Oro temperatūrai perkopiant 30 laipsnių padalą, automobilio salone galima pasijusti lyg suomiškoje pirtyje. Ilgesniam laikui palikus automobilį saulės atokaitoje temperatūra viduje gali pakilti iki 45 laipsnių pagal Celsijų. Tokiais atvejais visuomet gelbėja oro kondicionierius, tačiau labai svarbu, kad lemiamais momentais jis veiktų maksimaliu našumu.
Vienas blogiausių scenarijų - kai lauke +30 šilumos, mums reikia važiuoti, bet automobilyje šaldymas neveikia. Tikriausiai kiekvienas esame važiavę tokiu automobiliu, kuriame kondicionierius neveikia, arba išvis jo neturi, taigi malonumas menkas. Neveikiantis automobilio oro kondicionierius vasarą gali greitai sugadinti bet kokią kelionę. Nors dažnas įtarimas yra mažas šaltnešio kiekis, tikroji priežastis gali būti kelios kitos problemos.
Dažniausios oro kondicionieriaus gedimų priežastys
Dauguma kondicionieriaus gedimų yra susiję su netinkama priežiūra. Neretai nutinka taip, kad oro kondicionavimo įrangai vairuotojai dėmesį skiria tik po to, kai pastebi, kad ji jau nebeveikia. Norint to išvengti rekomenduojama oro kondicionierių tikrinti prieš kiekvieną sezoną. Geriausias pastebimas galimų gedimų simptomas - įjungus kondicionierių į saloną nėra perduodamas šaltas oras.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų - pastebimai sumažėjęs sistemos efektyvumas. Dažniausiai tai nutinka tuomet, kai sistemoje lieka mažai šaldančios medžiagos. Oro kondicionierius sandarumą gali prarasti labai greitai, todėl ilgesnį laiką netikrinant sistemos, laki šaldančioji medžiaga gali tiesiog ištekėti į aplinką. Sandarumas gali būti pažeidžiamas dėl neįprastai žemo arba pernelyg aukšto slėgio, o taip pat vienos iš sistemos žarnelių, radiatoriaus ar kitos detalės mechaninio pažeidimo.
Našumas gali mažėti ir palaipsniui, o prastėjančias charakteristikas atskirais atvejais lydi nemalonus kvapas. Garintuvas yra montuojamas po automobilio prietaisų skydeliu ir pro jį praeina visas ventiliatoriaus tiekiamas oras. Didžiausia problema - garintuve nuolat kaupiasi drėgmė, todėl susidaro bakterijoms ir grybeliams palanki terpė. Tai paprastai išsprendžiama kondicionieriaus dezinfekcija ir valymu.
Oro kondicionierius taip pat gali tiekti šaltą orą, tačiau srautas kartais būna labai silpnas. Šiuo atveju reikia žiūrėti ne į kondicionavimo, o į oro tiekimo sistemą. Itin dažnai pasitaikantis trūkumas - užsikimšęs, ilgą laiką nekeistas salono filtras. Kiek dažniau sutinkama problema - neveikiantis salono ventiliatorius.
Pasitaiko ir atvejų, kuomet sutrinka sistemos valdymas. Oro kondicionieriaus parametrai keičiami valdymo skydelyje. Oro kondicionierius tuomet nustoja reaguoti į vairuotojo pasirinkimus. Atskirais atvejais taip pat galima pastebėti jutiklinio ekrano veikimo sutrikimus.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių elektros įrangos trūkumų - sudegusi arba pažeista kontrolinė varža. Ši detalė reguliuoja kondicionieriaus perduodamą elektros srovę, todėl gali nutikti taip, kad sistema pradės veikti tik pasirinkus maksimalios galios režimą. Sugedus šiai varžai, kondicionierius atpažins tik du režimus - išjungimo arba maksimalios galios.
Automobilio šildymo ir aušinimo sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl vienos dalies gedimas gali paveikti kitos veikimą. Pavyzdžiui, jei salono pečiuko radiatorius yra užsikimšęs ar pažeistas, tai gali sutrikdyti aušinimo skysčio cirkuliaciją, dėl ko kondicionierius gali veikti neefektyviai arba visai neveikti.
Įjungus oro kondicionierių, greta nepastebimo šalto oro tiekimo, kitas geras indikatorius yra momentinių degalų sąnaudų padidėjimas. Jei šios išlieka nepakitusios ir vėdinimas salone yra nejuntamas, tai gali būti susiję su kompresoriumi. Lengviau išsisukti pavyks tik tais atvejais, kuomet fiksuojami tik kompresoriaus sankabos arba juostinio diržo gedimai. Pavyzdžiui, sukimo momentą kompresoriaus skriemuliui perduodantis diržas gali būti netinkamai įtemptas arba tiesiog nutrūkęs. Panašus gedimas gali įvykti ir tuomet, kai šaldančios medžiagos kiekis sistemoje yra nepakankamas.
Gali nutikti ir taip, kad oro kondicionierius veikia, tačiau kiekvieną kartą įjungus girdimas neįprastai didelis triukšmas.
Freono nuotėkis
Freonas yra medžiaga, kurią jūsų oro kondicionavimo sistema naudoja šilumai pašalinti iš transporto priemonės. Jeigu freono automobilio sistemoje nėra pakankamai - kondicionavimo sistema neveiks. Tai yra paprasčiausias ir greičiausias sprendžiamas automobilių kondicionierių problemų tipas. Nuvykus į pildymo punktą, meistrai automobilį freonu papildyti gali vos per kelias minutes.
Daugelis vis dar tiki mitu, kad kondicionieriuje esantis šaltnešis „baigiasi“ ir periodiškai reikia papildyti jo atsargas. Nemažai automobilistų tuo tiki, nors idealiu atveju oro kondicionieriaus visiškai nereikia papildyti - juk šaldytuvai mūsų namuose ilgus metus dirba be jokio papildymo! Jeigu sistema nesandari, užpildymo gali pakakti visai vasarai, o esant didesniems nesandarumams - ji ištuštės per kelias savaites ar net dienas. Vadinasi, jei oro kondicionierius automobilyje nustojo vėsinti, visų pirma, reikia ieškoti, kur freonas nutekėjo, ir tik tuomet galvoti, kaip jį papildyti.
Dažniausiai pasitaikantis gedimas yra sistemos nesandarumas. Aliuminio vamzdeliai ir radiatoriai tiesiogine prasme gali „supūti“ per vieną žiemą, nes kelių druskų „elektrolitas“ koroziją paspartina dešimtimis kartų. Nuo korozijos kenčia ne tik vamzdeliai, bet ir radiatoriai - problemų gali kilti jau 2-3 metų automobiliui! Kenčia ir garintuvas, kuris yra salono viduje, pavyzdžiui, tai yra dažnas „BMW E60“ ir „E65“ defektas, o kvėpuoti freonu - prasta terapija. Dėl sumontavimo vietos bene brangiausiai kainuoja galinio oro kondicionieriaus aliuminių vamzdelių keitimas (pvz., „Audi“ Q7, Q8, „Land Cruiser“ ir kt.), o kartais geriau juos pakeisti freono žarnomis, kurioms korozija mažiau pavojinga.
Ne visada šaltnešio nutekėjimo priežastis yra korozija - automobilio oro kondicionavimo sistemos komponentai yra sandarinami tarpikliais (pvz., „O“ žiedais). Laikui bėgant, veikiami aukštos temperatūros ir slėgio, jie praranda sandarumą. Be to, variklio skyriuje visada yra kelio dulkių ir smėlio, kurios atlieka abrazyvo vaidmenį, todėl prastai pritvirtinti vamzdeliai, kurių sienelė yra šiek tiek storesnė nei folija, radiatorius ir žarnos liesdamiesi su kitomis dalimis ir veikiami vibracijų prasitrina. Pasekmių turi ir važiavimas bei parkavimas sniego pusnyje ar nedidelės avarijos.
Guminės žarnos (atsparios freonui-alyvai) taip pat nėra amžinos: jos gali būti nesandarios antgalių valcavimo vietoje ar dėl užsiteršusio radiatoriaus, neveikiančio ventiliatoriaus, o veikiamos aukštos temperatūros jos galiausiai sprogs! Reikėtų žinoti, kad naudojant netinkamą freoną, visų pirma, pakenkiama guminėms dalims.
Nuotėkio diagnostika atliekama naudojant elektroninį nuotėkio detektorių arba UV dažus! Gali pasirodyti, kad automobilio oro kondicionieriaus diagnostiką galima atlikti kondicionierių pildymo įranga, vakuumuojant kondicionavimo sistemą, tačiau toks būdas nėra tinkamas diagnozuoti oro kondicionierių nesandarumą.
Sistema užpildoma kontroliniu azoto kiekiu (dideliems nesandarumams), bandomųjų dujų 95 % azoto ir 5 % vandenilio (95 % N2, 5 % H2) ar 100-150 gramų freono. Jei tuo pačiu metu girdimas šnypštimas, tada šaltnešio nutekėjimo vietos ilgai ieškoti nereikia. Jei niekas nešnypščia ir sistema palaiko slėgį, atliekama tikroji diagnostika. Šiam pirminiam nuotėkio tikrinimui naudojamas elektroninis nuotėkio detektorius.
Kartais elektroniniu nuotėkio detektoriumi nuotėkio aptikti nepavyksta, nes kai kurie nuotėkiai yra labai nedideli ir trunka kelis mėnesius arba atsiranda tik tam tikromis sąlygomis. Norint rasti tokius mažus nuotėkius, diagnostika atliekama sistemą kartu su freonu ar alyva užpildant ultravioletiniais dažais ir nuotėkio ieškant ultravioletine (UV) lempa. UV dažai neturi įtakos oro kondicionieriaus veikimui ir nedaro žalos. Jie gali likti oro kondicionieriaus viduje visą jo tarnavimo laiką.
Nutekėjimo vietoje UV dažai palaipsniui prasiskverbia. Ieškodami nesandarumų, diagnostikos specialistai užsideda geltonus akinius ir tamsoje su ultravioletine lempa apšviečia visus vamzdelius, radiatorių - taip pastebimas nuotėkio švytėjimas. Iškart po papildymo tokios diagnostikos atlikti nepavyks - reikia laiko dažams prasiskverbti. Tokiu atveju oro kondicionierius turi būti aktyviai naudojamas, o automobilį reikia pristatyti apžiūrai, kai sistema jau nustojo šaldyti arba sezono pabaigoje, kol orai dar šilti.
Nesandarumų remontas vyksta įvairiai. Jei radiatoriaus praleidžia dėl korozijos - remontuoti jo neverta, geriau pakeisti nauju, o nesandarumus, atsiradusius avarijos metu (akmens ar aštraus daikto) galima remontuoti. Jei imtuvas-džiovintuvas yra integruotas į oro kondicionieriaus radiatorių ir keičiamo filtro sandarinimo vieta paveikta korozijos, sandariklių keitimas nepadės, lengviau suvirinti. Prasitrynę aliuminio, vamzdeliai taip pat remontuojami argono TIG suvirinimu arba keičiami guminėmis žarnomis, naujais vamzdeliais. Taip pat keičiami tarpikliai („O“ žiedai). Gumines žarnos gaminamos, specialiu įrankiu valcuojami antgaliai.
Elektros sistemos problemos
Oro kondicionavimo sistema yra sudėtinga ir susieta su automobilio elektros sistema. Perdegęs saugiklis, sugedęs jungiklis, sugadintas ventiliatoriaus variklis, pažeistas laidas arba sugedęs termostatas gali būti priežastys, kodėl neveikia oro kondicionavimo sistema. Šias problemas įprastai taiso ne vienas autoservisas.
Elektros gedimai sudaro apie 30 % visų oro kondicionieriaus gedimų. Tai gali būti nutrūkę laidai, jungčių oksidacija, perdegusios elektromagnetinės sankabos, sugedusios relės, jutikliai ir kt.
Kompresoriaus gedimai
Automobilio oro kondicionavimo sistemos gedimų šalinimas dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Kompresoriaus gedimus dažnai sukelia normalaus aušinimo trūkumas, nors tai ir įvyksta ne iš karto. Įprastai kompresoriai negali atlaikyti didelių ilgalaikių apkrovų ir nustoja pumpuoti arba užstringa. Dažniausiai tai užsikimšusio radiatoriaus arba neveikiančio ventiliatoriaus pasekmė.
Alyvos nutekėjimai per oro kondicionieriaus kompresoriaus sandariklį įvyksta dėl susidėvėjimo arba padidėjusio slėgio sistemoje, kai riebokšlis ilgą laiką dirba netepamas. Kad tepalo riebokšlis būtų suteptas, būtina bent kartais, net ir žiemą, įjungti automobilio oro kondicionierių, vengti važinėti tuščia sistema.
Kodėl oro kondicionieriaus kompresorius gali užstrigti? Visų pirma, tai lemia alyvos trūkumas sistemoje. Alyva tepa kompresoriaus mechanizmą, taip pat ir judančias išsiplėtimo vožtuvo dalis (termostatinį išsiplėtimo vožtuvą). Kur dingo alyva iš automobilio kondicionieriaus kompresoriaus? Dėl nuotėkio alyva prarandama kartu su freonu, o pildant freonu alyvos tiesiogiai į kompresorių nepapildysite.
Oro kondicionieriui dirbant su nepakankamu šaltnešio kiekiu, blogėja tepimas ir aušinimas, tad kompresorius gali užstrigti. Oro kondicionierių alyvą perneša šaltnešis ir sumažėjus jo kiekiui, sumažėja srautas, dėl to alyvos pernešama mažiau. Naujo tipo, nuolat besisukantys, kompresoriai ypatingai „nemėgsta“ dirbti su nepakankamu freono kiekiu. Pakanka neužpildytą oro kondicionierių naudoti mėnesį ar du ir kompresorius gali sugesti, o ką jau besakyti, kai sistema paliekama tuščia pusę metų ar dar ilgiau.
Reikia pažymėti, kad alyvos ir freono perteklius sistemoje, švelniai tariant, taip pat nėra naudingas: gali pasireikšti sistemos perkrovos (slėgis) ar hidraulinis smūgis. Per didelis slėgis sistemoje yra antroji kompresorių gedimų priežastis. Pernelyg didelį slėgį dažniausiai sukelia nepakankamas oro kondicionieriaus radiatoriaus (kondensatoriaus) aušinimas. Tinkamo aušinimo trūkumas dėl nešvarių radiatorių ar neveikiantis aušinimo ventiliatorius sukelia viršslėgį ir kompresoriaus susidėvėjimą. Pirmasis simptomas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra aušinimo efektyvumo pablogėjimas sustojus: įstrigus spūstyje kondicionierius nevėsina, o važiuojant - šaldo puikiai.
Automobiliuose, kuriuose sumontuotas pastovaus sukimosi kompresorius, galima ir nesuprasti, kad jis užstrigo - skriemulio apsauginės plokštelės tyliai spragtelės ir kondicionierius tiesiog nustos vėsinti. Šiuolaikiniai, nuolatinio sukimosi kompresoriai ypač jautrūs - juos sugadina net ir nedidelis nešvarumų kiekis. Prieš užstrigdamas, kompresorius stipriai dilo ir užteršė alyvą (švari, skaidri alyva tapo purvina, pilkos arba juodos spalvos), o su alyva cirkuliuojantys teršalai veikia kaip abrazyvinė pasta, teršalų daugėja ir jie užkemša išsiplėtimosi vožtuvą, imtuvą-džiovintuvą. Vienintelis oro kondicionieriaus filtras yra imtuvas-džiovintuvas, tačiau jo tarnavimo laikas nėra ilgas. Tiesiog sumontavus naują kompresorių, jis, priklausomai nuo užterštumo, tarnaus nuo kelių valandų ar dienų iki kelių mėnesių.
Prieš montuojant naują kompresorių, būtinas sistemos plovimas - tam naudojamos specialios cheminės medžiagos ir stiprūs tirpikliai. Atlikus plovimą būtina pakeisti imtuvą-džiovintuvą ir netgi oro kondicionieriaus radiatorių, jei buvo daug nešvarumų ir nepavyko jų kokybiškai išplauti. Čia taupyti neverta! Likus net ir nedideliam nešvarumų kiekiui - problema netrukus pasikartos. Po plovimo ir surinkimo sistema užpildoma šaltnešiu ir šviežia alyva, o kompresoriaus velenas kelis kartus pasukamas rankomis, taip apsisaugant nuo alyvos hidraulinio smūgio. Dabar oro kondicionierių galima įjungti ir, patikrinus slėgį bei visos sistemos veikimą, mėgautis vėsa.
Salono filtras ir oro srautas
Silpną oro srautą gali sukelti daugybė problemų, pradedant nuo mažų problemų baigiant rimtomis, pvz., atsilaisvinusios žarnos, iki sugedusio garintuve esančio ventiliatoriaus. Vėlgi, yra keletas galimų priežasčių, kodėl jūsų oro kondicionierius nešaldo, kaip anksčiau. Viena to priežasčių gali būti kompresoriaus sankabos problema, dėl kurios kompresorius nepalaiko reikiamo slėgio, todėl per sistemą teka karštas oras.
Itin dažnai pasitaikantis trūkumas - užsikimšęs, ilgą laiką nekeistas salono filtras. Tai ne tik mažina oro srautą ir sumažina vėsinimo pajėgumus, bet ir pats filtras tampa taršos šaltiniu. Kai kada problema gali būti ir nešvarus oro filtras, kuris mažina oro srautą ir sumažina vėsinimo pajėgumus.
Salono filtras užsikemša ir ne tik prastai praleidžia orą, bet pats yra taršos šaltiniu: ventiliatoriaus trauka yra stipri, o užsikimšus filtrui, teršalai gali būti įsiurbti išilgai filtro kraštų ir patekti ant garintuvo. Be to, kai kuriuose automobiliuose, ypač japoniškuose, salono oro filtras garintuvą uždengia tik dalinai. Tokiais atvejais susikaupusios dulkės virsta dumblo sluoksniu ir gali užkimšti garintuvo korpuso angą, pro kurią išteka kondensatas. Tokiu atveju į transporto priemonės saloną pateks vandens. Salono oro filtrą reikėtų keisti bent du kartus per metus, išvalyti ortakius, atlikti salono ir kondicionieriaus dezinfekciją.
Salono dezinfekavimas
Veikiant oro kondicionieriui, garintuvas yra šaltas ir jame kondensuojasi drėgmė, kurioje nusėda pučiamo oro dulkės, medžių lapai. Įmirkęs purvo sluoksnis yra puiki terpė įvairioms bakterijoms: tai ir nekenksmingi melsvadumbliai, ir visiškai nesaugios Legionella bakterijos. Blogą kvapą, kurį jaučiame įjungus kondicionierių, sukelia bakterijos.
Tai paprastai išsprendžiama kondicionieriaus dezinfekcija ir valymu. Kartais, norint ilgam atsikratyti kvapo, reikia nuimti ir nuplauti garintuvą.
Sistemos priežiūra ir remontas
Oro kondicionieriaus sistemos priežiūra ir remontas nėra tie darbai, kuriuos dauguma vairuotojų galėtų atlikti namuose. Jei norite, kad automobilis tarnautų ilgiau su minimaliais gedimais - visada laiku atlikite profilaktiką. Savalaikė važiuoklės patikra apsaugo nuo rimtesnių važiuoklės remontų.
Jei kondicionierius nešaldo, kaltas AC sistemos nesandarumas. Automobilio oro kondicionavimo sistemos remontas ir įranga pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintą įsakymą, šaldymo įrangos, užpildytos fluoruotomis dujomis (F-dujomis), remonto darbus gali vykdyti tik sertifikuoti specialistai, išklausę atitinkamą mokymo programą ir turintys mokymo programos baigimo sertifikatą.
Taigi, automobilio oro kondicionieriaus diagnostiką galima pradėti matuojant slėgį sistemoje. Manometrai prijungiami prie pripildymo angų. Jei sistemoje yra dujų, o kondicionierius neįsijungia, automobilis siunčiamas elektrikui, bet jei rodyklė nukrito parodė nulį - viskas aišku: oro kondicionierius tuščias. Dar matuojant darbinį slėgį, pagal manometrų rodmenis galima diagnozuoti, ar kompresorius normaliai veikia, ar radiatoriai tinkamai aušina, ar gerai veikia išsiplėtimo vožtuvas, ar sistema neužsikimšusi.
Opel Astra H kondicionieriaus sistemos patikra azoto dujomis ir aptiktas gedimas Servise 007
Aukščiausios kokybės automobilių kondicionierių remonto paslaugos apima:
- Oro kondicionavimo sistemos patikrinimą;
- Oro kondicionavimo sistemos plovimą;
- Transporto priemonės oro kondicionavimo sistemos remontą;
- Kompresoriaus (1), kondensatoriaus (2), džiovintuvo (3), plėtimosi vožtuvo (4), garintuvo (5) remonto darbus;
- Užpildymą šaltnešiu (R134A ir R1234yf) ir alyva;
- Salono dezinfekavimą.
Ekspertai rekomenduoja reguliariai įjungti oro kondicionierių, net žiemą, kad sandarikliai būtų sutepti ir sistema nesugestų.
Kondicionieriui nustojus veikti arba ženkliai sumažėjus jo efektyvumui, reikėtų pabandyti jį perkrauti. Jeigu tai nepadeda, galite pamėginti pakeisti arba išplauti pagrindinius oro filtrus. Daugiau darbų atlikti patiems nerekomenduojama dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, neturėdami tinkamų įrankių bei žinių, galite įrangai net pakenkti ir susižaloti patys. Antra problema yra ta, jog atlikus remontą savarankiškai, automatiškai galite netekti visų garantijų, kurias gavote su įrenginiu ar jo įrengimu.
„Elektrum Lietuva“ specialistai gali padėti išspręsti daugumą su oro kondicionierių gedimais susijusių problemų. Mes priimsime jūsų užklausą, atidžiai išnagrinėsime atvejį bei pakonsultuosime dėl galimo sprendimo. Didžioji dalis gedimų pašalinami vos per kelias valandas arba tą pačią dieną.