Lietuvoje privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra būtinas. Tačiau ne visi vairuotojai laikosi šio reikalavimo. Kai kurie piktybiškai vengia drausti transporto priemonę, tikėdamiesi sutaupyti, kiti mano, kad retkarčiais per metus į gatves išvažiavus nedraustu automobiliu pavyks išvengti nemalonumų.
Draudikai perspėja, kad tokia avantiūra vairuotojui gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tuo metu nuo neapsidraudusiųjų nukentėjusiems vairuotojams patariama neprarasti šalto proto ir imtis visų būtinų veiksmų, kad jų patirti nuostoliai būtų kompensuoti.
Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių. 2015 metais naudojantis jomis sukelta 912 eismo įvykių. Iš jų - 145 užsienio valstybėse. Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.
„Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Vis tik jos yra menkniekis, palyginus su tuo, kokie nemalonumai neapsidraudusio vairuotojo gali laukti sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdrausto transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, - sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Atsakomybė ir pasekmės
Draudikų atstovas pasakoja, kad eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Atlygintus nuostolius vėliau regreso tvarka ši įstaiga išieško iš neapdrausto transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo.
T. Nenartavičius taip pat pažymi, kad dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra gerokai didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo.
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Vidutiniai tokių incidentų metu sukeliamos žalos dydžiai atitinkamai siekia 4619, 7061 ir 8458 eurų. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų.
Ką daryti nukentėjus?
„Įvykus eismo įvykiui ir paaiškėjus, kad viena iš transporto priemonių nėra apdrausta, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus. Pasitaiko, kad neapdraustos transporto priemonės vairuotojai nukentėjusiajam siūlo susitarti gražiuoju, pasirašinėti neaiškius susitarimus ar palaukti, kol asmuo apdraus savo transporto priemonę, ir eismo įvykį registruoti vėlesne data. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot „ERGO Insurance“ atstovo, policijos pareigūnams užfiksavus eismo įvykį ir nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turėtų kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Šioji Transporto priemonių draudikų biuro vardu administruoja tolimesnį žalos atlyginimo procesą.
Administracinė atsakomybė
Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų.
Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Vairavimas ir baimės
Nors vairavimas gali suteikti nepriklausomybės ir palengvinti kasdienybę, daugelis žmonių susiduria su vairavimo baime. Ši baimė gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, neigiamos patirties praeityje, aplinkinių automobilių greičio ar tiesiog nerimo dėl galimų nelaimingų atsitikimų.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl moterys nenori vairuoti, gali būti šeimos tradicijos ar aplinkoje nematyti moteriškos lyties vairavimo pavyzdžiai. Tačiau svarbu suprasti, kad vairavimas nėra tik vyriškas užsiėmimas, o įgūdis, kurį gali įgyti kiekvienas.
Kai kuriems žmonėms sunkumų vairuoti mechaninę pavarų dėžę sukelia sankabos valdymas. Tokiais atvejais gali padėti automobiliai su automatine pavarų dėže, kurių vairavimas yra ženkliai paprastesnis. Taip pat egzistuoja vairuotojo pažymėjimai, leidžiantys vairuoti tik automatines pavaras, ir jie dažnai lengviau išlaikomi.
Vairavimo baimę galima įveikti palaipsniui. Svarbiausia - noras ir nuoseklumas. Pradėkite nuo trumpų kelionių saugioje aplinkoje, pamažu didindami atstumą ir sudėtingumą. Taip pat svarbu žinoti, kad automobilis yra reikalingas ne tik kelionėms į darbą, bet ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, vaikų vežiojimui į būrelius ar baseinus, apsipirkimui, medicininės pagalbos teikimui.
Vairavimo įgūdžiai gali atverti naujas darbo galimybes, ypač jei darbdavys reikalauja vairuotojo pažymėjimo arba automobilio. Taip pat tai svarbu planuojant ateitį, pavyzdžiui, persikelti gyventi į užmiestį.
Egzaminuotojai pataria, kaip išvengti klaidų per vairavimo egzaminą
Ne savo automobilio draudimas
Anksčiau, norint perduoti automobilį vairuoti kitam asmeniui, ne savininkui, reikėdavo išrašyti notaro patvirtintą įgaliojimą. Dabar to nebereikia - užtenka atiduoti raktelius. Tačiau tai gali sukelti problemų, ypač kai kalbama apie draudimą.
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križanauskas aiškina, kad pagal galiojančius teisės aktus privalomuoju draudimu yra draudžiama ne vairuotojo pažymėjimas, o mašinos valdytojo civilinė atsakomybė. Apdrausti ją gali bet kas - tėvas, senelis, žentas. Tačiau į draudimo polisą privaloma įrašyti automobilio savininką, kurio pavardė minima „Regitros“ išduotame registracijos pažymėjime.
Vienas žmogus gali nupirkti draudimo polisą už kitą, tačiau draudimo kainą lemia draudimo kompanijos vertinamos rizikos, remiantis vidaus taisyklėse patvirtintomis metodikomis. Paprastai jauniems vairuotojams draudimas yra brangesnis nei patyrusiems.
Prieš keletą metų buvo galima apdrausti vairuotojo pažymėjimus, tačiau ši sistema buvo neefektyvi, nes buvo sunku nustatyti avarijos kaltininką. Dabar, net jei automobilį vairuoja ne savininkas, už padarytą žalą atsako automobilio savininkas.
Svarbu žinoti, kad draudimo sutartis sudaroma automobilio savininko vardu, net jeigu pagrindinis vairuotojas yra kitas asmuo. Tai aktualu šeimos nariams, dalinantis vienu automobiliu, seneliams, kurių automobiliais naudojasi anūkai, ar naudojantis buvusio sutuoktinio automobilį.
Jeigu automobilio savininkas neturi vairuotojo pažymėjimo, bet automobilį naudoja kiti asmenys, draudimo sutartis sudaroma savininko vardu, nurodant kitus valdytojus. Svarbu turėti savininko įgaliojimą sudaryti tokią draudimo sutartį.
Privalomo Draudimo Skaičiuoklė
KASKO Draudimo Skaičiuoklė
Kelionės Draudimo Skaičiuoklė
Egzaminuotojai pataria, kaip išvengti klaidų per vairavimo egzaminą
Goda (25 m.) pastebi, kad draudimo sistemoje yra nelogiškų dalykų, pavyzdžiui, jei automobilį vairavęs kitas žmogus padaro avariją, draudimo įmoka kyla automobilio savininkui.
Simona (21 m.) nusivylusi draudimo sistema, nes po kelių eismo įvykių moka didelius pinigus už draudimą, nors į avarijas patenka ne savo noru.
Valdas (43 m.) sužinojo, kad atidavus automobilį kitam žmogui ir jam padarius avariją, už viską privalo atsakyti automobilio šeimininkas, todėl ateityje bus atsargesnis.
Vytautas (55 m.) mano, kad draudikai turėtų aiškiau informuoti klientus apie jų teises ir pareigas, nes žmonės dažnai nežino, kad draudimo polise gali būti nurodyta rekomendacija neduoti automobilio kitiems vairuotojams.
tags: #ne #savo #masinos #vairavimas