Darbo kodekso (DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti pas darbdavį, o darbdavys - suteikti jam sutartą darbą. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartimi sulygto darbo (eiti pareigų), jei šis darbas faktiškai egzistuoja. Tačiau įstatymo nustatytais atvejais darbdavys turi teisę neleisti atlikti darbinių pareigų darbuotojui, pažeidusiam vidaus darbo tvarką, arba tais atvejais, kai darbuotojo nušalinimo reikalauja valstybės įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Darbuotojų nušalinimas nuo darbo galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Už neteisėto nušalinimo veiksmus numatyta teisinė atsakomybė. Nušalinimas nuo darbo, kaip teisinė priemonė, iš esmės skiriasi nuo darbuotojo atleidimo iš darbo, nes nušalinimo atveju darbo santykiai tarp šalių išlieka, tik dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių darbuotojui laikinai neleidžiama dirbti ir jam už nušalinimo laiką nemokamas darbo užmokestis. Nušalinimas nuo darbo nėra drausminė nuobauda, todėl už nusižengimą nušalintam darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendrais pagrindais.
Darbdavio iniciatyva nušalinimas nuo darbo
Darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių.
Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.
Nušalinimas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu
Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Valstybės tarnautojų nušalinimas
Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708 ir kt.) 34 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojas, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti jo tiesioginio vadovo nušalintas nuo darbo, t. y. tą dieną jam neleidžiama dirbti ir sustabdomas darbo užmokesčio mokėjimas. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų tiesioginis jo vadovas gali tik remdamasis pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu, kuriame turi būti nurodyta, kokiam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas. Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo atleisti jo iš pareigų.
Neblaivaus darbuotojo nušalinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000 ir kt.), kuriuo patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641 ir kt.) nustatyta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, taip pat bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Be to, Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 (Žin., 2008, Nr. 55-2113) patvirtino Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas. Rekomendacijose nurodyta, kad, prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (tai vienodai taikoma ir nuo psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusiems asmenims) procedūrą, patariama įvertinti požymius, kuriems esant galima įtarti, kad darbuotojas yra neblaivus (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar nestabili laikysena ir kt.). Naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.) neblaivumui nustatyti galima, kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse. Toks blaivumo patikrinimo būdas galimas ir tuo atveju, jeigu dėl jo susitarta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojo sutikimu.
Darbuotojo atsisakymas tikrintis sveikatą
Darbuotojo atsisakymas pasitikrinti sveikatą DK 265 straipsnyje išvardyti atvejai, kai darbuotojai dėl dirbamo darbo pobūdžio privalo tikrintis sveikatą. DK 265 str. 5 dalyje nurodyta, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderina sveikatos pasitikrinimų grafiką, su kuriuo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Atsisakymui tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali būti prilyginamas darbuotojo nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku be svarbių priežasčių, medicinos knygelės (sveikatos paso) ar medicinos pažymos nepateikimas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui praėjus nustatytam sveikatos pasitikrinimo laikui be svarbių priežasčių (DK 265 str. 7 d.). Darbuotojo, kuris atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, elgesys pagal DK 235 str. antros dalies 10 punktą kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį darbuotojas, nepriklausomai nuo to, ar jis dėl šios priežasties buvo nušalintas nuo darbo, gali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą.
Nušalinimo nuo darbo tvarka
Nušalinimo nuo darbo terminas paprastai iš anksto nenustatomas, tačiau bet kuriuo atveju nušalinimas negali tęstis neribotai. Išnykus priežastims, dėl kurių darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo, jis turi būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, o jeigu nušalinimo priežasčių negalima pašalinti, būtina spręsti darbuotojo perkėlimo į kitą darbą įstatymo nustatyta tvarka, jeigu tai neprieštarauja nušalinimo tikslui, arba jo atleidimo iš darbo klausimus. Darbo kodeksas nenustato privalomos rašytinės darbuotojo nušalinimo nuo darbo formos. Darbuotojo neblaivumo būseną gali patvirtinti ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitos CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse nurodytos įrodinėjimo priemonės. Darbdavys privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Lietuvos policijos sistema ir struktūra
Lietuvos policijos veiklą reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas (2000, nauja redakcija 2016), Vidaus tarnybos statutas (2003, nauja redakcija 2015) ir kiti teisės aktai. Policijos sistemą sudaro Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujamas generalinio komisaro, ir kitos policijos įstaigos (gali būti steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu). Policijos pagrindiniai uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, t. p. Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Policijos departamentas užtikrina jam priskirtų policijos uždavinių, valstybinių programų policijos įstaigose įgyvendinimą, kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus, formuoja ir vykdo personalo politiką, organizuoja policijos generalinio komisaro sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. Policijos departamentą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos departamente kaip struktūrinis padalinys gali būti steigiamas biuras, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi valdybos. Policijos departamentą sudaro skyriai (Aptarnavimo, Centralizuoto vidaus audito, Dokumentų valdymo, Informacijos teikimo, Komunikacijos, Migracijos, Tarptautinio bendradarbiavimo, Teisės, Viešųjų pirkimų), valdybos (Buhalterinės apskaitos, Finansų ir investicijų, Imuniteto, Organizacijos vystymo ir planavimo, Pajėgų valdymo, Personalo administravimo, Policijos informacijos, Veiklos analizės ir kontrolės, Viešosios policijos, Žmogiškųjų išteklių), t. p. Generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu 5 m. kadencijai skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Generalinis komisaras tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui. Generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 m. asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turintis ne mažesnę kaip 3 m. Laikinai, kol nėra policijos generalinio komisaro, jo funkcijas vidaus reikalų ministro pavedimu atlieka vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu. Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje. Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdo teisės aktais jam pavestas funkcijas nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, viešosios tvarkos, asmens ir visuomeninės rimties, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, socialinės pagalbos, eismo priežiūros ir kitose srityse. Apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą gali sudaryti valdybos (steigiamos, kai yra ne mažiau kaip dvi tarnybos ar skyriai), tarnybos (steigiamos esant ne mažiau kaip dviem skyriams ar poskyriams), policijos komisariatai, skyriai, rinktinės, poskyriai, kuopos, policijos nuovados, būriai, grupės. Gali būti steigiami ir kiti policijos įstaigos struktūriniai padaliniai: skyrius - struktūrinis padalinys, kuriame yra ne mažiau kaip 5 pareigybės (jis t. p. gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos struktūrinė dalis, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės), rinktinė - struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 3 būriai, bet ne daugiau kaip 4 kuopos (ji t. p. gali būti biuro ar valdybos struktūrinė dalis), poskyris - struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės (jis t. p. gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos, skyriaus, rinktinės struktūrinė dalis), kuopa - struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 2 būriai (kuopa t. p. Kaip struktūriniai padaliniai dar būna: policijos nuovada - apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 3 pareigybės (ji gali būti steigiama apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato struktūriniuose padaliniuose, joje gali būti steigiamos grupės), būrys - struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 6 pareigybės (būrys gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos, skyriaus, rinktinės, poskyrio, kuopos struktūrinė dalis), grupė - struktūrinis padalinys, kuris gali būti steigiamas visose policijos įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose (ją sudaro ne mažiau kaip 3 pareigybės). Policijos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, t. p. Rinktinė Aras (įsteigta 1991, 2001 pertvarkant Policijos departamentą ji tapo specializuota policijos įstaiga) vykdo specialias antiteroristines, įkaitų išlaisvinimo ir pavojingų nusikaltėlių sulaikymo operacijas, kurioms reikia kryptingai parengtų pajėgų, specialios technikos ir įrangos, ieško ir neutralizuoja savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir karinius sprogmenis, naudotus teroristiniais ar nusikalstamais tikslais. Kriminalinės policijos biuras (įsteigtas 2001) vykdo labai sunkių ir sunkių nusikalstamų veikų, t. p. Biuro pareigūnai vykdo besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ar teismo asmenų, dėl kurių padarytų nusikalstamų veikų padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir dingusių be žinios asmenų, dėl kurių dingimo be žinios aplinkybių padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, paiešką, bendradarbiauja su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis. Kriminalistinių tyrimų centras (įsteigtas 2003) teikia visapusę mokslinę ir techninę pagalbą šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams, tiriantiems nusikalstamas veikas bei vykdantiems jų prevenciją. Centro specialistai atlieka įvykio vietų tyrimus, suranda, užfiksuoja ir paima nusikalstamų veikų žymes ir nusikaltėlių paliktus pėdsakus bei kitus objektus, turinčius reikšmės nusikaltimams atskleisti ir ištirti, atlieka nusikaltimų žymių ir kitų objektų laboratorinius tyrimus, kaupia ir tvarko centrines kriminalistines kartotekas bei kolekcijas ir jas panaudoja nusikalstamoms veikoms tirti. Kelių policijos tarnyba (įsteigta 1991, 2001-05 Eismo priežiūros tarnyba, 2005-10 Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba) įgyvendina policijos uždavinius, susijusius su eismo saugumo sistema, kartu su kitomis institucijomis formuoja ir įgyvendina valstybės politiką palaikydama viešąją tvarką, užtikrindama kelių eismo saugumą, vykdo šalies kelių eismo priežiūrą ir kita. Lietuvos policijos mokykla (įsteigta 2009) teikia asmenims profesinį mokymą, atitinkantį policijos pareigūno profesinės veiklos sritims keliamus reikalavimus, t. p. organizuoja ir vykdo formalųjį ir neformalųjį švietimą, teikia asmenims mokymą pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, padedantį asmenims įgyti policininko kvalifikaciją arba kompetenciją, reikalingą atlikti teisės aktais reglamentuotam policijos pareigūno darbui ar funkcijai, ir tobulinti policijos pareigūnų, tarnautojų bei darbuotojų kvalifikaciją. 2017 01 01 įsteigta Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdyba.
Policijos pareigūno statusas ir įgyjimas
Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas. Siekiant vykdyti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją elektroninėje erdvėje 2021 04 06 veiklą pradėjo virtualus patrulis. Jo funkcijas atliekantys pareigūnai 24 valandas per parą stebi elektroninę erdvę ir reaguoja į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus.
Lietuvos policijos istorinė raida
1918 pabaigoje gyventojų iniciatyva prie besikuriančių savivaldybių pradėta kurti piliečių apsaugos sistema - savanoriški milicijos būriai. 1918 12 vidaus reikalų ministro aplinkraščiais pavesta jo skiriamiems apskričių viršininkams organizuoti miliciją, steigti jos nuovadas ir skirti nuovadų viršininkus. Milicijai esant dar menkai organizuotai ir silpnai, dalį funkcijų (pvz., viešosios tvarkos palaikymą, valstybės sienų bei geležinkelio apsaugą, valstybės saugumo užtikrinimą) kurį laiką vykdė formuojama kariuomenė. 1920 05 14 priėmus Milicijos įstatymą, ją imta centralizuoti, ji įpareigota saugoti viešąją tvarką, vykdyti įstatymus ir įsakymus. Nuo 1920 milicijai vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Žemutinė viešosios milicijos organizacinė grandis buvo teritorinės nuovados milicija, jai apskrities mastu vadovavo milicijos vadas, pavaldus apskrities viršininkui. 1921 10 02 švęsta pirmoji policijos šventė (kaip profesinė Lietuvos policijos pareigūnų šventė - Policijos diena - atkurta 1990). 1923 Vidaus reikalų ministerijai perduotos valstybės saugumo funkcijos ir Piliečių apsaugos departamente įkurtas Kriminalinis skyrius B. Nuo 1924 01 01 vidaus reikalų ministro įsakymu miliciją imta vadinti policija. Tais pačiais metais Kriminalinis skyrius B pertvarkytas į Politinės policijos skyrių. 1927 kriminalinė ir politinė slaptoji policija sujungtos į savarankišką, Piliečių apsaugos departamentui nepavaldžią Kriminalinės policijos valdybą su A (politinė policija) ir B (kriminalinė policija) skyriais. Krašto apsaugos ministerijai priklausė karo policija, prižiūrėjusi karių elgesį viešumoje. Veikė privati policija, išlaikoma savivaldybių ir privačių organizacijų bei asmenų, bet administraciniu atžvilgiu ji buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Iš Krašto apsaugos ministerijos perimta valstybės sienos ir geležinkelių apsauga, iš Susisiekimo ministerijos - vandens kelių apsauga, įsteigta pasienio, geležinkelių ir vandens kelių policija (nuo 1936 pastaroji vėl priklausė Susisiekimo ministerijai), sudarytas raitasis policijos rezervas, 1932 - eismo policijos, 1938 - nepilnamečių nusikaltėlių policijos nuovados. 1922 įkurta Policijos mokykla (iki 1926 - Kauno aukštesnioji policijos mokykla), 1923-26 veikė Žemesnioji policijos mokykla Rokiškyje. Klaipėdos krašte policija priklausė policijos direkcijai ir buvo pavaldi krašto Direktorijai (prižiūrėjo apskrities viršininkas), veikė pagal Vokietijos policijos sistemą ir tradicijas. SSRS okupacijos metais (1940-41) Lietuvos policija buvo panaikinta. 1940 07 01 prie policijos nuovadų pradėta steigti vadinamuosius liaudies milicijos būrius. Sienų apsaugą perėmė SSRS kariuomenė. 1940 08 26 sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, įsteigtas Vidaus reikalų liaudies komisariatas, rugsėjo viduryje kaip analogiškos SSRS struktūros dalis įkurta Vidaus reikalų liaudies komisariato Milicijos valdyba. Ją sudarė daugiausia iš SSRS atsiųsti milicijos darbuotojai. Iki 1940 pabaigos visoje Lietuvos teritorijoje suformuoti sovietų milicijos padaliniai, buvę Lietuvos policijos pareigūnai atleisti. Vidaus reikalų liaudies komisariato 1940 11 28 įsakymu visi buvę Lietuvos policijos pareigūnai priskirti vadinamųjų liaudies priešų kategorijai ir pradėti represuoti. Vokietijos okupacijos (1941-44) pradžioje Lietuvos laikinoji vyriausybė (1941 06 23-1941 08 05) policiją atkūrė. Okupacinei valdžiai nušalinus Lietuvos laikinąją vyriausybę, lietuvių policija liko pavaldi vokiečių policijos vadovybei (SS ir policijos vadui Lietuvoje bei vidaus reikalų generaliniam tarėjui). 1944 SSRS okupacinė valdžia vėl atkūrė miliciją, kuri priklausė Vidaus reikalų liaudies komisariato, 1946-49, 1953-62 ir nuo 1968 - Vidaus reikalų, 1949-53 - Valstybės saugumo, 1962-68 - Viešosios tvarkos apsaugos ministerijų sistemai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 12 11 priimtas Policijos įstatymas (neteko galios 2000 10 27 įsigaliojus Policijos veiklos įstatymui) ir iki 1991 07 01 milicija pertvarkyta į policiją. Iš sovietinės okupacijos metais veikusių svarbiausių milicijos tarnybų (kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija, 6 skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu) padalinių buvo suformuota kriminalinė policija. 1995 09 buvo įsteigta Kriminalinės policijos savarankiška Kvotos tarnyba. 1996 01 įsteigti specializuoti kvotos padaliniai miestų ir rajonų policijos komisariatuose. 1991 04 22 vietoj viešosios tvarkos apsaugos milicijos buvo įsteigta viešoji policija. Viešosios policijos valdybą sudarė vadovybė, Patrulinės tarnybos, Konvojavimo ir specialiųjų įstaigų skyriai, Leidimų sistemos sektorius, Analitinis sektorius ir raštinė. 1991 įkurta Raitoji policija (pareigūnai tvarką prižiūri raiti su tarnybiniais žirgais) viešajai tvarkai prižiūrėti. 2001 10 01 buvo įsteigta Lietuvos viešosios policijos biuras, 2003 05 01 - Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdyba. 1997 įsigaliojus Policijos įstatymo pataisoms, Vyriausybės nutarimu įsteigtas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos mokesčių policija). Siekiant tobulinti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento valdymo sistemą, 1996 03 19 patvirtintuose Transporto policijos nuostatuose nustatyta, kad Transporto policijos valdyba yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, vadovaujantis padaliniams, kurie vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei šioms susisiekimo tarnyboms priklausančiose teritorijose. Transporto policijos struktūrą sudarė Transporto policijos tarnyba, 6 transporto policijos komisariatai su 19 punktų, 3 sektoriais ir 2 postais. 2001 07 Transporto policijos tarnyba buvo panaikinta. Transporto policijos struktūra pakeista - Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos transporto policijos komisariatai perėjo šių miestų vyriausiųjų policijos komisariatų žinion. Oro uostų transporto policijos komisariatas buvo pertvarkytas į punktą, vėliau panaikintas, šių uostų apsauga perduota teritoriniams policijos padaliniams. 1991 11 04 Lietuva buvo priimta į Interpolą, 1991 11 30 įkurtas Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras. Lietuvos policija bendradarbiauti su Europolu tam tikrose srityse pradėjo 1996: buvo vykdomos bendros mokymo programos, tam tikri kriminologiniai tyrimai. 2004 04 22 Lietuva ratifikavo Europolo konvenciją ir jos papildomus protokolus, 2004 09 01 tapo visateise Europolo nare. Siekiant specializuotose policijos įstaigose sukonkretinti nacionalinės ir Europos Sąjungos reikšmės policijos funkcijas, 2007 pradėta specializuotų policijos įstaigų reorganizacija (ženkliai sumažinta specializuotų policijos įstaigų; 2007 veikė 20, 2008 - 8, 2015 - 5).
tags: #nusalinus #nuo #vairavimo #lietuvos #respublikos #vyriausybes