Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas? Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo su vaiku tvarką?
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrųjų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Vykdymo tvarka ir sankcijos
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas - baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Ginčų sprendimas ir mediacija
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Išlaidų pasiskirstymas ir išlaikymo dydis
Teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Todėl būtent tai lemia ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos (siekiama nustatyti kuo daugiau bendravimo su vaiku laiko, kad būtų mokamas mažesnis išlaikymas). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
| Veiksmas | Baudos dydis |
|---|---|
| Kiekvienos uždelstos dienos | Iki 300 Eur |
| Pakartotinis administracinis nusižengimas (tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams) | Nuo 10 iki 100 Eur |
Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos iš tikrųjų gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams, pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai, tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone.
tags: #nevykdo #laikina #bendravimo #tvarka #bauda #nepasiima