Daugybė situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos, su kuria būna susiję. Kartais tyčia, kartais - netyčia. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas tyčia, siekiant nuslėpti pvz. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų.
Tai yra tokia veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų.
Nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje.
Pareigūnui nėra įdomu, ar vairuotojas pajuto, ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylą. Pareigūnui yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.
Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui.
Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės
Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui priklauso, koks bus inkriminuotas straipsnis. Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla.
Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama. Žala yra vertinamoji kategorija, jos buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau pripažįstant įvykį eismo įvykiu, nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės, tačiau pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė vardijo, kad pasitraukimas iš eismo įvykio pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET), kai žala neviršija 750 eurų, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų. Jeigu asmuo neturi teisės vairuoti, bauda didėja iki 850-2 tūkst. eurų. Jeigu žala vis tik viršija 750 eurų, vairuotojui skiriama 1,1 tūkst.-2 tūkst. eurų bauda. Neturint teisės vairuoti - 2 tūkst.-2,6 tūkst. eurų bauda. O kitų eismo dalyvių (ne vairuotojo) pasitraukimas iš tokio eismo įvykio užtraukia baudą nuo 150 iki 230 eurų.
Policijos duomenimis, 2024 m. buvo pradėta 6,5 tūkst. tokių administracinių nusižengimų teisėnų. Anot J. Liutkienės, dažniausi atvejai - kai pasišalinama iš automobilio stovėjimo vietos.
Teisininkas paminėjo, kad už šiuos nusižengimus dar 1-3 metams gali būti atimta teisė vairuoti. O tiems, kurie vairuoti teisės neturėjo, uždrausti vairuoti transporto priemones 1-3 metams yra privaloma.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi - turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. „Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, - apie priežastis kalba G. Matiukas.
Draudiko atstovas priduria, kad į minėtų aplinkybių sąrašą patenka ir situacijos, kai apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę. „Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų“, - sako draudimo ekspertas.
Pasak advokatų kontoros „Widen“ teisininko Henriko Kulnio, neteisėtai pasitraukus iš eismo įvykio vietos ir siekiant švelnesnės atsakomybės, svarbu įrodyti, kad asmuo nuoširdžiai suklydo. T. y., kad jis racionaliai nesuprato pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, o ne slepia administracinio nusižengimo pėdsakus, neblaivumą, vengia pareigos atlyginti padarytą žalą ar kt. Todėl natūralu, kad viena iš aplinkybių, rodančių asmens nuoširdų suklydimą, gali būti skambutis su pranešimu apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Anot teisininko, apie neteisėtą pasitraukimą svarbu pranešti kaip įmanoma anksčiau, kadangi tai galėtų būti ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir padėtų pagrįsti, kad asmuo nevengia blaivumo patikrinimo, nesiekia užmaskuoti automobilio pažeidimų ir pan. Kita reikšminga atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti tai, kad asmuo savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pašnekovo teigimu, lengvinančių aplinkybių gali būti ir daugiau, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo.
H. Kulnys paminėjo, kad dažniausiai pasitraukę iš įvykio vietos asmenys advokato pagalbos kreipiasi siekdami ne sumažinti baudą, bet išvengti teisės vairuoti atėmimo. Anot jo, dažniausiai geriausio rezultato pasiekia tos bylos, kuriose pavyksta įrodyti, kad asmuo nesiekė nuslėpti blaivumo, išvengti žalos atlyginimo arba objektyviai negalėjo suprasti, kad neteisėtai pasitraukia iš eismo įvykio vietos.
Kaip pavyzdį teisininkas pateikė bylą, kuri buvo nutraukta, nes asmuo dėl ypač didelių transporto priemonės matmenų nepajuto švelnaus kontakto su stovinčia transporto priemone ir dėl to pasitraukė iš įvykio vietos to nežinodamas. H. Kulnys pridūrė, kad tokiose bylose yra svarbu įvertinti vairuotojo tyčią, taigi vertinamas žalos mastas, kontakto pobūdis, vairuotojo elgesys po eismo įvykio, jo asmenybė ir pan.
Teisingo bylos nagrinėjimo nepavyks užtikrinti, jeigu teismas nebus skaidrus ir patikimas. Teisėjai klauso tik įstatymo ir negali pasiduoti jokių kitų asmenų įtakai. Teisėjai negali būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar neobjektyvūs. Jie garantuoja, kad teismai, teisėjai ir būdai, kuriais teisėjai paskiriami arba išrenkami, taip pat teismų išlaikymui skirtos lėšos, įgaliojimai ir kompetentingumas nebūtų lengvai keičiami ir pritaikomi kieno nors interesams. Tokiu būdu teismų sistema tampa gerokai atsparesnė išoriniam poveikiui, manipuliavimui ar korupcijai. Valstybė atsako už sklandžiai veikiančią teismų sistemą ir privalo užtikrinti minėtų kriterijų laikymąsi.
Jeigu jūs dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš eismo įvykio vietos, mūsų teisininkai pasiruošę ginti jus. Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais.
Vairuotojams primenama apie rimtas pasekmes, kylančias dėl nepasilikimo avarijos vietoje
Baudų dydžiai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (pagal ANK 426 str.):
| Situacija | Žala neviršija 750 Eur | Žala viršija 750 Eur |
|---|---|---|
| Vairuotojas turi teisę vairuoti | Baudą nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų | Baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų |
| Vairuotojas neturi teisės vairuoti | Baudą nuo 850 iki 2 000 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas | Baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas |
