Kiekvienas vairuotojas bent kartą gyvenime yra susidūręs su eismo įvykiu - ar kaip kaltininkas, ar kaip nukentėjusysis. Tokiose situacijose svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad būtų galima tinkamai užfiksuoti įvykį ir užtikrinti žalos atlyginimą. LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pateikia išsamų paaiškinimą, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį.
Pagrindiniai veiksmai įvykus eismo įvykiui
Įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai, turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Tai reiškia, kad privaloma nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Svarbu pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Taip pat būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuokite atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškvieskite medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio svarbu nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas ir svarba
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas. Pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas.
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo. Jame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Elektroninę eismo įvykio deklaraciją galima pildyti per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tai sumažina klaidų tikimybę, nes didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Ką daryti, jei kaltininkas neapsidraudęs?
„Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Jei eismo įvykio kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Biurą arba į kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.
Jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tačiau atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Žalos atlyginimo niuansai
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (išlaidos mažesnės nei 75 proc. turto rinkos vertės iki įvykio), žala atlyginama pagal automobilio remonto sąmatą arba sąskaitą faktūrą. Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą. Žala gali apimti ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės išlaidas, negautas pajamas, taip pat sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų nuo tyrimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.
Kaltės nustatymas ir abipusės kaltės atvejai
Kai abu vairuotojai pripažįstami kaltais dėl eismo įvykio, situacija gali būti sudėtingesnė. Turint Kasko draudimą, žala atlyginama pagal sutarties sąlygas. Civilinės atsakomybės draudimas abipusės kaltės atveju visos žalos nedengs. Kiekvienos pusės draudimas atlygina kitos pusės žalos dalį pagal kaltės laipsnį. Jei abu vairuotojai yra vienodai kalti, kiekvieno vairuotojo draudikas kitam asmeniui atlygina lygiai pusę patirtos žalos.
Tačiau ne visais atvejais kaltė būna abipusė, net jei taip atrodo patiems avarijos dalyviams. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai gali surinkti papildomų duomenų, įrodančių didesnę vieno iš vairuotojų kaltę. Todėl, nesutariant dėl aplinkybių, būtina kviesti policijos pareigūnus.
Kaip išvengti eismo įvykių ir klaidų juos fiksuojant?
Draudimo ekspertai pataria vairuotojams visada išlaikyti maksimalią koncentraciją prie vairo, nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir įdėmiai stebėti aplinką. Skubėjimas prie vairo visuomet didina klaidų tikimybę. Kiekvienas manevras turi būti apgalvotas ir daromas tik įsitikinus, kad tai saugu.
Specialistai taip pat primena, kad nuo pat pirmos minutės po eismo įvykio rekomenduojama viską fotografuoti: eismo įvykio vietą, transporto priemonių sugadinimus, valstybinius numerius, kito vairuotojo dokumentus, transporto priemonės dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu prieš aiškinantis, kas atsakingas už įvykį. Nuotraukos padeda ginčytinas situacijas spręsti paprasčiau ir palyginti jas su kitais EĮD nurodytais duomenimis.
Pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug klaidų: netikslus ar nepakankamai išsamus pildymas, svarbių laukelių praleidimas. Pavyzdžiui, kaltininkui prašant, nukentėjęs asmuo gali sutikti įrašyti netikslią eismo įvykio datą ir laiką, ypač jei kaltininkas nėra apsidraudęs ir draudžiasi po įvykio. Taip pat svarbu nurodyti teisingą ir tikslią informaciją apie transporto priemones ir draudimą. Elektroninės EĮD pildymas per programėlę draudimoįvykiai.lt sumažina klaidų tikimybę.
tags: #nenukentejo #avarijos #kaltininkas