Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys.
Tam, kad metalas pradėtų rūdyti, jis turi sureaguoti su deguonimi ir vandeniu. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis į visas puses.
Pagrindinės korozijos atsiradimo priežastys:
- Druska ant kelio. Žiemą keliai barstomi druska ledui tirpdyti, tačiau ji stipriai paspartina rūdijimo procesą.
- Drėgnas klimatas. Klimato ar temperatūros pokyčiai, tokie kaip nuolatinis lietus, šlapdriba ar sniegas, sudaro palankias sąlygas drėgmei oksiduotis su automobilio metalais, o druska ir jos mišiniai dar pagreitina koroziją.
- Netinkama kėbulo priežiūra. Jeigu automobilio apsauginiai sluoksniai neturi mechaninių pažeidimų, idealiame klimate korozija neturi galimybių atsirasti. Tačiau transporto priemones eksploatuojant lietuviškomis oro sąlygomis ši rizika išauga.
„Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų yra naudojami druskos ir smėlio mišiniai, bei kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, - sako automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.
„Prie automobilio kėbulo prilimpa dideli kiekiai sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršių, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti. Tačiau tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dienos metu automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemos metu, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ - tikina A. Plečkaitis.
Prie korozijos taip pat gali prisidėti transporto priemonės amžius, medžiagos ir net vairavimo ypatumai. Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Taip pat dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą. Taip drėgmei priartėjus prie gryno metalo konstrukcijų jos ima rūdyti.
Kur rūdys atsiranda greičiausiai?
Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas:
- Kėbulą - patikrinkite ar nepažeistas automobilio lako ar dažų sluoksnis, bet koks išorinis dažų pūslėtumas yra ankstyvas rūdžių požymis.
- Duris - ši automobilio dalis nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas.
- Slenksčius po automobilio durimis - juos reiktų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
- Ratų arkas - šie virš padangų esantys išlenkimai linkę rūdyti, ypač senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
- Visą apatinę automobilio apsaugą - ji apsaugo pagrindines vidines automobilio konstrukcijas, tad svarbu įsitikinti ar eksploatuojant automobilį nėra nulūžusių šios apsaugos vietų, kurias reikėtų nedelsiant sutvarkyti, norint išvengti korozijos patekimo į transporto priemonės svarbias dalis.
- Bagažinės grindis - būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.
Anot specialisto, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.
Kaip atsikratyti rūdžių?
Rūdys yra geležies reakcijos su deguonimi rezultatas. Taigi chemiškai rūdys yra tik geležies oksidas. Rūdžių poveikis neapsiriboja vien tik nemaloniu metalo vaizdu. Išvada ta, kad kai tik pastebėsite rūdis ant savo metalinių daiktų, svarbu jas tuoj pat pašalinti.
Yra keletas efektyvių metodų, kurie gali būti naudojami rūdžių šalinimui, priklausomai nuo jų sunkumo ir lokalizacijos.
Namų sąlygomis
Acto rūgštis yra viena geriausių priemonių, sprendžiant rūdžių problemą. Pavyzdžiui, jei vinis šiek tiek surūdijo, galite jį nuvalyti įmetę į butelį su baltuoju actu. Pamerkę suplakite butelį. Palikite vinį mirkti mažiausiai parai. Išimkite jį ir jis bus kaip nauja.
Ar žinote, kokia kita gera alternatyva acto rūgščiai, kalbant apie rūdžių šalinimą? Žinoma, tai citrinos rūgštis. Ir koks galėtų būti geresnis būdas, šalinant rūdis, kaip užberti druskos ir užlašinti citrinos. Užbarstykite pakankamai druskos ant surūdijusio paviršiaus, kol jis bus visiškai padengtas. Po to ant jo užspauskite kiek galima daugiau citrinos sulčių. Dabar laikas nuvalyti rūdis. Geriausiai panaudoti citrinos žievelę, kurią Jūs išspaudėte prieš keletą valandų.
Jei nepavyko gudrybė su citrina arba Jūs tiesiog tuo metu citrinų neturėjote, pabandykite panaudoti kepimo sodą. Įdėkite truputį kepimo sodos į dubenį ir įpilkite vandens, kol susiformuos tešla. Tešla turi būti pakankamai tiršta bet ne per tiršta. Užmaišę tešlą, užtepkite ją ant surūdijusio paviršiaus ir palikite ją keletui valandų. Per tą laiką nueikite į vonios kambarį ir suraskite dantų šepetėlį - ne tą, kurį naudojate šiuo metu, bet senesnį, nes Jums reikės nugremžti rūdis.
Profesionalūs metodai
Siekiant gerų rezultatų arba pasiekti tarpams, kurių nepasiekia dantų šepetėlis, panaudokite WD-40 Specialist Penetrant Spray. Priemonė prasiskverbs giliau į surūdijusius įtrūkimus ir rūdžių siūles.
Jei neveikia joks aukščiau minėtas metodas arba surūdijęs plotas yra per didelis, pabandykite nutrinti rūdis, pasinaudodami savo rankų jėgą. Rūdis galima nutrinti, tačiau Jums reikės grandiklio. Tada jau tampa sudėtinga, nes jo parinkimas skiriasi priklausomai nuo situacijos. Kartais rūdys yra tokios, kad švelnesnėmis priemonėmis, tokiomis kaip švitrinis popierius, jų nepavyksta nuvalyti.
Apipurkškite surūdijusį paviršių WD-40 taip, kad plotas būtų visiškai įmirkęs. Po to, kai WD-40 apdoros rūdis, paimkite vielinį šepetį ir šveiskite paviršių, atsargiai bandydami pašalinti rūdis. Šį kartą rūdims šalinti naudokite švitrinį popierių. Žinoma, priklausomai nuo rūdžių intensyvumo galima naudoti skirtingo šiurkštumo švitrinį popierių. Dar apipurkškite WD-40 plotus, kuriuose yra likę rūdžių.
Svarbu atsikratyti rūdžių kaip galima greičiau, nes kol yra rūdys, jos ėda metalą.
Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose.
Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 šveitimo popierių. Nušveinę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus. Sekantis žingsnis yra korozijos židinių šalinimas, o tam yra skirtas rūdžių surišėjas. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų.
Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai. Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus.
Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10, kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti. Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų.
Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę (jas galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis). Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpukškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus. Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti “bangas” bei duobes.
Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva.
Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti. Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymuinaudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus. Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus jeigu naudojate pistoletą arba gerai suplakite balionėlį. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo. Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.
Svarbiausia - prevencija
Korozijos galima išvengti reguliariai plaunant tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią - tai itin svarbu žiemos metu siekiant išvengti druskos sankaupų. O transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.
„Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės. Tačiau vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas. Tai galima padaryti net patiems atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas, o tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialias antikorozines dangas“, - pataria A. Plečkaitis.
Vaškuokite kėbulą. Vaškas sudaro apsauginį sluoksnį, kuris blokuoja drėgmę ir UV spindulius. Rekomenduojama kiekvieną sezoną atlikti vaškavimo procedūras, siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą.
Papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, antikorozinė danga, taip pat gali padėti išvengti rūdžių formavimosi. Šios dangos sudarytos iš specialių medžiagų, kurios padeda sukurti barjerą tarp metalo ir aplinkos. Patariama šias dangas reguliariai tepti, ypač sunkiai pasiekiamose vietose.
Galų gale, automobilio kėbulo patikra po žiemos ar intensyvaus lietaus yra būtina, kad iš anksto būtų galima nustatyti galimus pažeidimus ir imtis tinkamų priemonių.