Daugelis mano, kad nuosava žemė - tai privati teritorija, kurioje galima daryti bet ką. Tačiau realybė yra kiek kitokia - neprižiūrimas ar apleistas sklypas gali tapti ne tik kaimynų nepasitenkinimo, bet ir baudų priežastimi. Lietuvos įstatymai numato, kad kiekvienas sklypo savininkas privalo užtikrinti, jog jo teritorija nebūtų apleista ir netaptų grėsme aplinkai bei visuomenės saugumui. Netvarkingas sklypas gali tapti daugybės problemų šaltiniu. Neretai tokie sklypai tampa kenkėjų veisimosi vieta, gali sukelti gaisro pavojų arba net sukelti konfliktus su kaimynais.
Turint privačios žemės sklypą nereiškia, kad su šia žeme galima daryti ką tik nori, ar kitaip tariant, nieko joje nedaryti. Egzistuoja įstatymais numatyta tvarka, kuri apibrėžia, kaip kokios paskirties žemė turi būti naudojama ir prižiūrima. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis.
Kas laikoma neprižiūrimu sklypu?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Gyvenamosiose teritorijose nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. mieste ir kitose gyvenamosiose teritorijose asmenys privalo rūpintis eksploatuojamų pastatų ir gyvenamųjų namų estetiniu vaizdu. Tvarkytojai privalo valyti, tvarkyti, rinkti šiukšles, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai.
Kada gresia bauda ir kokio dydžio ji gali būti?
Jei sklypas netvarkomas, vietos savivaldybė ar aplinkos apsaugos institucijos gali imtis veiksmų. Nors patikrinimai dažnai vyksta savivaldybių iniciatyva, realybė tokia, kad didelė dalis baudų skiriamos po kaimynų skundų. Tad jei norite išvengti nemalonių situacijų, geriausias sprendimas - užtikrinti, kad jūsų sklypas būtų tvarkingas.
LR ANK 366 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Mažiausias piniginės baudos dydis - 20 eurų, didžiausias - 140 eurų. „Nešienaujantiems teritorijų dažniausiai skiriamas baudos vidurkis - 80 eurų“, - teigė A. Valkūnas.
Be baudų, nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
| Minimali bauda | Maksimali bauda | Vidutinė bauda (Panevėžys) | Padidintas žemės mokestis |
|---|---|---|---|
| 20 eurų | 140 eurų | 80 eurų | 4% nuo sklypo vertės |
Kaip vyksta baudos skyrimo procesas?
Nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Savivaldybių reikalavimai ir praktika
Įvairios Lietuvos savivaldybės turi skirtingus reikalavimus ir baudas už netvarkomus sklypus. Pavyzdžiui, Alytaus, Druskininkų, Kėdainių, Lazdijų savivaldybės aktyviai kontroliuoja žemės sklypų priežiūrą. Jose taikomi tiek administraciniai nusižengimai, tiek didesni žemės mokesčiai. Kėdainių rajone baudos už neprižiūrimus žemės sklypus gali siekti nuo 70 iki 560 eurų, o už invazinių augalų, tokių kaip Sosnovskio barščiai, platinimą - net iki 1500 eurų.
Panevėžio mieste pastebimas apsileidėlių mažėjimas. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Ką daryti gavus įspėjimą?
Jei gavote įspėjimą dėl sklypo netvarkymo, svarbiausia - nenumoti ranka. Geriausias būdas išvengti baudų - ne laukti, kol problema taps rimta, o reguliariai prižiūrėti savo teritoriją. Tinkamai prižiūrėta aplinka ne tik padeda išvengti baudų, bet ir didina sklypo vertę. Tvarkingas sklypas yra patrauklesnis tiek kaimynams, tiek potencialiems pirkėjams ar nuomininkams.
Patarimai, kaip prižiūrėti sklypą:
- Reguliariai šienaukite žolę.
- Šalinkite piktžoles ir invazinius augalus.
- Išvežkite atliekas ir šiukšles.
- Prižiūrėkite želdinius.
- Pašalinkite apleistus pastatus ir statybines atliekas.
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jei turite klausimų ar abejonių dėl savo sklypo priežiūros, kreipkitės į savo savivaldybę arba specialistus, kurie gali suteikti jums reikiamą pagalbą ir patarimus. Svarbu paminėti, kad aplinkos tvarkymas yra bendras interesas, ir kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie gražesnės ir tvarkingesnės aplinkos kūrimo.
tags: #netvarkyta #zeme #bauda