Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus narė, Lietuvos teisininkų draugijos garbės narė, 2016 metais pelniusi Lietuvos Šviesuolio vardą teisininkė Birutė Štuikienė. Šių eilučių autorių pakvietusi paskaityti paskutinę prieššventinę paskaitą, p. Birutė susirinkusiai auditorijai taip pat priminė šią svarbią sukaktį ir paragino sugiedoti giesmę. Iliustracijai panaudota senos „Stille Nacht, Heilige Nacht“ partitūros kopija, padaryta iš šviesaus atminimo ilgamečių Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) bažnyčios vargonininkų, lietuvių ir lenkų chorų vadovų - kompozitoriaus Felikso Šilkaičio ir pirmojo Vilniaus lenkų dainų ir šokių ansamblio „Wilia“ dirigento Piotro Termiono - kalėdinių giesmių rinkinio. Ši sena partitūra patvirtina tai, kad net ir gūdžiausiais nelaisvės metais veikusioje Šv. Teresės bažnyčioje lietuvių ir lenkų kalbomis giedama „Tyli naktis“ nesiliovė skambėjusi ir nešusi didžiąją šv.