Nuo 2013 m. spalio 11 d. PVM įstatyme nauja transporto priemonė yra laikoma tokia transporto priemonė, kuri įsigyta ne vėliau kaip 6 mėnesiai nuo jos eksploatacijos pradžios ir kuri yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6.000 km.
Fiziniams asmenims nėra prievolės registruotis PVM mokėtojais dėl naujų transporto priemonių iš ES įsigijimo.
Jei perkate automobilį iš privataus pardavėjo, jo šalyje PVM mokėti nereikia. PVM turite sumokėti tik toje šalyje, kurioje automobilį įregistruosite. PVM turėtų būti apmokestinama visa automobilio kaina.
Jei PVM sumokėjote du kartus - ir pirkimo, ir registracijos šalyje, - turite teisę jį susigrąžinti.
Norint suprasti, kaip Vakaruose „progresyviais“ laikomi mokesčiai gali paveikti mūsų regiono ekonomiką, automobilių verslą ir paprastus žmones, tereikia pažvelgti į kaimyninę Estiją. Pasak kai kurių specialistų, ten nuo 2025-ųjų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka tapo vadovėliniu pavyzdžiu, kas nutinka, kai ekologinės ambicijos prasilenkia su ekonomine realybe.
Nuo 2025 m. sausio 1-osios įsigaliojusi tvarka, regis, rėmėsi geriausiomis vakarietiškomis praktikomis - mokesčiai apskaičiuojami pagal kompleksinę formulę, įtraukiančią svorį, galią, CO2 emisiją ir kitus parametrus.
2025 metų pradžioje įsigalioję nauji mokesčiai akivaizdžiai paveikė naujų ir naudotų automobilių rinką. Praėjusiais metais Estijoje buvo parduoti vos 13 055 nauji automobiliai - tai net 48,6 proc. mažiau negu 2024 metais. Tuo metu Lietuvoje, kurioje drastiškų mokestinių reformų buvo išvengta, fiksuojamas visiškai priešingas vaizdas. Praėjusiais metais naujų automobilių paklausa mūsų šalyje išaugo iki 45 888 vienetų. Tai yra net 39 proc. daugiau, palyginti su 2024-aisiais, kai į gatves išriedėjo 33 015 naujų automobilių.
Apie šalyje susidariusią situaciją naujienų portalui tv3.lt pasakojusi Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistė Liina Laks nevyniojo žodžių į vatą. Pasak jos, dabartinę būklę geriausiai apibūdina taiklus posakis: „Valdžia nusprendė žaisti kvailą žaidimą, todėl dabar laimi kvailus prizus“. Ir šio žaidimo pasekmės - skaudžios bei akivaizdžios.
„Iš pradžių valdžia bandė tai neigti, aiškindama, kad 2024-ųjų gruodį tiesiog įvyko pirkimo bumas, nes žmonės skubėjo įsigyti automobilius prieš įsigaliojant mokesčiui. Tačiau nuosmukiui niekaip nesibaigiant, net ir politikai buvo priversti pripažinti, kad galbūt su šiuo mokesčiu kažkas negerai“, - pasakoja L. Laks.
Padėtį dar labiau apsunkino tai, kad tuo pat metu Estijoje buvo didinamas pridėtinės vertės mokestis. Nuo buvusių 20 proc., jis per kelis etapus šoktelėjo iki 24 proc.
„Rinkos griūtis yra 100 proc. dirbtinė. Surinkta mokesčių suma nesiekia nė pusės to, ką prognozavo valdžia, biudžetas prarado milžiniškas PVM pajamas, o automobilių verslo sektoriuje atsirado dešimtys bedarbių“, - niūrią situaciją apibendrina žurnalistė.
Vis dėlto, pašnekovė pabrėžia, kad didžiausią smūgį rinkai sudavė registracijos mokestis, kuris daugeliui gyventojų tapo tiesiog neįkandamas. „Jei turite šeimą ir jums reikia didesnio automobilio, registracijos mokestis gali lengvai siekti 8-10 tūkst. eurų. Naudotų automobilių rinkoje situacija dar absurdiškesnė. Įprastai naudotą automobilį galėtumėte nusipirkti už 5 tūkst. eurų, bet dabar prie šios sumos reikia pridėti dar apie 3 tūkst. eurų mokesčių“, - skaičiuoja L. Laks.
Anot jos, natūralu, kad dėl šių priežasčių estai renkasi toliau važinėti senais automobiliais tol, kol šie galutinai subyrės.
Kita vertus, mokestiniai pokyčiai Estijoje esą išryškino ir estų išradingumą bandant apeiti sistemą. Kol didesnius automobilių parkus valdančios įmonės savo naujus pirkinius registruoja Lietuvoje ar Latvijoje, fiziniai asmenys atrado kitą spragą. „Užuot pardavęs automobilį ir privertęs pirkėją mokėti registracijos mokestį, pardavėjas su pirkėju keliauja pas notarą. Ten jie pakeičia automobilio pagrindinį naudotoją. Pavyzdžiui, jūs man sumokate 5 tūkst. eurų ir naudojatės automobiliu lyg savu, tačiau teisiškai savininke lieku aš. Taip sutaupomi tie 3 tūkst. eurų mokesčio“, - kaimynų taikomą schemą atskleidžia pašnekovė.
Tiesa, ji pabrėžia, kad ši gudrybė - itin rizikinga. Įvykus avarijai ar užfiksavus Kelių eismo taisyklių pažeidimą, teisinė atsakomybė pirmiausia krenta ant savininko pečių, todėl tokie sandoriai primena tiksinčią bombą.
Mokesčių politika ir jos poveikis
Teoriškai tokio pobūdžio mokesčiai yra skirti tam, kad paskatintų žmones persėsti į mažiau taršius automobilius ar ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, dažniau naudotis viešuoju transportu. Visgi Estijos pavyzdys rodo, kad šie valdžios lūkesčiai labai greitai subliuško.
„Tokiose vietose, kaip Talinas, automobilio išvis nereikia. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sostinėje kur kas pigiau ir patogiau naudotis „Bolt“ ar viešuoju transportu, o savaitgaliui, jei norisi pramogos, tiesiog geriau išsinuomoti „Ferrari“, nei vargti su nuosavo automobilio remontais, parkavimu ir mokesčiais“, - sako L. Laks.
Tačiau už Talino ribų žmonės gyvena kitokį gyvenimą. Pasak pašnekovės, provincijoje be automobilio esi pasmerktas socialinei atskirčiai. „Užmiestyje automobilio neturėjimas nėra pasirinkimas, nebent planuojate niekada nedirbti ir gyventi iš pašalpų. Čia mažas miesto elektromobilis netinka - reikia transporto priemonės, kuri gali vežti sunkius krovinius, įveikti purvinus žvyrkelius ar sniego pusnis. Todėl žmonės renkasi hibridinius „Toyota RAV4“ ar panašius visureigius. Elektromobilis čia vis dar laikomas brangiu žaislu, ne kasdienio naudojimo įrankiu“, - aiškina L. Laks.
Visuomenės nepasitenkinimą Estijoje kursto ne tik patys mokesčių dydžiai, bet ir tai, kaip jie buvo „parduoti“ rinkėjams. Žmonėms esą buvo žadėta, kad prieš įvedant naujus mokesčius, bus sukurta puikiai veikianti viešojo transporto sistema, leisianti atsisakyti nuosavo automobilio. „Deja, šis pažadas niekada netapo realybe. Tai reiškia, kad žmonės atsidūrė aklavietėje. Jie turi arba kraustytis gyventi į miesto centrą, arba pirkti automobilį ir mokėti milžinišką mokestį“, - sako L. Laks.
Jos teigimu, alyvos į ugnį įpylė ir ciniški politikų pareiškimai. Vietoj konkrečių įsipareigojimų gerinti kelius, visuomenė išgirdo, kad visos surinktos lėšos tiesiog keliaus į bendrą katilą. „Jei valdžia būtų palikusi, tarkime, 50 eurų mokestį ir garantavusi, kad pajamos eis tik kelių tvarkymui, viskas būtų buvę gerai. Tačiau dabar žmonės jaučiasi apgauti“, - teigia pašnekovė.
Žurnalistė pabrėžia ir didžiulę socialinę atskirtį, kurią išryškino ši reforma. Pasak jos, turtingiesiems nauja tvarka tėra nedidelis nepatogumas, o regionų gyventojams - finansinė tragedija. „Jei uždirbate 10 tūkst. eurų per mėnesį, jūsų šis mokestis labai stipriai nepaveiks. Tačiau už sostinės ribų, kur atlyginimai mažesni, tai yra visai kita istorija. Žinau konkretų atvejį, kai automobilio mokestis šeimai atsiėjo tiek pat, kiek visi vaiko būreliai ir užklasinė veikla per visus metus“, - pasakoja L. Laks.
Būtent tai ir kelia didžiausią pyktį. Šis mokestis vertinamas kaip nereikalinga ir neteisinga našta, užkrauta tiems, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik vairuoti. „Buvo kalbų apmokestinti tik automobilius Taline, nes būtent ten yra aplinkosaugos problemų. Tačiau politikai nusprendė, kad bus „sąžininga“ apmokestinti visus - ir tuos, kurie gali sau leisti atsisakyti automobilio, ir tuos, kurie be jo tiesiog neišgyventų“, - ironiškai apibendrina „Postimees“ žurnalistė.
Nauji Pelno Mokesčio Įstatymo apribojimai automobiliams nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai, kiek automobilis išmeta CO2.
Svarbu tai, kad šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Taigi apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Kitaip tariant, jeigu automobilis bus įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., jiems niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.
Ribojimų esmė tokia, jog iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
- 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
- 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
- 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
- 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Nauji PMĮ pakeitimai numato ir tai, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskiriamas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Tačiau šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais.
Beje, šis PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz. pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti.
Paminėtina, jog PMĮ pakeitimas įtvirtina, kad lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Ilgalaikio turto apskaitos ypatumai ir nusidėvėjimo ribojimas
Ilgalaikio turto apskaita yra svarbi įmonės veiklos tęstinumo garantavimui. Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną. Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.
Materialiojo turto vienetas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai nustatyta ir ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, jei jis bus naudojamas įmonės veikloje, t. y. gaminti produkciją ar teikti paslaugas, ar nuomoti, ir teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau kaip vienus metus.
Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami sandoriai, kuriais remiantis ji ir nustatoma. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatoma remiantis medžiagų, darbo jėgos įsigijimo sandoriais ir kitais turtui pagaminti sunaudotais ištekliais.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
Kaip nustatomas CO2? Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Tikslinga detaliau atskleisti skaičiavimus. Pavyzdžiui, įmonė įsigis naują elektromobilį 2025-12-31 ir įves į eksploataciją, nustačiusi 1 euro likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui taikant tiesinį metodą pradedamas skaičiuoti nuo 2026-01-01. Tarkime, elektromobilio įsigijimo kaina 100 000 eurų. Tarkime šis elektromobilis priskiriamas pirmajai minėtai grupei, kuomet jo išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tuomet pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima bus priskirti per 6 metus iš viso 75 000 eurų sumą. Vadinasi, šiais nusidėvėjimo (2026, 2027,2028,2029,2030 ir 2031) metais nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams bus po 12500 eurų.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kuomet įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (pvz. UAB, AB, mažoji bendrija), tai finansinėje apskaitoje ji nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, kuri pildoma koregavimo būdu, dalį įsigyto elektromobilio nusidėvėjimo turės priskirti neleidžiamiems atskaitymams (PLN204S 03 kodu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sumos pagal PMĮ 18 ir 19 str.“).
Remiantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 2 str. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį bendru atveju, pagal PVMĮ 4-1 str. PVM objektu PVMĮ 2 str. 2 dalyje yra laikomas prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo. Vadinasi, prievolė nuo kitoje ES valstybėje narėje įsigytos ir į Lietuvą atvežtos naujos transporto priemonės apskaičiuotą 21 proc. Kadangi įmonė X yra PVM mokėtoja, kaip ir kitų įsigytų prekių, naujos transporto priemonės pardavimo PVM apskaičiuoja užsienio asmens PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po to, kurį automobilis buvo išgabentas, 15 dieną) mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje. Pildant PVM deklaraciją (formos FR0600 02 versiją), įsigytų prekių apmokestinamoji vertė nurodoma 21 laukelyje, apskaičiuota įsigytų prekių pardavimo PVM suma įtraukiama į 34 laukelį. Tą pačią sumą turi deklaruoti kaip pirkimo PVM.
Remiantis PVMĮ 62 str. 2 dalimi, negali būti atskaitomas pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms.
Dėl 0 proc. Lietuvos įmonė X nurodė Vokietijos įmonei Y savo PVM mokėtojo Lietuvoje kodą, kurį ši įrašė į PVM sąskaitą faktūrą. Vokietijos įmonė Y, žinodama, kad turės prekių išgabenimą į kitą valstybę narę patvirtinančius dokumentus ir galėdama įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą Lietuvos PVM mokėtojo kodą, automobilį parduoda, taikydama 0 proc. PVM tarifą. Svarbu įsidėmėti, kad, nagrinėjamu atveju, įsigyjant naują automobilį iš kitos ES valstybės narės ir atsigabenant jį į šalies teritoriją, PVM mokėti toje šalyje, kurioje perkamas automobilis, nereikia. Taigi, Vokietijos įmonei Y teisingai pritaikius 0 proc. PVM tarifą, įmonė X privalo sumokėti naujos transporto priemonės apskaičiuotą 21 proc. pardavimo PVM Lietuvoje ir tą pačią sumą deklaruoti kaip pirkimo PVM.
Pavyzdžiai ir išimtys
Tarkime, jei įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM po 50 000 Eur. Vienas automobilis patenka į pirmąją minėtą grupę, kuriai taikomas apribojimas 75 000 eurų, nes įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tokiu atveju jo visa suma kaip ir seniau bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Tuo tarpu antrasis automobilis patenka į minėtą ketvirtąją grupę, kuriai taikomas apribojimas 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km. Šiuo atveju tokiam automobiliui bus galima per atitinkamą metų skaičių pagal PMĮ pirmąjį priedėlį atskaityti tik 10 000 eurų. Likusi 40 000 eurų suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos. Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, kuri deklaruojama metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos , teikiamos už 2025 metų mokestinį laikotarpį, S priede „Sąnaudų sumos, laikomos neleidžiamais atskaitymais“ 8 kodu „Mokesčių sumos pagal PMĮ 24 str.“
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.
Kaip užregistruoti Lietuvoje įsigytą automobilį nuo gegužės 1 d.?
Automobilio CO2 emisija, nurodyta jo registracijos liudijime, tiesioginės įtakos PVM atskaitai neturi.
