Šioje apžvalgoje analizuojama baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnį, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnį, taip pat nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarai šiomis temomis.
Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą pagal BK 184 straipsnį
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas apibrėžiamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas jam patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Tai pažeidžia turto savininko (valdytojo) interesus ir padaro jam žalą.
Turto perleidimo tvarka gali būti nustatyta norminiais aktais arba sutartimi. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad turtas perleidžiamas neatsiskaitant už jo vertę arba atlyginant ją akivaizdžiai neteisingai.
BK 184 straipsnio 4 dalis numato, kad turto iššvaistymas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. Tokiu atveju veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto turto perleidimu, bet ir netinkamu kito asmens turtinių reikalų tvarkymu, padarant jam žalą. Įmonės vadovo atveju tai gali reikšti netinkamą darbo organizavimą, nepakankamą pavaldinių kontrolę ar nepakankamą jam patikėtų vertybių saugojimo užtikrinimą.
Teismų praktika ir civilinių santykių atribojimas
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad patikėto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių žalai atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius tik esant papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu. Tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kai nukentėjusysis negali atkurti pažeistų teisių civilinėmis priemonėmis, kaltininkas tyčia tampa nemokus, vengia atlyginti žalą ar kitaip apsunkina teisės atkūrimą.
Advokatas dr. Remigijus Merkevičius pabrėžia, kad svarbu įvertinti, ar yra objektyvus apsunkinimas atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, siekiant atriboti nusikalstamą turto iššvaistymą nuo civilinių teisinių santykių.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas
Įmonės vadovui, atsakingam už finansinės apskaitos organizavimą, gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. Tai apima finansinės apskaitos neorganizavimą ir finansinių operacijų neužregistravimą apskaitoje, taip pat dokumentų, grindžiančių įplaukas ir išlaidas, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų neišsaugojimą.
Konkretūs atvejai ir teismų praktika
Kauno apygardos prokuratūros tyrimas
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB direktorius, nesant teisinių ir faktinių pagrindų, nurodė buhalterėms parengti naujas sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti klientams apmokėjimui. Klientams buvo liepta pervesti pinigus į naujai įsteigtos įmonės banko sąskaitą. Tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 23 tūkst. eurų. Vyrui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto iššvaistymas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas).
Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimas
Kitoje byloje direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu turtu, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims. Įmonei saugoti perduoti automobiliai, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo JAV aukcionuose, buvo neteisėtai parduoti ir išgabenti iš Lietuvos, padarant jų savininkams didelę turtinę žalą. Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, o komercijos direktoriui - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat nagrinėja bylas, susijusias su turto iššvaistymu, ir formuoja praktiką, kuri padeda teismams teisingai taikyti įstatymus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje atlikti kaltininko veiksmai, ypač jei asmenys yra „konfliktiniuose santykiuose“. Taip pat teismas ne kartą aptarė esminius nusikalstamo turto iššvaistymo (BK 184 str.) aspektus, leidžiančius šį nusikalstamą elgesį atskirti nuo civilinių santykių.
Svarbios citatos iš teismo praktikos
- Turto iššvaistymas: Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
- Neatlygintinis perleidimas: Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.
- Civilinių sutarčių apsunkinimas: Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.
- Neatsargumas: BK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo.
Buhalterinės apskaitos paslaugos - Utenos apskaita
Turto iššvaistymo požymiai pagal teismų praktiką
- Neteisėtas turto perleidimas.
- Neatlygintinis turto perleidimas.
- Žalos padarymas turto savininkui.
- Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.
- Dokumentų klastojimas.
Už didelės vertės turto iššvaistymą BK numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
tags: #nuteistas #uz #turto #issvaistyma #ir #buhalterines