Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės priežastys, dėl kurių dingsta trauka dyzeliniams varikliams, ir kokių veiksmų vertėtų imtis. Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Sumažėjusi automobilio trauka yra vienas aiškiausių ženklų, kad variklis dirba ne taip, kaip turėtų. Vairuotojai tai pajunta akimirksniu - automobilis vangiai reaguoja į akseleratorių, sunkiau įsibėgėja, o lenkimo manevrai tampa rizikingesni nei įprastai. Dažnai tokie pokyčiai kelia nerimą ir natūraliai priverčia ieškoti priežasties, kodėl automobilis staiga prarado galią.
Moderniuose dyzeliniuose varikliuose integruojama vis daugiau galią didinančių bei ekologiją skatinančių sistemų, kurios, nors ir skamba ironiškai, labai dažnai tampa pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių dingo trauka. Tokių problemų ignoravimas niekada nėra optimaliausias sprendimas, tad kviečiame susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis sumažėjusios dyzelinių variklių traukos problemomis bei jų sprendimais.
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas;
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
Užsikimšęs kuro filtras yra dažna dyzelinių variklių problema, dėl kurios nėra traukos. Šie filtrai yra būtini norint sulaikyti teršalus ir užtikrinti, kad į variklį patekęs kuras būtų švarus. Laikui bėgant kuro filtras užsikemša nešvarumais, nešvarumais ir vandeniu. Šios problemos simptomai yra sumažėjusi galia, netolygi tuščioji eiga ir didelės kuro sąnaudos, automobilis gali ir nebeužsikurti. Nepakeitus užsikimšusio filtro laiku galite sugadinti visą kuro sistemą.
Labai svarbu dyzelinio automobilio kuro filtrą keisti kas 30-50 tūkst. kilometrų. Tai padės išvengti su kuro sistema susijusių problemų ir užtikrins optimalų bei ilgaamžį variklio veikimą.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną;
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo;
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrų (DPF) problemos ilgainiui gali pradėti kankinti dyzelinius variklius, ypač šiuolaikinėse transporto priemonėse, kurios turi atitikti griežtus emisijų standartus. DPF fiksuoja ir sumažina kenksmingų kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, tačiau laikui bėgant šis filtras gali užsikimšti suodžiais bei pelenais. Tokiu atveju variklio efektyvumas mažėja, todėl pastebima sumažėjusi trauka, padidėjusios kuro sąnaudos ir pasirodo įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje. Filtro užsikimšimo padeda išvengti reguliariai ir automatiškai automobilyje atliekama regeneracija, tačiau senesniuose automobiliuose ši funkcija būna, kad nebeveikia (tai indikuoja gedimų lemputė prietaisų skydelyje), todėl kyla įvairių problemų. Reguliari techninė apžiūra, kompiuterinė diagnostika ir kokybiškas kuras gali padėti išvengti DPF problemų ir palaikyti jūsų automobilį ekologišką ir efektyvų. Važiavimo įpročiai bei stilius taip pat turi įtakos greitam užsikimšimui (jei važiuojama trumpais atstumais bei labai ramiai, DPF filtras nespėja regeneruotis).
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka;
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai;
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
EGR sistemos dyzeliniuose varikliuose atlieka svarbų vaidmenį mažinant azoto oksido (NOx) kiekį išmetamosiose dujose, grąžindamos dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Tačiau šiose sistemose gali kilti problemų, dėl kurios dažnai dingsta trauka.
Labai dažnai problemos kyla dėl anglies kaupimosi EGR vožtuve ir aušintuve, todėl sumažėja efektyvumas ir galia, taip pat padidėja išmetamųjų teršalų kiekis. Gedimų taip pat gali kilti dėl užsikimšusių EGR sistemos kanalų arba sugedusių jutiklių, išdegusio arba stringančio vožtuvo - tokiais atvejais variklis dirba netolygiai bei padidėja kuro sąnaudos, dingsta trauka arba automobilis nebeužsiveda. Reguliarus EGR vožtuvo valymas, kokybiškų degalų naudojimas problemų šalinimas laiku gali padėti išvengti daugybės su EGR sistema susijusių problemų.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami Automobilių diagnostika procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Šios dalies paskirtis - išvalyti orą, patenkantį į variklio uždegimo sistemą. Jei oras nebus išvalomas, sumažės automobilio trauka, padidės kuro sąnaudos bei blogės variklio veikla. Oro filtro pakeitimą galima įvardinti kaip vieną lengviausiai išsprendžiamų traukos problemų veiksnių.
Šiuolaikiniame automobilyje esantis oro srauto matuoklis reguliuoja oro masės patekimą į variklį. Sugedus oro filtro matuokliui, siunčiama neteisinga informacija į automobilio kompiuterį ir todėl apskaičiuojamas netinkamas reikalingo įpurkšti kuro kiekis.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija;
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių;
- Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose atlieka itin svarbų vaidmenį ir turi didžiulę įtaką galiai. Kuro purkštukai yra atsakingi už tikslaus kuro kiekio tiekimą į degimo kamerą. Susidūrus su jų gedimais gali pasireikšti tokios problemos kaip sumažėjusi galia, padidėjęs dūmingumas ir didelės kuro sąnaudos, automobilis gali sunkiai kurtis arba visai neužsikurti.
Dažniausiai problemos kyla dėl užsikimšimo, sandarumo problemų arba elektros gedimų - visais šiais atvejais purkštukai nebegali tiekti reikiamo kiekio kuro, gali sumažinti kuro slėgį sistemoje, gali net pradeginti stūmoklį arba pažeisti cilindrų sieneles, o ignoruojant šiuos simptomus galite susidurti su ypatingai brangiomis remonto išlaidomis. Purkštukų gedimų išvengti galima reguliariai juos patikrinant, naudojant kokybiškus kuro priedus bei kokybiškus degalus.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Turbinos gedimas dyzeliniuose varikliuose vairuotojams gali sukelti ne tik malonumą, bet ir galvos skausmą. Jos užtikrina žymiai didesnį variklio efektyvumą suspaudžiant įsiurbiamą orą. Kalbant apie problemas, vairuotojai dažniausiai susiduria su turbinos strigimu, kai ji vėluoja tiekti galią dėl netinkamai veikiančio EGR vožtuvo, užsikišusios išmetimo sistemos arba netinkamai veikiančios valdymo sistemos. Kita problema yra turbinos sparnuotės pažeidimas - tai gali nutikti dėl pašalinių dalelių įsiurbimo, prastos alyvos kokybės arba nepakankamo tepimo. Dar vienas gedimas - tai turbinos guolio arba įvorės išdilimas, kurio pasekoje turbokompresorius pradeda praleisti alyvą į išmetimo bei įsiurbimo sistemą, turbinos velenėlis pradeda klibėti, gali net ir nutrūkti. Šiuos gedimus lemia per mažas alyvos spaudimas, turbokomprsoriaus alyvos grįžtamosios magistralės pralaidumas, užsikimšusi išmetimo sistema, blogai veikiantis EGR vožtuvas. Alyvos nuotėkis ir sandariklio gedimai taip pat gali pakenkti turbinai, dėl to sumažėja jų veikimas ir padidėja dūmingumas. Reguliari priežiūra, tokia kaip alyvos bei filtrų keitimas laiku, yra labai svarbi norint išvengti šių problemų ir užtikrinti dyzelinio variklio turbinos ilgaamžiškumą.
Turbokompresorius yra vienas svarbiausių šiuolaikinio variklio komponentų. Jis leidžia mažesniems varikliams išvystyti didelę galią, išlaikant mažas degalų sąnaudas. Tačiau kadangi jis veikia ekstremaliomis sąlygomis - iki 200 000 aps./min. Tokiais atvejais borto kompiuteris gali rodyti klaidos kodą P0299 („per mažas slėgis“) arba užsidegti lemputė Check Engine. Vienas iš rimčiausių įspėjamųjų ženklų yra dūmai iš išmetimo vamzdžio. Pasak „Garrett“ ekspertų, iki 90 % turbokompresoriaus gedimų kyla dėl prasto tepimo arba užterštos alyvos, o ne dėl gamybos defektų. Veiksminga turbinos sistema greitėjimo metu skleidžia tik tylų inkštimą. Kartais triukšmas kyla dėl nesandaraus slėgio vamzdžio, o ne dėl pačios turbinos. Turbinai aušinti ir tepti reikalinga variklio alyva. Riebalų dėmės aplink turbiną arba kolektoriaus sritį rodo nuotėkį. Tinkama priežiūra gali pailginti turbinos tarnavimo laiką iki 250 000 km. Turbokompresorius yra variklio „plaučiai“. Kai jis pradeda siųsti signalus - galios praradimą, dūmus ar keistus garsus - tai nėra nedidelė kosmetinė problema, o įspėjimas prieš rimtą gedimą. Reguliariai tikrinkite alyvos lygį, ypač prieš žiemą. Jei pastebėjote sumažėjusį variklio našumą arba girdite švilpimą, nedelsdami apsilankykite techninės priežiūros centre.
Ar kada nors jums sugedo turbinos sistema? Šią automobilio dalį vairuotojai dažnai vadiną turbina. Jeigu staiga jūsų automobiliui dingo trauka ir iš išmetimo vamzdžio ėmė virsti balti, mėlyni ar pilki dūmai, pradėjo varvėti alyva, atsirado cypiantys garsai spaudžiant akceleratorių - didelė tikimybė, kad sugedo turbokompresorius. Tokiu atveju, geriausia kreiptis į autoservisą, kurio specializacija - variklių ir turbokompresorių remontas. Specialistų konsultacija labai svarbi, nes tai gali būti ir ne turbokompresoriaus gedimas. Prieš remontą būtina įsitikinti, ar turbokompresorius tikrai sugedęs. Tinkamai prižiūrimas turbina gali tarnauti ilgiau nei pats variklis. Tačiau be reguliarios priežiūros ją galima sugadinti vos per kelis tūkstančius kilometrų arba net per kelias minutes. Turbo įrenginys yra išmetimo dujomis varoma oro kompresorius, kuris suspaudžia orą ir tiekia jį į variklio įsiurbimo kolektorių, taip padidindamas slėgį (vadinamą „boost“). Pavyzdžiui, išmetimo kolektoriuje esančios išmetimo dujos siekia apie 650 °C, o išeinančios iš turbos - apie 370 °C. Turbinos pradėtos plačiau naudoti dar XX a. pradžioje, ypač lėktuvuose ir sunkiojo transporto priemonėse. Automobiliuose jos labiau išpopuliarėjo nuo 1980-ųjų. Jei pastebite, kad jūsų automobilis su turbo varikliu lėtai įsibėgėja, tai gali būti ženklas, kad sistema nesukuria reikiamo slėgio. Pagrindinės priežastys: netinkamai veikiantis wastegate (by-pass vožtuvas), klaidingai rodantis boost daviklis arba neatsidaranti iškrovimo sklendė (diverter valve). Įdomu: pasak statistikų, tik apie 20 % atvejų kaltas būna pati turbina. Turbo šerdyje (CHRA) yra guoliai ir velenas, kuris gali suktis nuo 60 000 iki net 300 000 aps./min. Esant tokiems greičiams, alyvos švara ir tinkamas lygis yra gyvybiškai svarbūs. Geriausia rinktis gamintojo rekomenduojamą pusiau arba pilnai sintetinę alyvą. Jei oro filtras pažeistas arba nešvarus, į turbinos kompresorių gali patekti smėlis ir dulkės, greitai nudildančios sparnelių kraštus. Pavažiavus dideliais sūkiais, niekada neišjunkite variklio iš karto.
Kai skundžiamasi silpna trauka arba mažu boost slėgiu, mechanikui kyla klausimas - kaltas variklis ar turbo? Švelniai pasukite kompresoriaus veržlę pirštais. Pajudinkite ratuką į šonus. Jei turite indikatorių, pamatuokite veleno laisvumą. Daugiausia turbos gedimų kyla dėl užterštos, per skystos arba per mažai keičiamos alyvos. Modernūs turbo varikliai reikalauja ne tik sintetinio tepalo, bet ir tikslių keitimo intervalų. Alyvos keitimas kas 30 000 km dažnai yra per retai - gamintojas dažnai rekomenduoja 10-15 tūkst. Pigus filtras gali nepraleisti reikiamo oro kiekio arba tiesiog nesulaikyti dulkių. Jei jis užsikemša, variklio karteryje kaupiasi slėgis. Turbina yra įspūdingas technologinis kūrinys, leidžiantis mažiems varikliams išvystyti didelę galią ir išlikti ekonomiškiems. Tvarkingas alyvos lygis, švarus oro filtras, šilta eiga prieš išjungiant variklį ir reguliari profilaktika servise užtikrins, kad turbo tarnautų net ilgiau nei pats variklis. Kita vertus, tai nereikalingos išlaidos, jų įmanoma išvengti tinkamai prižiūrint turbokompresorių.
Atlieka svarbias funkcijas. Daiktas, vairuotojų vadinamas tiesiog turbina, yra neatskiriama šiuolaikinio dyzelinio variklio dalis. Iš tikrųjų jį reikėtų vadinti turbokompresoriumi, nes šis agregatas susideda iš dviejų dalių: dujų turbinos ir kompresoriaus, sujungtų į vieną agregatą. Dujų turbinoje išmetamųjų dujų, išstumtų iš variklio cilindrų, energija paverčiama mechanine energija, ir per abi dalis jungiantį velenėlį perduodama kompresoriui, kuris suslegia tiekiamą į variklį orą. Kokia iš viso to nauda? Kas važinėjo senesniais dyzeliniais automobiliais be turbokompresoriaus ir persėdo į šiuolaikinį turbodyzelinį, pasakys: dinamiškesnis nei benzininis, galingas, o degalų sunaudoja trečdaliu mažiau nei benzininis, taigi rezultatas - didesnė galia ir ekonomiškumas. Bet svarbiausia - ekologija, nors paprastas vairuotojas dažnai į tai nekreipia dėmesio. Dėl to, kad variklis dirba su didesniu oro pertekliumi, degalai labiau sudega, geriau išnaudojama jų cheminė energija. Be to, dalis su išmetamosiomis dujomis išeinančios energijos grąžinama į variklį kaip suslėgtas oras, o pro išmetamąjį vamzdį išeinančiose dujose, palyginti su benzininiu varikliu, yra labai mažai tokių teršalų kaip anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai (CH). Jei mažesnės degalų sąnaudos, vadinasi, mažiau į aplinką išmetama anglies dioksido (CO2) ir šilumos. Maždaug 70 procentų turbokompresoriaus gedimų būna dėl nekokybiškos alyvos ir jos filtrų, per reto alyvos keitimo, kitų tepimo sistemos problemų. 20 procentų sugenda, kai koks nors kietas ar minkštas daiktas patenka į turbokompresorių, nes nesandaraus oro filtras arba vamzdynas. 10 procentų gedimų būna dėl leistinų sūkių viršijimo arba dėl kitų priežasčių. Jei staiga automobilis liovėsi „traukęs“, iš išmetimo vamzdžio ėmė virsti balti, mėlyni ar pilki dūmai, pradėjo varvėti alyva, atsirado cypiantys garsai spaudžiant akceleratorių - didelė tikimybė, kad sugedo turbokompresorius. Tokiu atveju geriausia kreiptis į servisą, kurio specializacija - variklių ir turbokompresorių remontas. Šios srities specialistų konsultacija labai svarbi, nes tai gali būti ir ne turbokompresoriaus gedimas. Be to, kad nustatytum gedimą, jį pašalintum, reikia tam tikros kvalifikacijos ir specifinių žinių. Sudėtingas procesas Taigi prieš remontą būtina įsitikinti, ar turbokompresorius tikrai sugedęs. O tai galima padaryti tik nuėmus turbokompresorių nuo transporto priemonės. Visų pirma atskiriama nuimto turbokompresoriaus šerdis. Šis procesas atrodo labai paprastas - atsuki keletą varžtų, ir turbokompresoriaus šerdis išimta. Iš tikrųjų nėra taip lengva, nes turbokompresorius sugenda dažniausiai ne naujų mašinų, o jau gerokai pavažinėtų. Aukšta temperatūra ir drėgmė tuos kelis varžtus paverčia surūdijusio metalo gabalėliais, taigi jie dažnai lūžta - tada juos reikia išgręžti ir pakeisti naujais. Antroji procedūra - plovimas. Nuplaunamos visos turbokompresoriaus detalės, taip pat ir turbokompresoriaus šerdis. Susikoksavusi šerdis prieš tai mirkoma žibale, kad ištirptų visi nešvarumai ir dervos, dėl kurių matavimo rezultatai gali būti neteisingi. Be to, vizualiai nustatoma, ar nėra mechaninių pažeidimų. Tada matuojamas turbokompresoriaus radialinis ir išilginis išdilimas. Jeigu abu parametrai neviršija ribų, tikrinamas tepalo laidumas. Tam naudojamas specialus stendas (tepalo slėgis - 4,5 baro, tepalo temperatūra - 70-90 laipsnių), papildytas priedu, matuojančiu tepalo debitą turbokompresoriui tepti. Šiuo stendu galima tikrinti visokius turbokompresorius - nuo labai mažų lengvųjų automobilių iki didelių sunkvežimių, traktorių, miško mašinų ir kitų. Tikrinama 15-20 minučių - tiek visiškai pakanka įsitikinti, kad turbokompresorius „neleidžia“ tepalo tiek iš turbinos, tiek iš kompresoriaus. Tikrinant matuojamas atskirai kiekvienos plokštumos disbalansas. Jeigu kyla kokių nors neaiškumų dėl padidėjusio turbokompresoriaus disbalanso, šerdis montuojama specialiame stende ir disbalansas nustatomas esant visiems sūkiams. Gedimų įvairovė Turbinos velenas lūžta dėl kelių priežasčių. Tai gali būti kas nors „išspjauta“ iš pačio variklio išmetimo sistemos. Kadangi smūgis dažnai būna toks stiprus, kad sulaužo itin kietus turbinos sparnelius, velenas taip pat lūžta. Kartais būna, kad prie oro srauto matuoklės esantis tinklelis atitrūksta ir jo metalinės skeveldros lekia tiesiai į turbokompresorių. Tai taip pat viena iš priežasčių. Turbinos sparneliai irgi sugenda dėl tam tikrų priežasčių. Dažnai turbinos sparnelius sugadina dingęs turbinos balansas. Įsivaizduokite visaip besimakaluojančią turbinos ašį ir atminkite, kad sparneliai yra labai arti kriauklės. Todėl ir menkiausias nuokrypis gali lemti, kad šios dvi dalys susiliestų. Pats dažniausias, tačiau ir paprasčiausias turbinos gedimas - dingusi automobilio trauka. Vieną dieną važiuojant 120 kilometrų per valandą greičiu greičio pedalas ima ir nebeveikia. Dėkokite Dievui, jeigu tai neįvyko lenkiant, o prieš jus nebuvo atvažiuojančio vilkiko. Vienas iš tokių automobilio gedimų - turbokompresoriaus gedimas. Ir jis susijęs su tokiu reiškiniu, kai turbina perpučia. O tai įvyksta dėl turbinos geometrijos gedimo. Ir čia mažų mažiausiai, ką galima daryti, - ją valyti. Tai dažnai padeda, tačiau visada geriau ją pakeisti nauja arba remontuojant turbiną pakeisti jos dalis.
Kaip patikrinti turbina? Kas tai yra ir kaip ji veikia??
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Sugedęs arba netinkamai veikiantis aukšto slėgio kuro siurblys gali stipriai paveikti variklio galią. Šis komponentas yra atsakingas už kuro slėgio pakėlimą iki tokio lygio, kuris būtų reikalingas efektyviam degimui. Siurbliui sugedus galite pastebėti, kad nėra traukos, variklis netolygiai veikia, padidėjo išmetamųjų dujų kiekis, automobilis gali nebeužsikurti arba sunkiai kurtis.
Labai dažnai problemos kyla dėl vidinių komponentų pažeidimų arba natūralaus nusidėvėjimo, degalų užterštumo arba nepakankamo tepimo. Daugumos su kuro sistema susijusių problemų galite išvengti laiku keisdami kuro filtrą bei naudodami aukštos kokybės degalus. Priešingu atveju galite susidurti su labai brangiais remonto darbais, kurie gali neapsiriboti tik kuro siurblio remontu arba keitimu ir baigtis visos kuro sistemos keitimu (dildamos kuro siurblio detalės “gamina” metalo šiukšles, kurios gali sugadinti kuro purkštukus, daviklius, kuro slėgio reguliatorius, užteršti baką, kuro magistrales).
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, kuri neigiamai veikia variklio galią. Oro filtras yra labai svarbus siekiant užtikrinti švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris yra būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis, nešvarumais ir šiukšlėmis, apribodamas oro tiekimą į variklį. Užsikimšusio oro filtro simptomai yra suprastėjusi trauka, netolygi variklio laisvoji eiga, padidėjusios degalų sąnaudos ir dūmingumas. Patekęs nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių, bei kitus variklio elementus. Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dar dažniau, jeigu variklis dirba prie sudėtingesniu sąlygų (pvz važinėjant miško keliais, žvyrkeliais.). Tačiau vairuotojai dažniausiai oro filtrą keičia tik susidūrę su sumažėjusia variklio galia ar kitomis problemomis. Atminkite, kad reguliarus oro filtrų tikrinimas ir keitimas ne tik užtikrina optimalų variklio darbą, bet ir padeda išvengti įvairių gedimų.
Elektronika
Sklandaus dyzelinio vidaus degimo variklio darbo užtikrinimui naudojama daugybė slėgio reguliatorių, jutiklių, oro srauto/slėgio sensorių, kontrolės modulių, kurių paskirtis fiksuoti esamus parametrus, apskaičiuoti normas, kad būtų išgaunama kuo geresnė automobilio dinamika bei ekologiniai rodikliai. Dažnu atveju jiem nebeveikiant arba prastai veikiant prarandama variklio galia.
Prastos kokybės degalai
Jau ne kartą minėjome, kad geros kokybės degalai gali padėti išvengti įvairių problemų, bet tai iš tiesų yra labai svarbu, nes prastos kokybės dyzelis netgi dėl prastos sudėties gali pakenkti variklio galiai. Jame ne tik gali būti nešvarumų, bet ir degimas gali būti neefektyvus, kuro sistemoje gali likti nuosėdų, o išmetimo sistemoje nuodegulių.
Bet kokiu atveju, pirmiausia reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti kompiuterinę diagnostiką ir nustatyti sumažėjusios traukos priežastį.
Kodėl dingo trauka? ...nes dingo. Ok, be juokų, tai faktas, kad jeigu automobilyje dingo trauka reiškia kažkas negerai ir reikia kažką daryti. Pradžiai reikėtų žinoti vieną nenuginčijamą faktą, einant metams iš metų automobilio efektyvumas po truputį mažėja, bet jis mažėja labai labai minimaliai (jeigu automobilis tinkamai prižiūrimas) ir sunkiai jaučiamas. Tačiau trūkumas yra tas, kad didesnį dyzelinių variklių efektyvumą, palyginti su panašaus darbinio tūrio benzininiais varikliais, galima išlaikyti tik tada, kai visi veiksniai, kurie visų pirma daro dyzelį motorą efektyviu, veikia optimaliu lygiu ir taipi kaip gamintojo numatyta. dažnas DPF regeneravimas arba nesugebėjimas inicijuoti DPF regeneracijos. Išsiaiškinti visus automobilio kompiuteryje saugomus gedimų kodus ir pašalinti juos. Patikrinti, ar degaluose nėra akivaizdžių užteršimo vandeniu ir (arba) bakterijų suformuotų dumblių požymių. Patikrinti kuro ir oro filtrus ir vandens separatorius. Atlikti degalų srauto ir slėgio bandymus, kad patikrintume, ar kuro sistema veikia efektyviai, ypač atsižvelgiant į įpurškimo pradžios laiką / nustatymus. Kartais dėl purkštukų veikimo gali būti taip, kad tarp purkštuko impulso ir faktinio įpurškimo yra pernelyg ilgas uždelsimas. Visgi iš praktikos žinome, kad dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai. BET, jeigu su purkštukais, kuro įpuškimo sistema viskas ok? O galios trūkumas vis jaučiamas ? Kadangi kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, tai reiškia, kad nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Taigi turime atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti ar slėgis cilindruose atitinka normas. Kliūtys oro įsiurbimui - pvz. Buvo laikai kai dyzeliniai varikliai važiavo principe ant betko deja, tie laikai praėjo. Dabartiniai motorai efektyvūs, ekonomiški, novatoriški. BET, norint, kad jie veiktų efektyviai reikalinga nuolatinė priežiūra, periodinės patikros, kokybiški degalai ir alyva.
Galios sumažėjimas - tai vienas svarbiausių automobilio signalų, rodantis, kad variklis ar jo komponentai nebedirba taip, kaip turėtų. Nors šią problemą gali sukelti įvairios priežastys, turbinos gedimas statistiškai yra viena dažniausių. Todėl, pastebėjus staigų traukos kritimą, neįprastus garsus, padidėjusį dūmingumą ar alyvos sąnaudas, būtina veikti nedelsiant. Svarbu suvokti, kad turbina nėra paprasta automobilio detalė - ji dirba itin sudėtingomis sąlygomis, aukštu slėgiu ir temperatūra, todėl bet koks jos sutrikimas greitai paveikia viso variklio darbą. Todėl ignoruoti pirmuosius požymius būtų neatsakinga ir ekonomiškai nenaudinga. Profesionalus turbinų remontas, atliktas sertifikuotų specialistų, gali visiškai atkurti prarastą galią ir užtikrinti, kad automobilis tarnaus patikimai dar ilgus metus. Tačiau vien remontu pasirūpinti nepakanka - būtina laikytis rekomenduojamos techninės priežiūros, laiku keisti alyvą, filtrus ir stebėti, ar neatsiranda pakartotinių gedimo požymių.
