Lietuvos keliuose diegiamos naujovės, siekiant didinti eismo saugumą, skaidrumą ir efektyvumą. Pasikeitus Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatoms, „Via Lietuva“ prie kelių mokesčio (vinječių) kontrolės kamerų valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose įrengia informacinius stendus.
Informaciniai stendai ir kelių mokesčio kontrolė
Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš automatinės eismo kontrolės įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius. Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. „Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas. Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios. „Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važinėjantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia.
Stende aiškiai pažymėta, jog čia veikia vaizdo stebėjimo sistema. „Mūsų tikslas - kad žmonės jaustųsi informuoti, suprastų, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami. Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio.
Naujos technologijos eismo stebėsenai
Lietuvos keliai tampa modernesni ir išmanesni, diegiant naujas technologijas eismo stebėsenai. Viena iš tokių inovacijų yra pilotinis projektas, kurio metu naudojamas radarinis eismo skaitiklis „XP20“. Šis prietaisas įdiegtas A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai automagistralės ruože, pasirinktame dėl keturių eismo juostų ir tinkamos infrastruktūros. Projektu siekiama įvertinti, kaip gerai veikia šios technologijos realiomis sąlygomis ir kokias galimybes jos suteikia, norint jas ateityje plačiau taikyti šalies keliuose. Toks įgyvendinamas projektas leis palyginti skirtingų technologijų surinktus duomenis ir objektyviai įvertinti „XP20“ tikslumą. Ant tos pačios atramos taip pat įrengta vaizdo kamera, kuri padės patikrinti ir patvirtinti gautus duomenis. Pilotinis projektas truks apie 1-2 mėnesius, o jo pabaigoje bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas, ar „XP20“ galima plačiau taikyti Lietuvos keliuose.
„Nuolat diegiame sprendimus, kad Lietuvos keliai būtų saugesni, modernesni ir išmanesni. Technologijas ir dirbtinį intelektą jau pritaikėme taip, kad jos realiai tarnautų žmonėms - šviesoforai reaguoja tik tada, kai to reikia, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal orų situaciją. Šis projektas - dar vienas pavyzdys. Jis padės mums geriau suprasti eismo srautus, o vėliau - priimti sprendimus, kurie pagerins vairuotojų keliones“, - sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą. „Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose“, - sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Tradicinių ir naujų technologijų palyginimas
Pagrindinis rodiklis atliekant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą, planuojant kelių remontus ar sudarant žvyrkelių asfaltavimo prioritetines eiles yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Šis rodiklis yra suskirstytas į 7 transporto priemonių klases, priklausomai nuo jų tipo. Tai padeda tiksliai stebėti ir analizuoti eismą. Tuo metu transporto priemones skirsto būtent eismo apskaitos įrenginiai, tačiau ne visi eismo skaitikliai gali tiksliai klasifikuoti transporto priemones į šias klases. Eismo apskaitai naudojami eismo intensyvumo skaitikliai su įvairiais jutikliais. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos ir mikrobangų jutikliai yra geriausi šiam tikslui, tačiau jie kartais nesugeba tinkamai atskirti autobusų nuo kitų didesnių transporto priemonių. Lietuvoje dauguma eismo apskaitos įrenginių vis dar naudoja indukcines kilpas, tačiau šios technologijos turi ir trūkumų. Indukcinės kilpos montuojamos kelio dangoje, todėl jų įrengimas ir remontas gali trikdyti eismą. Be to, dėl kelio dangos remontų, dangos deformacijų ir oro sąlygų jos dažnai yra pažeidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje apie 75 proc. nuolatinei eismo apskaitai naudojamos įrangos yra su indukcinėmis kilpomis, 20 proc. - su mikrobangų jutikliais, likę 5 proc. - radariniai. Tuo metu „XP20“ radarinis skaitiklis buvo sukurtas kaip alternatyva indukcinėms kilpoms. Šis prietaisas gali stebėti ir klasifikuoti transporto priemones iki aštuonių eismo juostų, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros meto. Skaitiklis montuojamas kelkraštyje, todėl jis nepažeidžia kelio dangos ir netrukdo kelių remontui. Be to, „XP20“ turi minimalų priežiūros poreikį - tereikia atnaujinti programinę įrangą ir atlikti vizualinę apžiūrą kas dvejus metus. Nors įrenginio kaina yra aukštesnė nei indukcininių kilpų, dėl ilgesnio tarnavimo ir mažesnių diegimo bei remonto sąnaudų jis tampa ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Toks įrenginys jau plačiai naudojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Švedija ir Kolumbija. Šis pilotinis projektas Lietuvoje yra pirmas žingsnis, siekiant įdiegti pažangias eismo stebėsenos technologijas, kurios galėtų padėti efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą. Jei šios technologijos pasitvirtins, ateityje jos galėtų būti plačiau taikomos visoje šalyje.
Kintamos informacijos ženklai ir adaptacinis valdymas
AB „Via Lietuva“ vairuotojams primena apie magistraliniuose keliuose veikiančius kintamos informacijos ženklus (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja maksimalų leistinį greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje. KIŽ sistemas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Taip pat eismo dalyviams teikiama realaus laiko informacija apie pasikeitusias važiavimo sąlygas. Sistema surenka duomenis iš skirtingų kelyje įrengtų jutiklių ir pagal patvirtintą algoritmą įjungia kelio ženklus KIŽ ekranuose. Tokiu būdu eismo dalyviai operatyviai informuojami apie tuo metu aktualias eismo sąlygas. Eismo dalyviai įspėjami ir apie kelyje vykdomus darbus, eismo įvykius ar kitas kliūtis.
Valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 195 Panevėžys-Krekenava-Kėdainiai, ties ruožu, kuriame dažnai fiksuojamas stumbrų judėjimas per kelią, įdiegta KIŽ sistema su šiluminėmis vaizdo kameromis. Šios kameros aptinka gyvūnų - ypač stumbrų - buvimą šalia važiuojamosios dalies, o sistema automatiškai įspėja vairuotojus apie laukinius gyvūnus įjungdama atitinkamus kelio ženklus ir laikinai sumažindama maksimalų leistinį greitį. Šis sprendimas padeda sumažinti susidūrimų su gyvūnais riziką ir prisideda prie vairuotojų budrumo skatinimo pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose dažnai vyksta gyvūnų migracija.
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus projektų vadovas Vytautas Pranckus paaiškino, kad pavasarį ar vasarą kilus smarkiai liūčiai, esant stipriems krituliams, rūkui ar miglai, sistema automatiškai įjungia scenarijų „Slidus kelias“ - tuomet rodomi įspėjamieji ženklai ir sumažinamas maksimalus leistinas greitis. Taip vairuotojai įspėjami apie padidėjusį pavojų kelyje ir raginami elgtis atsakingai.
VU Geomokslų instituto dėstytojas klimatologas Justinas Kilpys atkreipė vairuotojų dėmesį, jog Lietuvoje dažnėja ekstremalių reiškinių - tiek liūčių, tiek krušos. Ir, pavyzdžiui, nors liūtys įprastai būdingesnės nuo gegužės, keičiantis klimatui jų mūsų šalyje pasitaiko ir balandį, kaip kad nutiko balandžio pabaigoje Joniškyje, Pakruojyje, Kaišiadoryse bei kitose šalies vietose. Be to, sinoptikai prognozuoja, jog Rytų Lietuvoje ir ketvirtadienį gali pasirodyti smarkus lietus, virš 15 milimetrų. Pasak klimatologo, dažniausiai eismui problemas sukelia būtent trumpos, intensyvios liūtys arba kruša. Vanduo gali užtvindyti gatves, dėl to gali kilti eismo sutrikimų, nes visi važiuoja lėčiau arba apskritai sustoja. „Per pastaruosius 50 metų liūčių, kai per trumpą laiką iškrinta daug kritulių, pavyzdžiui, 10-20 mm, daugėja visoje Lietuvoje, o kiek didesnis padidėjimas stebimas Žemaičių aukštumoje: Telšiuose, Laukuvoje ir kitur. Šylant klimatui, aukštesnė temperatūra ir kuo ji aukštesnė, tuo atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Kuo daugiau vandens garų - tuo didesnis potencialas susidaryti stiprioms liūtims, krušai. Ekstremalių reiškinių tikrai daugės, yra visos sąlygos jiems susidaryti. Dėl to vairuotojai turėtų būti atidūs, sekti prognozes ir atidžiai planuotis keliones“, - patarė J. Kilpys.
Pasak V. Pranckaus, svarbu pažymėti, kad leistinas maksimalus greitis, net ir sumažintas ne visada reiškia saugų greitį konkrečiomis eismo sąlygomis: „Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, vairuotojas visuomet turi įvertinti realią kelio būklę, matomumą bei kitus aplinkos veiksnius ir pasirinkti greitį, kuris yra mažesnis nei leidžiamas. KIŽ, veikiančiuose kaip vaizdo ekranai, atvaizduojami greičio ribojimų ir įspėjamieji kelio ženklai, kurių vairuotojų paisyti privalo. Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Be abejo, visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimo greitį arba lygus jam.“
„Artimoje ateityje planuojama plėsti KIŽ sistemų veikimą diegiant papildomus automatizuotus scenarijus, pavyzdžiui, informavimą apie priekyje susidariusias spūstis. Tokie sprendimai leis dar anksčiau įspėti vairuotojus apie galimus trikdžius ir prisidės prie sklandesnio bei saugesnio eismo organizavimo visoje magistralinių kelių infrastruktūroje“, - pažymėjo V. Pranckus.
Šiuo metu magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda įrengti 49 KIŽ postai, A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai - 25, tuo metu A17 Panevėžio aplinkkelyje - 24.
Dirbtinio intelekto kameros - ateities perspektyvos
Jungtinėje Karalystėje diegiamos pažangios dirbtiniu intelektu paremtos 4D eismo stebėjimo kameros, galinčios aptikti daug daugiau nei greičio pažeidimus. Šios sistemos, jau naudojamos keliuose regionuose, gali nustatyti kelis vairavimo pažeidimus iki vieno kilometro atstumu. Skirtingai nuo tradicinių greičio matavimo kamerų, naujieji stebėjimo įrenginiai nuskaito tiek judančios transporto priemonės išorę, tiek vidų. „DI pagrįsta kontrolė žymiai padidina tikimybę aptikti išsiblaškiusį vairavimo elgesį, kuris anksčiau buvo nepastebėtas. Nors dar nenaudojamos visoje šalyje, dirbtinio intelekto 4D kameros yra testuojamos keliuose JK regionuose. Bandymai buvo atlikti Vakarų Midlandse, Devone, Kornvalyje, Didžiajame Mančesteryje, Darame, Sasekse, Norfolke ir kai kuriose Velso dalyse. Vien Devone atliktų ankstyvųjų bandymų metu daugiau nei 10 000 vairuotojų buvo nubausti už šių sistemų aptiktus pažeidimus. Dirbtinio intelekto sistema analizuoja užfiksuotus vaizdus, ieškodama neteisėto elgesio požymių. Jei algoritmas aptinka galimą pažeidimą, vaizdas pažymimas ir peržiūrimas rankiniu būdu. Pasak AA, pagrindinis šių kamerų tikslas - padėti JK iki 2030 m. 50 procentų sumažinti mirčių keliuose skaičių. Ši technologija siekia anksčiau ir nuosekliau nustatyti rizikingą elgesį, nei tai gali padaryti žmonių patruliai. Tai taikoma konkrečiai Jungtinei Karalystei.
Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę stebėti šalies eismą ir orų sąlygas realiu laiku. Transliacijos veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę - puikus įrankis vairuotojams, planuojantiems kelionę ar norintiems patikrinti kelių būklę prieš išvykstant. Tiesioginės transliacijos leidžia įvertinti eismo intensyvumą, kelio dangos būklę, matomumą, o žiemą - ir slidumo sąlygas. Projektas LietuvosKameros.lt vienoje vietoje pateikia visas populiariausias tiesiogines kameras iš visos šalies - nuo pajūrio iki sostinės, nuo kalnų iki magistralių.
Dirbtinio intelekto vystymo ypatumai: „Technologija veikia gerai tuomet, kai ji nebestebina“
Duomenų svarba kelių infrastruktūros valdymui
Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą.
„Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose“, - sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
| Technologija | Naudojimo procentas |
|---|---|
| Indukcinės kilpos | 75% |
| Mikrobangų jutikliai | 20% |
| Radariniai | 5% |