Katalizatorius yra viena svarbiausių išmetimo sistemos dalių, kurios pagrindinė funkcija - sumažinti kenksmingų dujų kiekį ir padėti automobiliui atitikti aplinkosaugos reikalavimus.
Katalizatoriaus svarba ir sudėtis
Katalizatoriaus viduje yra tauriųjų metalų, tokių kaip platina, paladis ir rodis. Šių metalų dėka katalizatorius efektyviai neutralizuoja kenksmingas išmetamąsias dujas, tokias kaip anglies monoksidas (CO), angliavandeniliai (HC) ir azoto oksidai (NOx). Katalizatoriai mažina išmetamųjų dujų toksiškumą automobiliuose, todėl prisideda prie švaresnės aplinkos.
Jo darbinė dalis yra smulkiai akyta, korio pavidalo, o tai leidžia į mažą tūrį sutalpinti didelį paviršiaus plotą turinčią aktyviąją medžiagą. Dauguma modernių automobilių turi trijų dalių katalizatorius, kurių kiekviena redukuoja po vieną išmetamųjų dujų komponentą. Aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta platinos, radžio ar paladžio sluoksniu.
Šiuolaikiniuose katalizatoriuose veikia cheminė kontrolės sistema. Katalizatoriaus korpuse montuojamas vadinamasis lambda zondas, kuris matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Duomenys iš zondo siunčiami į elektroninį variklio valdymo bloką (ECU), kuris reguliuoja degiojo mišinio degalų ir oro santykį, užtikrindamas geresnį degalų sudegimą ir tiekimą katalizatoriui.
Katalizatoriaus cheminiai procesai veikia tik tam tikroje temperatūroje. Per žema temperatūra paverčia jį brangiu balastu, o per aukšta gali sutrumpinti tarnavimo laiką. Todėl svarbu tinkamai parinkti jo montavimo vietą. Kai variklis šaltas, katalizatorius nepradeda veikti iš karto - išmetimo sistemai reikia laiko įkaisti.
Nors katalizatorius yra ilgaamžė išmetimo sistemos dalis, jo eksploatacija priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kuro kokybę. Degalai su per dideliu sieros ar sunkiųjų metalų kiekiu gali greitai užteršti katalizatorių. Problemų gali kilti ir dėl nevisiškai sudegančių degalų, kai variklis „pila“ daugiau kuro nei reikia. Tai skatina suodžių kaupimąsi, mažina oro pralaidumą ir gali sukelti perkaitimą. Taip pat katalizatoriaus būklę veikia variklio techninė būklė - uždegimo ar kuro tiekimo sistemos gedimai gali sukelti papildomų problemų.
Kada automobiliai privalo turėti katalizatorių Lietuvoje?
Lietuvoje katalizatorius yra privalomas norint praeiti techninę apžiūrą. Nuo 2013 metų kovo 1 dienos visi Lietuvoje užregistruoti automobiliai privalo turėti katalizatorių. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams.
Techninės apžiūros kontrolierius, atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą, neturės pastabų dėl katalizatoriaus, jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013 m. kovo 1 d. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba turintys konstrukcijos pakeitimų žymių bus laikomi turinčiais didelių trūkumų.
Jeigu transporto priemonė katalizatoriaus neturi, ji negali praeiti techninės apžiūros. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas, nes remontas šiam elementui nėra numatytas.
Kaip patikrinti, ar automobilis turi katalizatorių?
Greitai patikrinti, ar automobilis turi katalizatorių, galima atlikus vizualinę apžiūrą. Pirmiausia, automobilį reikia pakelti, o variklį - leisti atvėsti, nes katalizatorius įkaista iki labai aukštos temperatūros. Ieškokite cilindro formos metalinio komponento išmetimo sistemoje. Jis gali būti sumontuotas priekyje, viduryje arba gale, paprastai keliasdešimt centimetrų nuo išmetimo kolektoriaus. Kai kuriuose modeliuose gali būti du katalizatoriai.
Jei transporto priemonė turi katalizatorių, pastebėsite storesnį, išsipūtusį segmentą išmetimo vamzdyje. Jei vamzdis tiesus nuo pradžios iki galo, o toje vietoje, kur turėtų būti katalizatorius, matosi pjūvio žymės ar nauji suvirinimai - jis gali būti pašalintas. Kiti požymiai, rodantys, kad katalizatorius gali būti pašalintas:
- Trūksta jutiklių arba jų laidai nukirpti.
- Didesnis nei įprasta išmetamojo vamzdžio garsas.
- Sumažėjusi automobilio galia.
Automobilis be katalizatoriaus skamba kur kas garsiau, atsiranda šiurkštesnis, duslesnis, labiau „atviras“ garsas. Jei automobilis veikė tyliau, o dabar tapo triukšmingas, tai gali būti ženklas, kad katalizatorius buvo pašalintas.
Elektroninė patikra su OBD2 skaitytuvu
OBD2 skaitytuvas gali padėti nustatyti, ar katalizatorius buvo pašalintas, remdamasis klaidų kodais. Automobiliai turi du deguonies jutiklius: vieną prieš katalizatorių ir vieną po jo. Jei katalizatoriaus nėra, antrasis jutiklis mato tą patį, ką ir pirmasis, todėl transporto priemonės kompiuteris tai pastebi. Paprastai pasirodo tokie kodai:
- P0420/P0430 - „Katalizatoriaus efektyvumas per mažas“. Tai dažniausias ženklas, rodantis, jog katalizatoriaus automobilyje nėra.
- P0137, P0140, P0161 ir pan. - šios klaidos gali atsirasti, nes antrasis deguonies jutiklis matuoja išmetamąsias dujas po katalizatoriaus. Jei jo nebėra, jutiklis mato neteisingus duomenis.
OBD2 patikra nėra šimtaprocentinė garantija, tačiau tai greitas būdas išsiaiškinti, ar verta atidžiau apžiūrėti automobilį.
Ką daryti, jei automobilyje nėra katalizatoriaus?
Jeigu transporto priemonė neturi katalizatoriaus, ji negali praeiti techninės apžiūros. Šios detalės trūkumas sukelia įvairias problemas:
- Degalų sąnaudų padidėjimą. Katalizatoriaus nebuvimas neigiamai veikia variklio efektyvumą.
- Prastesnį variklio veikimą (pvz., trūkčiojimą, nestabilumą, galios praradimą).
- Didesnę aplinkos taršą.
Egzistuoja dvi pagrindinės išeitys: pirkti naują katalizatorių arba įsigyti jo pakaitalą. Nauji katalizatoriai dažniausiai kainuoja brangiai. Pigesnis sprendimas - įsigyti katalizatoriaus pakaitalą, kuris savo sudėtyje turi mažiau vertingųjų metalų.
Katalizatorių vagystės ir aplinkosauga
Katalizatorių viduje esantys tauriųjų metalų kiekiai (platina, rodis, paladis, auksas) daro juos vertinga antrine žaliava. Dėl šios priežasties katalizatoriai dažnai tampa vagysčių taikiniu. Tai ypač aktualu didesniuose miestuose ir nelegaliuose autoservisuose. Kai kurie vairuotojai, siekdami sutaupyti ar sumažinti degalų sąnaudas, pašalina arba išjungia kietųjų dalelių filtrus ir katalizatorius, nežinodami, kokią žalą daro aplinkai.
Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Juos galima priduoti atliekų tvarkytojams, kurie juos perdirba, taip taupydami gamtos išteklius.
Lietuvoje dar dažni atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių. Dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai.
Valstybės parama mažataršiam transportui
Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas mažataršiu transportu, kuriam teikiama valstybės parama. Tai apima elektromobilius, mažiau taršius automobilius, elektrinius paspirtukus ir dviračius. Pavyzdžiui, skiriamos kompensacijos už įsigytus elektromobilius, taip pat papildoma parama sunaikinus seną taršų automobilį. Taip valstybė skatina aplinkai draugiškesnių transporto priemonių naudojimą.
Kaip veikia išmetamųjų dujų katalizatorius?
Galimybė pasinaudoti siūlomomis subsidijomis galioja iki tam tikro termino arba kol pakaks lėšų. Visa informacija apie subsidijas teikiama www.apva.lt svetainėje.
Techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų normos
Techninė apžiūra yra procedūra, kurios metu transporto priemonė tikrinama, ar atitinka nustatytus saugumo ir taršos standartus. Viena dažniausių problemų - per didelis išmetamųjų dujų kiekis, dėl kurio automobilis neatitinka nustatytų normų. Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, todėl senesni automobiliai turi mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto.
Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas. Katalizatoriaus užsikimšimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šie rodikliai būna per aukšti.
Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar jo agregatų, todėl išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga apžiūrimi tik vizualiai. Šiuo metu nėra sukurtos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus, net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį, jei šie veiksmai buvo užmaskuoti.
Statistika rodo, kad apie 30% automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas. Dauguma vairuotojų neskuba profilaktiškai tikrinti išmetimo sistemos, kol automobilis nepradeda rodyti akivaizdžių gedimo požymių.
| Transporto priemonės klasė | Netvarkinga išmetimo sistema (%) | Per didelis dūmingumas (dyzeliniai) (%) | Per didelis išmetamųjų dujų kiekis (benzininiai) (%) |
|---|---|---|---|
| M1 ir N1 | 6,41 | 6,26 | 3,37 |
Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais.
Visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas.
tags: #nuo #kokiu #metu #registruoti #automobiliai #privalo