Eismo įvykiai dažnai sukelia ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kurios vertinimas ir atlyginimas gali būti sudėtingesni. Neturtinė žala apima asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas pasekmes, kurioms sunku nustatyti tikslią piniginę išraišką. Teisės aktai numato atvejus, kada ši žala gali būti atlyginama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, ką teismas gali įvertinti pinigais. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCAPDĮ), neturtinė eismo įvykio žala apima tas pačias pasekmes, atsiradusias dėl eismo įvykio metu padarytos žalos asmens sveikatai ar gyvybei.
Neturtinė žala yra viena iš eismo įvykio žalos sudedamųjų dalių. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai žala padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors nėra nustatyta maksimali neturtinės žalos priteisimo riba, jos atlyginimui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą.
Kada atlyginama neturtinė žala?
Neturtinės žalos atlyginimas nėra automatinis net ir nustačius sveikatos sužalojimą ar kitus įstatyme numatytus faktus. Būtina įrodyti, kad asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija ar sumažėjo bendravimo galimybės. Šiuos faktus ir jų dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo.
Tai reiškia, kad nukentėjusysis privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus kaltininko veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, bei kaltininko kaltę. Svarbu suprasti, kad neturtinė žala nėra bet koks menkiausias neigiamas poveikis. Ji turi sukelti pakankamai intensyvius ir ilgalaikius išgyvenimus, emocijas ar sudaryti sudėtingas, sunkiai įveikiamas kliūtis.
Kaip atgauti neturtinę žalą po eismo įvykio?
Jei per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo padaryta neturtinė žala, ši žala atsirado kaip eismo įvykio padarinys, nukentėjusysis turi teisę pateikti pretenzijas atsakingai draudimo bendrovei.
Atsakinga draudimo bendrovė, nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, įrodančiais patirtą žalą, pavyzdžiui, medicininiais dokumentais, pažymomis apie sužalojimo pasekmes ar nedarbingumą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus reikšmingus kriterijus.
Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos, panaikinusios iki tol egzistavusią maksimalią 5 000 eurų ribą neturtinės žalos atlyginimui. Dabar draudikai privalo kompensuoti visą patirtos neturtinės žalos sumą, neviršijant bendros 5 000 000 eurų sumos už žalą asmeniui ir 1 000 000 eurų už žalą turtui.
Kriterijai, nustatant neturtinės žalos dydį:
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į daugelį veiksnių:
- Nukentėjusiam sukelti padariniai: Įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai ir prarastos galimybės ateityje.
- Teisinis gėris: Pažeistos vertybės (gyvybė, sveikata) svarbumas yra vienas iš lemiamų kriterijų.
- Kaltė: Vertinama žalą padariusio asmens kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) ir jos laipsnis.
- Artimųjų ir mirusiojo santykis (gyvybės atėmimo atveju): Turi būti tiriamas tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas ir kiti aspektai.
- Teismų praktika: Analogiškose bylose priteistos pinigų sumos yra vienas iš kriterijų.
- Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai: Šie principai leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.
Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, ji gali būti įvertinama. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo bendrovės gali siūlyti mažesnes nei nukentėjusysis tikisi sumas, todėl gali prireikti nepriklausomų vertintojų pagalbos siekiant nustatyti realiai patirtą žalą ir teisingą jos atlygį.
Svarbu suprasti, kad materialinės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis - sudaryti sąlygas iš dalies atlyginti tai, ko negalima grąžinti. Jei patyrėte neturtinę žalą eismo įvykio metu, pasikonsultuokite su specialistais, kad užtikrintumėte savo teisių gynimą.